Tad kokia dabartinė ministerijos pozicija rusiško ir baltarusiško verslo atžvilgiu ir ar Lietuvoje atsiras verslų, anksčiau veiklą vykdžiusių šiose šalyse? Laidoje „Verslo požiūris“ apie tai kalbėtasi su Ekonomikos ir inovacijų viceministre Jovita Neliupšiene.
Rusiško kapitalo įmonės į Lietuvą nesikelia
Kalbėdama apie bendradarbiavimą su Baltarusijos ir Rusijos įmonėmis, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė J. Neliupšienė sako, kad šiuo metu persikėlimo procesus į Lietuvą vykdo ar yra įvykdžiusios 50 baltarusiško kapitalo įmonių. Dauguma iš jų šį sprendimą priėmė po 2020 m. politinių represijų Baltarusijoje. Tuo tarpu jokių rusiško kapitalo įmonių perkėlimas nevyksta, o susidomėjimą išreiškė tik Rusijoje padalinius turėję užsienio verslai.
Pasak „Verslo požiūryje“ viešėjusios viceministrės, Lietuvoje savo veiklą daugiausiai vykdo informacinių technologijų įmonės iš Baltarusijos, kuriose dirba aukštos kvalifikacijos specialistai.
„Kalbame apie verslus, kurių dauguma nėra vien baltarusiško kapitalo. Į juos jau investavo užsienio fondai ir įmonės, tad tai į tarptautinius vandenis išplaukusios kompanijos. 80–85 proc. paslaugų jos eksportuoja, tad Lietuvai šiuo metu naudinga turėti tokias įmones.“
Delfi TV viešnia teigia, kad į Lietuvą perkeliamos ne tik įmonės, bet ir jų darbuotojai. Jei perkeliama daugiau nei 50 proc. komandos, ją turi sudaryti aukštos kvalifikacijos specialistai, uždirbantys daugiau negu dviejų vidutinių dydžių atlyginimus. Darbuotojai taip pat tikrinami ir turi laikytis nustatytų taisyklių, gauti vizas, leidimą dirbti ir gyventi.
Pašnekovė pažymi, kad Lietuva stengiasi pritraukti Rusijos rinką palikusias didžiąsias įmones, tokias kaip Google, tačiau to siekia ir kitos šalys. „Konkurencinėje kovoje dėl didžiųjų vardų, kurie uždarė savo padalinius Rusijoje ir aktyviai pasisakė prieš karą Ukrainoje, dalyvaujame ne tik mes, bet ir kaimyninės Lenkija, Latvija, Čekija ir Slovakija. Todėl labai svarbu, kaip mūsų mokestinę ir socialinę aplinką priima investuotojai“, – pastebi J. Neliupšienė.
Įmonėms – atidi patikra
Komentuodama, kaip užtikrinama, kad į Lietuvą perkeliamų baltarusiškų įmonių kapitalas nėra susijęs su nedraugiškais režimais, viceministrė pažymi, kad šie verslai yra žinomi ir dirbantys tarptautinėje erdvėje. Be to, tokios kompanijos turi kreiptis į „Investuok Lietuvoje“ ir pateikti duomenis apie save ir savo investuotojus. Šią informaciją tikrina ir kitos atsakingos institucijos.
„Verslo požiūrio“ vedėjai pasiteiravus apie tai, kiek rusiško kapitalo įmonių šiuo metu veikia Lietuvoje, J. Neliupšienė pažymi, kad tiek Lietuva, tiek ES ir kiti sąjungininkai bei tarptautinės organizacijos, tarp kurių ir Europos Centrinis Bankas, taiko sankcijas numatytiems fiziniams ir juridiniams asmenims iš Rusijos. Apribojimai neapima žmonių, kurie turi nuolatinius leidimus gyventi Lietuvoje ir kitose ES šalyse.
„Nei anksčiau, nei dabar nesiekiame pritraukti Rusijos kapitalo įmonių, kurios bando pasprukti nuo aplinkos, kurioje gerai veikė ir buvo susigyvenusios su režimu. Tuo tarpu Baltarusijos įmonės jau anksčiau dairėsi, kur persikelti, buvo pradėjusios procesus, o karas tik paskatino juos greičiau užbaigti“, – kalba Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovė.
Ji sako, kad Lietuvoje gyvenantys ir dirbantys aukštos kvalifikacijos specialistai galėtų būti naudingi šalies ekonomikai, nes padėtų augti BVP ir algoms. Tačiau galimus klientus reikia kruopščiai patikrinti. Be to, galimybe tęsti veiklą ir Lietuvoje užsitikrinti platformą eksportui jau domisi ne tik kompanijos iš Baltarusijos, bet ir Ukrainos.
Parama nuo karo bėgantiems ukrainiečiams
Pasakodama apie specialias paramos ukrainiečiams priemones, J. Neliupšienė teigia, kad jau netrukus Seime bus svarstomas Užimtumo įstatymo projektas, pagal kurį nuo karo pabėgę žmonės galėtų pasinaudoti vienkartine išmoka. Ją galėtų gauti aukštąjį išsilavinimą ir nuolatinį darbą turintys bei tam tikrą atlyginimą gaunantys ukrainiečiai.
Taip pat siekiama užtikrinti Ukrainos verslų tęstinumą. Todėl užsiregistravusioms ir veiklą pradedančioms įmonėms būtų suteikiamos investicinės ar apyvartinės lengvatinės paskolos. Be to, žmonėms, įgyvendinantiems dar Ukrainoje pradėtus projektus ar dirbantiems pagal individualios veiklos pažymą, turėtų būti sudarytos sąlygos mokesčius mokėti gimtajai šaliai.
„Nuo pat pradžių mūsų tikslas buvo toks, kad į Lietuvą atvykęs žmogus dar net nesulaukęs leidimo gyventi jau galėtų dirbti. Tam buvo sukurta daug privačių ir viešų iniciatyvių, kur galima rasti darbą. Turime padėkoti įvairiausiems darbdaviams, nuo paslaugų iki gamybos sektoriaus, kurie visi noriai registruoja laisvas darbo vietas, į kurias kviečiami įsidarbinti ukrainiečiai“, – sako Delfi TV studijos viešnia.
Visgi viceministrė nemano, kad Ukrainos ir Baltarusijos gyventojai padės natūraliai išspręsti darbo jėgos trūkumo problemą. „Turime investuoti į švietimo sistemą ir dirbančių žmonių perkvalifikavimą. Reikėtų pabandyti susigrąžinti aukštos kvalifikacijos lietuvius, kurie dirbo ir studijavo užsienyje. Svarbu ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų prisitraukimas iš užsienio, jei norime pradėti vystyti puslaidininkių sektorių, kuriam reikia Lietuvoje šiuo metu neruošiamų specialistų. (...) Kova už globalius talentus vyks, todėl turime pasiruošti vertės pasiūlymus taip, kaip dedame pastangas pritraukti investuotojus.“
Verslui prireiks laiko prisitaikyti
Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai paklausus, ar prasidėjus karui Ukrainoje nepasikeitė Vakarų investuotojų požiūris į Lietuvos saugumą, J. Neliupšienė tikina, kad pagrindo tam nėra. „Svarbiausia patiems neįsikalbėti, kad yra nesaugu. Esame NATO šalis, mūsų saugumo situacija kitokia, mes pasitikime savo partneriais. Investuotojų, kurie trauktųsi, šiuo metu nėra.
Neabejoju, kad naujai ateinantys investuotojai įvertins geopolitinę situaciją. Bet Informacinių technologijų verslams ir paslaugų centrams svarbūs darbštūs, aukštos kvalifikacijos Lietuvos specialistai. Šalyje yra laisvos, patrauklios, išsilavinusios ir investuotojams tinkamos darbo jėgos“, – teigia pašnekovė.
Svarstydama apie galimą karo Ukrainoje poveikį Lietuvos verslui ir ekonomikai, viceministrė pastebi, kad nors pasekmes pajusime, eksportas į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą nebuvo itin didelis ir atitinkamai sudarė 8 proc., 3 proc. ir 4 proc. Be to, tikimasi, kad eksportas kitas metais augs, o Lietuvos verslai prisitaikys prie pakitusios situacijos.
„Didžiausia įtaką darys negalėjimas atsivežti tam tikrų žaliavų ir komponentų. Prireiks laiko surasti, kuo juos pakeisti. Kai kuriais atvejais, kaip pavyzdžiui medieną, bus galima pakeisti čia vietoje. Bet pakeisti metalo dirbinius, kurie buvo importuojami iš Rusijos, gali užtrukti ilgiau. Todėl iki karo labai optimistiškos eksporto augimo prognozės pakoreguotos. Manome, kad jis augs 15 proc., kai pernai kilo 20 proc.“, – Delfi TV eteryje dėsto viceministrė J. Neliupšienė.
