Ypač dabar, sparčiai prastėjant pandeminei situacijai, ar verslas gali jaustis saugiai dėl artimos ateities. Apie tai laidoje „Verslo požiūris“ diskutuota su Verslo konfederacijos prezidentu Andriumi Romanovskiu.
Stringantys sprendimai
Kalbėdamas apie skirtingas ideologijas atstovaujančių valdžių požiūrį į verslą, A. Romanovskis sako, kad verslo ir valdžios santykis visada intensyvus. Pasak jo, šiandien ideologiniai skirtumai išsitrynė, todėl verčiau reikėtų kalbėti apie atskiras politikas. „Vienoje srityje sveikiname Vyriausybės politiką, o kitus mūsų viešo intereso neatitinkančius sprendimus kritikuojame. Verslo atstovų nuotaikos šiuo metu banguotos. Viena vertus, verslas atsigauna. Kita vertus susiduriame su iššūkiais dėl darbuotojų trūkumo, netikrumu dėl griežtesnių pandemijos valdymo ribojimų, kylančiais susirgimų skaičiais. Sunku prognozuoti, kas mūsų laukia.“
Verslo konfederacijos prezidentas laidoje „Verslo požiūris“ pastebi, kad politikų požiūris į verslą yra pasikeitęs. Prieš keletą metų stojimas į verslo pusę atrodydavo kaip protekcionizmas ir lobizmas blogąja prasme, o šiandien ginti ar atjausti verslą yra normalu. „Atsirado supratimas, kad verslas dirba mūsų šaliai. Tačiau kalbant apie valdžios ir verslo komunikaciją, jaučiamas tam tikras šios Vyriausybės strateginis nuovargis.
Iš pradžių labai aktyviai bendradarbiavome ir kalbėjomės, tačiau pagrindinė tema yra pandemija. Vyriausybė turi priimti daug sprendimų ir matome, kad jie dažnai greiti, besikeičiantys, kartais vienas kitam prieštaraujantys. Tuomet šį nuovargį užpildo nebūtinai geroji biurokratija, kuri gali atstovauti ne politikų interesus“, – įžvalgomis dalijasi laidos svečias.
Delfi TV laidos eteryje A. Romanovskis pasakoja, kad Verslo konfederacijos atstovai prieš Seimo rinkimus su visomis politinėmis partijomis aptarė svarbiausius klausimus. Tačiau, pasak jo, situacija keičiasi, kai partijos gauną valdžią. „Politinėms jėgoms reikia tartis tarpusavyje, todėl daug prieš tai deklaruotų dalykų paskęstą politinėje rutinoje. Matome, kad atskirais klausimais labai skirtingos partijos turi susitarimą. Tačiau diskusijos dėl alkoholio rodo, kad kartais net politinių partijų viduje nėra sutarimo, nors ir buvo kalbama apie tai, kad kurioziški ar nelogiški sprendimai bus peržiūrėti. Todėl daugeliu atvejų sprendimų nėra.“
Verslo lūkestis – dirbti netrukdomiems
Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai pasiteiravus, kurie verslo sektoriai dėl dabartinės valdžios sprendimų gyvena puikiai, o kuriems sekasi prasčiau, A. Romanovskis sako, kad verslai sėkmingai veikia ne dėl valdžios sprendimų, o dėl to, kad jiems netrukdoma dirbti ir sudaromos tam palankios sąlygos.
„Pramonė ir prekyba vienareikšmiškai atsigauna. Tačiau turime ir tam tikrų iššūkių, pavyzdžiui, transporto sektorių, kuris gali priimti dešimtis tūkstančių darbuotojų. Deja, dėl valstybės sprendimų nebuvimo to negali padaryti.“
Kalbėdamas apie galimus verslo suvaržymus blogėjant COVID-19 pandemijos situacijai, A. Romanovskis sako, kad tikisi, jog dėl daugumos visuomenės prisiimamos atsakomybės skiepytis, apribojimų bus galima išvengti. „Kita vertus, racionaliai suprantame, kad blogėjant epidemiologiniams skaičiams, tikrumo nėra, nes politikai bet kada gali priimti tam tikrus sprendimus. Galime pasikliauti tik savimi pačiais, o tas, kuris nuspėtų, kaip viskas bus, tikriausiai laimėtų milijoną“, – svarsto Delfi TV laidos svečias.
Verslo konfederacijos prezidentas teigia, kad Vyriausybės sprendimui neįvesti apribojimų verslui įtakos gali turėti paramos mechanizmų našta. „Iki šiol verslui teikta parama buvo gana dosni, ekonomika labai greitai pakilo į viršų. Žinoma, atskiri sektoriai patyrė rimtų sunkumų ir nebeatsigavo. Vyriausybė supranta, kad tai labai didelė ekonominė ir finansinė kaina. Dėl to norisi tikėti, kad nebebūsime tokiame karantine, kada sėdime namie ir niekur negalime išeiti.“
Pašnekovas pažymi, kad jei šalyje įvedus ekstremalią situaciją bus pritaikyti tie patys kaip ir karantino metu suvaržymai, gali kilti pavojus ekonominei laisvei ir galimybei užsidirbti. Pasak jo, tokiu atveju Vyriausybė turės moralinę pareigą atlyginti patirtus nuostolius. Svarbu viską atidžiai įvertinti prieš priimant sprendimus, kurie reikštų dalies ekonomikos sustabdymą ar įšaldymą.
Verslo atstovai nežinioje
Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai prakalbus apie tai, ar verslas iš valdžios atstovų sulaukia informacijos apie priemones, kurios gali būti pasitelkiamos COVID-19 plitimui valdyti, A. Romanovksis pažymi, kad šiuo metu situacija labai skiriasi nuo buvusios antrosios pandemijos bangos metu. „Dirbau Ekspertų taryboje, kurioje medikai buvo parengę tam tikrą lentelę, pagal kurią buvo galima prognozuoti, kaip gyvensime, kada bus įvedami tam tikri apribojimai. Dabar matome, kad sprendimai priimami chaotiškai, nežinoma, kas bus toliau.“
Pasak laidos svečio, verslas viliasi, kad nebus grįžtama prie ankstesnių suvaržymų, ir veikia, tol, kol gali tai daryti. „Tikime Vyriausybės išmintimi ir kad labai nedidelė visuomenės dalis, kuri nesutinka prisiimti atsakomybės saugoti kitus, negali sustabdyti visos Lietuvos“, – verslo atstovų lūkesčiais dalijasi A. Romanovskis.
Kalbėdamas apie galimybių paso naudą, pašnekovas sako, kad ši priemonė turi veikti kaip alternatyva karantinui, tačiau pastebi, kad ji turi ir neigiamą poveikį. „Turėjome viltį, kad jei pasiskiepysime, galėsime elgtis paprasčiau. Tačiau dalis žmonių su galimybių pasu ėmė mažiau saugotis. Jei skaičiai ir toliau blogės, galimybių pasas nebepadės valdyti pandemijos. Galbūt ši priemonė galėjo būti panaudota ir anksčiau. Mes nieko naujo neišradome, visa Europa gyvena su COVID-19 sertifikatais.“
Jis prideda, kad įvedus privalomą vakcinaciją tam tikruose sektoriuose, žmonės tiesiog galėtų pereiti į kitus, kur tai nėra privaloma. Dėl to kyla iššūkis, jog gyventojai įsilietų į nedarbingumo socialinių išmokų sistemą, kur gautų išmokas išėję iš darbo ir nesiskiepytų. „Turi būti bendras požiūris, kaip Prancūzijoje ar kitose vakarų šalyse, kad skiepai yra vienintelė civilizacijos išrasta kovos su pandemija priemonė. Jei nesutinki su bendru visuomenės požiūriu, kaip valdoma pandemija, visuomenė nėra tau skolinga“, – nuomonę dėsto A. Romanovkis.
Trūksta darbuotojų
Laidoje „Verslo požiūris“ A. Romanovskis aptarė ir darbuotojų stygiaus problemą. Pasak jo, tiek daug darbuotojų darbdaviai dar niekada neieškojo: „Darbo rinkoje yra virimo temperatūra. Užimtumo tarnyboje registruota 60 tūkst. darbo vietų ir tai ne visi pasiūlymai. Valdžiai sakome, kad tai yra momentas, kada turime sau pasakyti, kaip mes gyvensime, nes tas verdantis puodas ir mus nuplikys, ir ugnį užgesins.
Investicijos į Lietuvą auga, bet nėra kas dirbtų fiziškai. Tai lemia įvairios priežastys. Dažnai argumentuojama, kad darbuotojams mokama per mažai pinigų. Tačiau Lietuvoje per paskutinius ketverius metus fiksuotas didžiausias atlyginimų kilimas Europoje. Šiais metais planuojamas rekordinis, beveik 15 proc. siekiantis minimalaus mėnesinio atlyginimo kilimas.“
Laidos svečias teigia, kad Užimtumo tarnyba didžiąja dalimi atlieka socialines funkcijas, o maždaug pusė darbuotojų joje registruojasi norėdami gauti ne darbą, bet socialines garantijas. „Tai popieriniai bedarbiai, kurie dėl įvairių priežasčių nėra pasiruošę grįžti į darbo rinką. Jie turėtų būti socialinės rūpybos dalimi. Neteisinga, kad Užimtumo tarnyba tampa žemiausios rūšies įdarbinimo agentūra. Be to, Lietuva bene mažiausiai investuoja į aktyvias darbo rinkos priemones, tokias kaip darbuotojų perkvalifikavimas“, – sako pašnekovas ir tarp galimų šios problemos sprendimų variantų mini socialinių išmokų sumažinimą.
Delfi TV laidos vedėjai pasiteiravus, koks verslo atstovų požiūris į minimalios mėnesinės algos kėlimą, A. Romanovskis sako, jog verslas laikosi socialinio susitarimo su valstybe ir profsąjungomis, kad minimalus atlygis darbuotojams turi kilti kiekvienais metais. Pasak jo, ydinga tai, kad sprendimas dėl minimalaus mėnesinio dydžio kilimo priimamas pakankamai vėlai.
Jis prideda, kad didžiausią riziką verslui kelia valdžios blaškymasis ir nuolatinis noras reformuoti tam tikras sritis. Pasak pašnekovo, verslo atstovai turi nepamiršti ir geopolitinės situacijos bei dėl jos kylančių grėsmių.
