Visų pirma, sako S. Misevičienė, manipuliacija nėra retas reiškinys, priešingai – tai toks įprastas ir kasdienis bendravimo elementas, kad kartais iš tiesų sunku ją pastebėti. Nutylėdami arba sakydami netiesą, manipuliatoriai siekia daryti įtaką, priversti asmenį pasielgti vienu ar kitu būdu.
„Nėra vienos srities, kur manipuliacijos būtų daugiausiai. Ji taip įsipynusi į kasdienybę, kad mes visi kartu su ja gyvename. Manipuliaciją galima rasti įvairiuose santykiuose: vaikų ir tėvų, vyro ir žmonos, darbdavio ir darbuotojo, politiko ir rinkėjo, prekybininko ir pirkėjo“, – paaiškina pašnekovė.
Nors manipuliacijos pėdsakus galima aptikti kone visose gyvenimo srityse, visgi dažnas pas psichologę ateinantis klientas renkasi analizuoti darbo santykius ir iš jų kylančias problemas. Tokia situacija susiklosto dėl vienos paprastos priežasties – ne visiems žmonėms pavyksta suvokti, kas iš tiesų vyksta jų darbo aplinkoje. Tada, sako pašnekovė, su klientu yra atliekama analizė – aiškinamasi, ar manipuliacija yra reali, ar klientas kenčia nuo savo paties padarytų interpretacijų, savo netinkamo elgesio pasekmių.
