Sparčiai augantys sektoriai nespėja taip greitai išauginti tokio kiekio talentų, kiek jiems reikia. Nors tokios sritys kaip IT ir inžinierinių technologijų jaunimui yra patrauklios galimybėmis užsidirbti, Lietuvoje gerokai viršija vidutinio atlyginimo ribą. Ir nors darbuotojų čia rasti nesunku, jaučiamas pakankamai didelis patyrusių specialistų trūkumas.
Sektoriui reikia, kad ateitų dvigubai daugiau studentų
Dar viena problema, su kuria susiduria inžinierinių technologijų sektoriuje veikiančios įmonės, yra tokia, kad per mažai jaunimo renkasi šios srities studijas dėl jų sudėtingumo ar neišgryninto apsisprendimo, nes pagal dabartinę profiliavimo sistemą karjeros kryptį tenka rinktis ankstyvame amžiuje.
„Labiausiai gaila tada, kai matai, jog moksleivis turi potraukį tai sričiai – programavimui, fizikai ar matematikai, bet pasirenka kažką kita, kas yra lengva ir populiaru, ar todėl, kad kažkas taip pataria. Noriu paraginti tuos, kurie dar renkasi savo kelią, kad jeigu jums kažkas patinka, nebijokite eiti tuo sunkesniu keliu. Galima gyventi gerai mokant skaičiuoti ne tik pinigus, bet ir atomus, cheminių reakcijų išeigas, branduolius ar fotonus“, – sako lazerinių technologijų įmonės „Light Conversion“ vadovas Martynas Barkauskas.
„Kalbant apie dalykinę sritį, pas mus dirbančius elektronikos, mechanikos ir kitų inžinerinių krypčių specialistus ruošia ne viena ugdymo įstaiga. Tuo tarpu lazerinę optinę dalį gerai išmanančių fizikų nėra daug. VU Fizikos fakultetas paruošia vidutiniškai po 40 magistrantų per metus, tačiau pagal poreikį, reiktų bent 100”, – sako M. Barkauskas.
Jauniems talentams atveriamas kelias į perspektyvią sritį
IT sektoriui universitetai ir kolegijos paruošia apie 2 tūkst. specialistų per metus, kai šiuo metu iš viso mūsų šalyje trūksta apie 14 tūkst. VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, šiandien yra 36 tūkst. programinės įrangos kūrėjų, kurie dirba tiek Lietuvos, tiek ir užsienio kapitalo įmonėse. Apie 2,5 tūkst. specialistų yra baigę persikvalifikavimo programas ir po truputį įsilieja į IT sritį, tačiau prireiks laiko, kol šie jauni profesionalai taps patyrusiais specialistais.
Jausdami ruošiamų specialistų trūkumą darbdaviai patys imasi iniciatyvos: bendradarbiauja su mokyklomis ir universitetais, prisideda prie mokymo programų sudarymo, reguliariai lankosi mokyklose, steigia klases, dėsto paskaitas universitetuose, rengia stovyklas studentams, tikėdami, kad į savo sritį galėtų pritraukti tuos talentus, kurie būtų pasiruošę darbui IT srityje.
„Lietuvos švietimo sistema yra pakankamai sudėtingas mechanizmas, kuriam ne taip lengva daryti įtaką pagal besikeičiančius įmonių poreikius. Tačiau įmonės gali įsitraukti į švietimo procesus ir pagelbėti jauniesiems specialistams sėkmingai pasirinkti savo karjeros kelią bei padėti juo keliauti. Bendradarbiaudami su KTU gimnazija, moksleiviams aiškiau pristatome perspektyvią IT sritį ir pačios įmonės veiklos specifiką bei galimybes, kaip jie gali prisidėti prie įmonės veiklos vertės kūrimo ateityje, jei pasirinks technologijų kelią“, – tikina vienos IT bendrovės komunikacijos ir prekės ženklo vystymo vadovė Daiva Gritėnaitė.
Pagal IMD pasaulinį konkurencingumo reitingą lietuviai yra pirmoje vietoje pagal skaitmeninių technologijų įgūdžius. O 85 proc. jaunų specialistų puikiai kalba angliškai. Pasak D. Gritėnaitės, lietuvių IT specialistai pasauliniame kontekste puikiai vertinami, yra išsilavinusi darbo rinka technologijų srityje. Tačiau specialistų poreikis rinkoje vis tiek yra didesnis už tą, kurį šiandien galima išpildyti.
Iniciatyvos jau duoda rezultatų
Apie nuolatinio glaudaus bendradarbiavimo prasmę kalba ir lazerių sektoriaus atstovas M. Barkauskas, dalindamasis patirtimi apie fizikai gabių moksleivių paiešką.
„Surinkus informaciją, iš kokių mokyklų daugiausiai stoja mokytis fizikos, kartais paaiškėja, kad viskas susiveda į vieną kitą charizmatišką mokytoją. Tuomet bandome pasiekti tas mokyklas, kad jie žinotų apie mūsų sektorių. Kalbant apie studentus, po pirmo ar antro kurso vasaros mokyklose jie gali patirti ir prisiliesti prie to, kuo mes užsiimame, be to, skiriame stipendijas VU universiteto studentams. Kai kurios kaip iš darbdavio pusės galbūt atrodo gan nesuderinamai, pavyzdžiui, stipendiją su sąlyga, kad studentas neis dirbti, kaip paprastai daro antrame-trečiame kurse, o pasiliks laboratorijoje ir padarytų kažką papildomo, naudodamasis pakankamai sofistikuota aparatūra. Šia stipendija skatiname Vilniaus universiteto studentų mokslinę veiklą, orientuotą į lazerinių technologijų vystymą, kuriant pridėtinę vertę tiek universitetui, tiek asmens kompetencijų augimui“, – pasakoja M. Barkauskas, pats jau kokį dešimtmetį dėstantis Vilniaus universiteto studentams.
Kad bendradarbiavimo iniciatyvos, apie kurias kalba pašnekovai, yra veiksmingos, atskleidžia rezultatai. „Pastebime, kad IT srities studijas renkasi vis daugiau moterų. 2022 metais informacinių studijų krypčių programas Lietuvos aukštosiose mokyklose pasirinko 71 proc. daugiau moterų nei ankstesniais metais. Visos iniciatyvos kartu su „Women Go Tech“ tikrai pagelbėjo skatinant jaunas merginas pasirinkti šią specialybę“, – sako D. Gritėnaitė.
Pasak M. Barkausko, per pastarąjį dešimtmetį VU Fizikos fakultetui vis geriau sekasi pritraukti studentus, palyginus su bendru stojančiųjų į VU skaičiumi.
„Taigi galima sakyti, kad mūsų sritis populiarėja ir kažkoks rezultatas yra pasiektas dėl bendrų viso sektoriaus pastangų bei dėl žodžio „lazeris” populiarinimo. Kai aš baigiau, iš viso kurso į mūsų sektorių atėjo apie 15–20 proc. žmonių. Dabar ateinančių – 80 proc. Apie lazerių sektorių sakoma, kad kai jau čia patenki, išeiti neįmanoma. Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Sektorius yra kompaktiškas, o žinios gilios ir specifinės, tad paprastai iš sektoriaus žmonės nepabėga. Vis dėlto, jei sritis patinka, nelabai kuo rizikuoji įdėdamas pastangų mokytis. O jei nuspręsi keisti gyvenimo kryptį, tavo galvoje užkoduota stipri logika, kurią suteikia matematinis mąstymas, nepakenkia jokioje kitokioje srityje”, – sako M. Barkauskas.
