Nebuvo pasiruošę netikėtiems sunkumams
Kalbėdamas apie tai, kaip karas Ukrainoje paveikė logistikos sektorių, P. Drižas sako, kad verslai nebuvo pasiruošę tokiam sukrėtimui. Iššūkių sukėlė trūkinėjančios tiekimo grandinės, energetikos išteklių kainų šuolis, vairuotojų trūkumas ir ES sankcijų agresorėms paketai.
„Važiuojame kaip ant amerikietiškų kalnelių, tik nežinome, kurioje dalyje esame – nusileidime ar pakilime. (...) Buvo dalykų, kurių negalėjome numatyti ir prognozuoti. Bet pagal dabartinius rodiklius matome, kad verslas sunkųjį laikotarpį pergyveno, subalansuoja savo veiksmus ir po truputį galima grįžti į lygį, kuris buvo iki karo pradžios“, – teigia „Delfi TV“ svečias. Jis papildo, kad kilus karui Ukrainoje, dauguma Lietuvos vežėjų nutraukė ryšius su šalimis agresorėmis arba sumažino juos iki minimumo, o pajėgumus nukreipė į Vakarų šalių rinkas.
Komentuodamas vežėjų iššūkius, pašnekovas pastebi, kad visos ES šalys susiduria su panašiomis problemomis. Didžiausia iš jų – darbuotojų trūkumas. Pasak jo, Vokietijoje šiuo metu trūksta net 100 tūkst., o Prancūzijoje – 60 tūkst. vilkikų vairuotojų.
„Šalys, kurios randa sprendimus, geriau sugeba prisitaikyti prie pokyčių ir amortizuoti galimus praradimus. Matome, kad mūsų konkurentas Lenkijos transporto sektorius labai stipriais šuoliais juda į priekį ir sugeba užimti vis didesnę ES rinkos dalį, o kartais netgi perimti mūsų klientus“, – „Verslo požiūryje“ komentuoja P. Drižas.
Geresnę situaciją Lenkijoje jis aiškina paprastesnėmis konsulinėmis procedūromis įdarbinant darbuotojus iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Kirgizijos ar Kazachstano. „Šią problemą jau kelerius metus keliame Vyriausybės atstovams, siūlome ir kaip sumažinti administracinę naštą. Tačiau pasiūlymai nebuvo priimti. Turime ir įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimus. (...) Sausis ir vasaris parodys, ar jie pagreitins įdarbinimo procesus.“
Kaip problemas sprendžia kitos šalys?
„Delfi TV“ laidos svečias taip pat sako, kad Lenkija vairuotojų trūkumo problemą sprendžia įdarbindama ir Baltarusijos piliečius. Priešingai nei Lietuva, ši šalis neuždraudė vizų išdavimo baltarusiams. Todėl „Verslo požiūrio“ vedėjai pasiteiravus, ar Lietuvos vežėjai neįžvelgia galimos grėsmės nacionaliniam saugumui, jei ir toliau būtų tęsiamas baltarusių vairuotojų įdarbinimas, P. Drižas pažymi, kad šie klausimai yra valstybės, o ne verslo kompetencija.
„Visgi vizų išdavimas yra sustabdytas tik išorės tarnybose, de facto žmonės iš Baltarusijos ir toliau atvažiuoja į Lietuvą ir dirba kituose sektoriuose. Nekvestionuojame nacionalinio saugumo problemos, bet galbūt ją galima kažkaip kontroliuoti. Imant mūsų sektoriaus pavyzdį, mes kiekvieną minutę žinome, kur yra mūsų vairuotojai, nes vilkikai turi sekimo sistemas“, – dėsto logistikos ekspertas.
Jis taip pat pastebi, kad mūsų šalies logistikos įmonės prarado ne tik daug baltarusių, bet ir ukrainiečių vairuotojų. Iš viso į tėvynę sugrįžo apie 13 tūkst. Ukrainos piliečių. „Įmonės visus juos paleido, o kai kurių vairuotojų šeimos buvo pervežtos į Lietuvą. Joms suteiktas prieglobstis, būstas ir darbas. Turime tūkstančius tokių pavyzdžių.“
Visgi Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius teigia, kad apie 4–5 tūkst. į Ukrainą grįžusių vairuotojų šiuo metu nedalyvauja aktyviuose kariniuose veiksmuose, o budi laukdami, kol gali būti pašaukti į karo tarnybą. Jie laikinai norėtų atvykti dirbti į ES, o vėliau ir vėl grįžtų į Ukrainą. Todėl P. Drižas sako, kad vežėjai drauge su Ukrainos politikais ir Europos Komisija diskutuoja dėl galimybės 8–12 savaitėms įdarbinti ukrainiečius ES pervežimo įmonėse. Taip būtų sprendžiamos abipusės problemos – vežėjai sulauktų vairuotojų, o Ukraina galėtų išvežti žemės ūkio derlių.
Ne viską lemia tik atlyginimai
„Verslo požiūrio“ vedėjai paklausus, kokių veiksmų vežėjai imasi norėdami įdarbinti daugiau naujų vairuotojų, pašnekovas pažymi, kad vien atlyginimų kėlimas situacijos neišspręs. Pasak jo, visoje ES logistikos sektoriaus darbuotojų užmokestis ženkliai augo, o skirtingose šalyse jis beveik nesiskiria. Jei atlyginimas būtų vienintelė problemos priežastis, darbuotojų netrūktų tokiose turtingose šalyse kaip Vokietija ar Prancūzija.
„Didesnė problema yra saugių parkavimo aikštelių ir higienos prieigų trūkumas. Kai vyrauja tokia ekosistema, kurioje veikia vairuotojas, verslas gali pelenus ant galvos kratytis, kelti atlyginimus, bet žmonių darbo sąlygos nuo to nepagerės. Vairuotojai vis tiek neras, kur naktimis miegoti ar tinkamo viešbučio“, – kalba P. Drižas. Jis taip pat priduria, kad vilkikų vairuotojų amžiaus vidurkis didėja, o vidiniai darbuotojų resursai išsemti. Todėl vežėjai svarsto, kaip į darbą pritraukti daugiau jaunimo ir moterų.
Tuo tarpu kalbėdamas apie logistikos įmonių pasiruošimą ekonominiam sunkmečiui, „Delfi TV“ studijos svečias teigia, kad sunkumų kelia didelė nežinomybė. „Kaip ir kitiems verslams, taip ir mums sunkiausia ruoštis tam, ko nežinome. (...) Mes ne išimtis, tačiau ekonomines grėsmes, pavyzdžiui, trikdžius pasienyje ar sumažėjusią prekybą tarp šalių, pamatome pirmieji. Todėl ruošiamės tiek, kiek įmanoma tai padaryti.
Aišku viena, kad norėdamos apsisaugoti nuo nežinomų trikdžių, absorbuoti praradimus į priekį ir valdyti rizikas, įmonės kelia paslaugų kainas. Todėl galutiniam vartotojui produktas pabrangsta 15–30 proc., nes tiek padidėjo pervežimo kaina“, – komentuoja P. Drižas.
Vežėjų laukia sunki žiema
Prakalbus apie artimiausiu metu logistikos sektoriui gresiančius sunkumus, vežėjų atstovas sako, kad verslai niekur nedings ir turės spręsti žmogiškųjų išteklių bėdą. Jo teigimu, tik taip Lietuvos vežėjai galės išlaikyti esamas pozicijas ir toliau išlikti tarp penkių daugiausiai tarptautinių transporto operacijų atliekančių šalių Europoje. Pašnekovo teigimu, taip pat neramina reguliacinė verslo aplinka bei žaliavų ir energetinių išteklių kainos.
„Trumpuoju laikotarpiu laukia nelabai optimistinė žiema. Šiuo metu kainos keliamos pagal tai, kas yra žinoma – infliacijos rodiklius, vairuotojų trūkumą. Be to, nežinomybė dėl geopolitinės situacijos lemia ir tai, kad įmonės negali investuoti į vieną ar kitą regioną, nes negalima prognozuoti įvykių pusmečiui ar metams į priekį“, – apie suprastėjusių santykių su Kinija poveikį vežėjams užsimena „Verslo požiūrio“ svečias.
Svarstydamas mažesniųjų logistikos įmonių galimybes išgyventi ekonominį sunkmetį, pašnekovas sako, kad jos sunkiai prisitaiko prie šiandieninių iššūkių, teisinio reguliavimo bei susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu. „Mažieji vežėjai negali tvariai ir tinkamai pasiūlyti savo paslaugų klientams, todėl juos praranda. (...) Didžiosios įmonės šiuos iššūkius kol kas absorbuoja kitaip“, – „Delfi TV“ studijoje mintimis dalijasi P. Drižas.
