Filme pasakojama apie 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusią miesto apsiaustį, tai – karo korespondento, fotografo, videografo ir rašytojo Mstislavo Černovo režisūros debiutas. Kuriant filmą dalyvavo ir fotografas Jevhenijus Maloletka bei prodiuserė ir žurnalistė Vasylisa Stepanenko. Už savo darbą Mariupolyje jiems jau buvo skirta Pulicerio premija.
M. Černovas, kreipdamasis į Los Andželo „Dolby“ teatrą susirinkusią publiką pasakė labiausiai norintis, kad nebūtų buvę priežasties sukurti tokio filmo.
„Norėčiau iškeisti tai į realybę, kurioje Rusija nebūtų užpuolusi Ukrainos, nebūtų užgrobusi mūsų miestų, – kalbėjo M. Černovas, sverdamas kiekvieną savo žodį ir spausdamas rankoje „Oskaro“ statulėlę. – Šį pripažinimą norėčiau iškeisti į realybę, kurioje Rusija nebūtų nužudžiusi dešimčių tūkstančių mano tautiečių. Norėčiau, kad būtų paleisti visi įkaitai, visi savo žemę ginantys kariai, visi šiuo metu kalinami civiliai.“
„Deja, aš negaliu pakeisti istorijos. Negaliu pakeisti praeities“, – pridūrė M. Černovas.
M. Černovo triumfas „Oskarų“ teikimo ceremonijoje įvyko tuo metu, kai JAV Kongresas vis dar neapsisprendžia dėl papildomos karinės pagalbos Ukrainai, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis stengiasi išlaikyti gynybines pozicijas Maskvos atžvilgiu.
Tardamas padėkos žodį režisierius akcentavo kino galią teikti informaciją ir formuoti ateitį. „Galime būti tikri, kad istorinis metraštis bus teisingas ir tiesa nugalės, – pasakė jis ir pridūrė: – kinas formuoja prisiminimus, o prisiminimai kuria istoriją.“
M. Černovo kalba privertė žiūrovus nutilti ir tuojau pat sulaukė dėmesio socialiniuose tinkluose: daugelis komentatorių gyrė režisierių už sugebėjimą tinkamai pasinaudoti suteiktu žodžiu ir atkreipti dėmesį į Ukrainos kovą su Rusija.
„Tai pirmasis „Oskaras“ per visą Ukrainos istoriją ir man tai didelė garbė“, – sakė emocijų apimtas M. Černovas, stojęs prie mikrofono. Ukraina sumokėjo siaubingą kainą už savo pirmąjį „Oskarą“, bet ši pergalė yra svarbi, nes teisybė triumfavo.