aA
Kol didžioji dalis ekonomistų savo prognozėse mini galimą recesiją, prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę pasisakė, kad ekonomikai pereinant į recesiją po kelių mėnesių į Lietuvą atsibels ir ekonominė krizė. Kaip verslui ruoštis galimai ekonominei krizei ir ar matysime panašias atleidimų bangas ir bankrotus, kuriuos atnešė 2008-ųjų krizė? Apie tai laidoje „Verslo požiūris“ kalbėtasi su „Luminor“ banko vyriausiuoju ekonomistu Žygimantu Mauricu.

Krizė pasikartoti neturėtų

„Verslo požiūryje“ „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas pasakoja, kad ekonominė recesija susiklosto tada, kai du ketvirčius iš eilės šalies ekonomikos augimas yra neigiamas. Tačiau jis aiškina, kad tokia situacija nebūtinai sukelia didelio masto neigiamas pasekmes, tokias kaip sparčiai augantis nedarbas, didelis bankrotų skaičius ar diržų veržimasis. Jis sako, kad yra didelė tikimybė, jog 2008 m. ekonominė krizė nepasikartos.

„Tada susiklostė išskirtinės aplinkybės, buvome ypač nepasiruošę krizei. (...) Dabar mūsų ekonomika yra labiau diversifikuota. Įmonės, gyventojai ir valstybė nėra tiek daug įsiskolinę, santaupų sumos žymiai didesnės, atsargiau vertinamos ir rizikos. Didelė tikimybė, kad ekonomikos augimas sulėtės, tačiau nemanau, kad turėsime tokį didelį kritimą. Dabar turime suvaldyti savo lūkesčius, kad vėliau netektų nusivilti. O šiuo metu lietuvių lūkesčiai geriausi visoje ES. Tokia situacija buvo ir 2007 m.“, – kalba „Delfi TV“ laidos svečias.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Karolina Pansevič

Pašnekovas pažymi, kad pirmasis šių metų ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo geras. Fiksuotas eksporto ir investicijų augimas, o dėl atvykusių baltarusių ir ukrainiečių gerėjo demografinė padėtis. Vienintelis neraminantis dalykas buvo auganti infliacija.

„Buvo lūkestis, kad antrajame ketvirtyje pasieksime infliacijos piką. Tačiau matome, kad situacija pagrindiniuose frontuose negerėja. Tęsiasi Ukrainos ir Rusijos konfliktas, Rusijos ir ES energetinis karas, taip pat atsivėrė ir trečias maisto sektoriaus frontas. Kadangi matome ilgesnę aukštesnę infliaciją, vis dar išlieka didelis neapibrėžtumas, todėl pradeda stoti tam tikri verslo segmentai. Visų pirma nebeauga mažmeninė prekyba. (...) Apsukas pristabdė ir nekilnojamojo turto (toliau NT) sektorius“, – pastebi Ž. Mauricas.

Skirtingi infliacijos šaltiniai

Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai pasiteiravus apie Ž. Maurico išsakytą kritiką opozicijos pasiūlytam antiinfliaciniam paketui, ekonomistas sako, kad labiausiai jis pabrėžė siūlymą mažinti akcizą degalams. Pasak pašnekovo, dalis ES šalių jau yra priėmusios tokį sprendimą, tačiau jis nėra toliaregiškas.

„Dabar kaip tik reikėtų mažiau ir atsakingiau vartoti degalus, nes didelis vartojimas didina ir jų kainas, o tuo pačiu ir pajamas Rusijai. Mes turime stengtis kainą sumažinti mažiau vartodami, nes pasiūlos padidinti negalime.

2008–2009 m. krizė Lietuvoje buvo tokia didelė, nes mes turėjome didelį einamosios sąskaitos disbalansą. Tai reiškia, kad iš Lietuvos žymiai daugiau pinigų iškeliaudavo, nei atvažiuodavo. Tą skirtumą reikia padengti skolinantis. Ilgai turėjome teigiamą balansą, bet nuo šių metų pradžios jis vėl neigiamas. Tai lėmė pakilusios naftos, dujų ir elektros kainos, nes beveik visas šias žaliavas importuojame. Jei jas dar subsidijuosime ir šalies viduje bei apsimesime, kad disbalanso nėra, jis dar labiau išaugs, o tai grėsminga ateičiai“, – sako Ž. Mauricas.

Mauricas: lietuviai turi sumažinti ekonominius lūkesčius, tačiau dabar jie didžiausi visoje ES
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Delfi TV“ laidos svečias taip pat aiškina, kad yra du infliacijos šaltiniai – vidinis ir išorinis. Vidinė infliacija matoma brangstant įvairioms paslaugoms, pavyzdžiui, grožio salonų. Pasak ekonomisto, šią infliaciją gali dar labiau išauginti į ekonomiką visiems gyventojams vienodai įliejami pinigai. Todėl padėti didinant NPD, pensijas ar socialines išmokas reikia labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupės. Tuo tarpu didžiausios įtakos turinčios išorinės infliacijos, dėl kurios pastebime energetikos ir maisto kainų šuolį, Lietuva paveikti negali.

Darbo užmokestis – nemažės

„Delfi TV“ studijoje prakalbus apie tai, kaip galimiems ekonominiams iššūkiams turėtų ruoštis verslas, Ž. Mauricas sako, kad dėl gerų praėjusių metų įmonės turi sukaupusios atsargų ir bus pagrindinė sunkmečio atrama. Pasak jo, labiausiai nukentės nuo energetinių žaliavų ypač priklausomi verslai. Taip pat ir tos bendrovės, kurios neinvestavo į atsinaujinančią energetiką, nepamatuotai vykdė plėtrą ar turėjo su Rusija ir Baltarusija susijusias žaliavų tiekimo grandines.

Pašnekovas taip pat pažymi, kad lyginant su 2008 m. šiandien geresnėje situacijoje yra ir visos šalies ekonomika. „2008 m. Lietuva turėdama didelį einamosios sąskaitos deficitą buvo sukaupusi ir didelę išorinę skolą. Todėl tada valstybės skolinimosi kaštai labai stipriai išaugo, prireikė veržtis diržus.

Su dideliais iššūkiais tuomet susidūrė ir finansų sistema, nes paskolų portfelis buvo žymiai didesnis nei indėlių. Kai susidaro toks disbalansas, dalį lėšų reikia skolintis išorės rinkose. Krizės metu kainos jose pakyla, todėl tada pinigų srautas į Baltijos šalis ženkliai sumažėjo. Dabar turime priešingą situaciją ir tai yra didžiulis palengvėjimas Lietuvai“, – tikina ekspertas.

Jis taip pat teigia, kad veikiausiai pavyks išvengti ir algų mažinimo. Tiesa, darbo užmokestis turėtų kilti lėčiau, tačiau svarbu, jog tai vyktų nuosekliai. „Reikėtų šiek tiek sumažinti apetitą. Lietuvoje darbuotojai ir dabar istoriškai atsiriekia didelę dalį pyrago, kuri yra didesnė nei ES vidurkis. Turime vengti ir indeksavimo su infliacija, nes su ja lenktyniauti atlyginimų augimu negalime. Kitaip prisivirsime didelės košės“, – sako Ž. Mauricas ir priduria, kad vertėtų gyventojų dėmesį atkreipti ir į pozityvius dalykus, pavyzdžiui, atsinaujinančios energetikos planus.

Nesutinka su siūlymais dėl NT mokesčio

„Verslo požiūrio“ vedėjai paklausus, ar sunkmetis kitose ES šalyse gali atsiliepti ir Lietuvai, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas teigia, kad Lietuva yra tarsi mažas laivelis, todėl poveikio neišvengtų. Tačiau pastaruosius keletą metų stipriai augo šalies eksportas, todėl net ir jam sumažėjus, tiesiog būtų pasiektas praėjusių metų lygis.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Lyginant su kitomis euro zonos šalimis, mūsų pranašumas, kad nei namų ūkiai, nei įmonės, nei valstybė nėra daug įsiskolinę. Be to, nors jį pučiame, tačiau kol kas dar nesame išpūtę ir tokio stipraus būsto kainų burbulo kaip kitos šalis.Tad truputį sustokime pūsti burbulus, valdykime savo lūkesčius, pasiruoškime šiek tiek lėtesniam ekonomikos augimui, investuokime į atsinaujinančią energetiką, energijos efektyvumą ir išdėliokime atlyginimų augimą laike. Galbūt ir valstybė galėtų padėti sumažindama darbo jėgos mokesčius, nes tai reikės neišvengiamai padaryti“, – teigia pašnekovas, tikintis, kad ilguoju laikotarpiu Lietuvos perspektyvos yra neblogos.

Komentuodamas Lietuvos banko pasiūlymus keisti NT mokesčius, Ž. Mauricas sako, kad didelio poveikio šie pokyčiai neatneš. Pasak „Delfi TV“ studijoje viešėjusio svečio, kainų burbulą tikslingiau suvaldyti pavyktų didinant būsto pasiūlą, nes sovietmečiu statytuose būstuose nenorintys gyventi žmonės vis tiek ieškos išeičių įsigyti naujos statybos namus.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(23 žmonės įvertino)
3.3913

„Norfos“ vadovas Dundulis: jei gamintojai ilgai dirbs nuostolingai, padaugės bankrotų ir atleidimų

Ekonomistai prognozuoja, kad liepą pasiekta 20,8 proc. metinės infliacijos riba yra lubos. Tuo metu...

Majauskas apie valstybės finansus: parakas laikomas sausas, todėl susitvarkysime su bet kokiais iššūkiais

Praėjusią savaitę JAV vyko pustrečio tūkstančio verslų vadovų susitikimas su 500 Vyriausybės...

Verslo požiūris. Majauskas patikino dėl galimos krizės: diržų veržtis tikrai nereiks (1)

Praėjusią savaitę JAV vyko pustrečio tūkstančio verslų vadovų susitikimas su 500 Vyriausybės...

Verslininkas Tvarijonavičius apie Lietuvos ir Kinijos konfliktą: tai buvo audros stiklinėje elementas (2)

Pramonės sektorius sunaudoja daug energijos išteklių, tad stipriai išaugusios jų kainos turi...

Top naujienos

Tautiečių pamėgtame Ventspilyje – neregėti dalykai: latviai dabar labai didžiuojasi, nes lietuviai to dar neturi

Viena populiariausių vietų Latvijoje, į kurias lietuviai vyksta su šeima – tai plačiais ir...

Lukašenka vėl įsitvirtino Baltarusijoje: dabar lieka tik viena viltis

Praėjusią savaitę suėjo dveji metai po Aleksandro Lukašenkos esą laimėtų rinkimų...

Karas Ukrainoje. „Kokia įdomi diena“: skelbiama apie sprogimus prie Simferopolio Melitopolio meras: pasislėpti jau niekas nebesuspės (26)

Rusijos publicistas Andrejus Piontkovskis įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas siekia paliaubų.

Lietuvoje įsivyravo kaitra: nuo karščio neišgelbės ir menkas lietus

Ir trečiadienį orai išliks labai šilti. Netgi naktį bus 17-22 laipsniai šilumos.

Mįslingai dingo iš Ispanijos turėję grįžti du jauni lietuviai: artimieji prašo pagalbos (1)

Jau daugiau nei savaitę be žinios yra dingę du jauni žmonės – 18-metė Vesta Kunigonytė ir...

Prie savo namų uteniškė pasijuto lyg miške: akis į akį susidūrė su vilkais ir dabar perspėja miestų gyventojus (1)

Ne kasdien papuola akis į akį susidurti su miško gyvūnais, juo labiau – savo kieme. O štai...

Delfi PliusSniego pilys

Jelcino humoras ir pomėgis moterims karčiai atsirūgo: apkaltintas smurtaujant ir priekabiaujant, o Anglijos karalienė liko apšalusi nuo netakto (1)

Kadaise sklido legendos apie tuomečio Rusijos prezidento Boriso Jelcino silpnybę moterims....

Penkta pergalė iš eilės: visą laiką pirmavę lietuviai privertė nusilenkti Ispanijos rinktinę (1)

Antradienio vakarą savo jėgų patikrinimą pratęsė Lietuvos vyrų rinktinė (FIBA 8), kuri Gran...

Įspūdingas greitis: Meilutytė pakeliui į finalą paliko sau už nugaros visas varžoves

Italijos sostinėje Romoje tebesitęsiančiame Europos čempionate įvyko moterų 50 metrų krūtine...

Lietuvos jaunučių rinktinė aštunfinalio varžovus nušlavė pusšimčiu taškų

Pergalingai žygiuojanti Lietuvos jaunučių vaikinų (iki 16 metų) rinktinė Šiaurės Makedonijos...