DELFI pasiekė anonimu norėjusio likti Konstitucijos pr. 9 daugiabučio gyventojo laiškas, kuriame buvo teigiama, jog šalia prekybos centro „Europa“ pastatyto dangoraižio gyventojai nusprendė teisiniu būdu bandyti išieškoti šimtatūkstantinę sumą iš advokato Mažvydo Misiūno, kuris buvo jų bendrijos įgaliotinis bei teikė teisines paslaugas.
Prie laiško prisegtoje nepriklausomo audito išvadoje rašoma, kad per beveik 11 metų bendrijos lėšomis Mažvydui Misiūnui išmokėta viso 178 093,57 Eur. Nors ir nurodoma, kad buvo sudaryta teisinės pagalbos pagrindu sutartis, kuria remiantis turėjo būti išmokėta 146 547,66 Eur, gyventojams klausimų kyla dėl pačių teiktų paslaugų. Tvirtinama, kad bendrijos susiformavimo pradžioje jų išties reikėjo, tačiau vėliau – vargu. Klausimų kelia ir tai, kad audito metu nustatyta, jog bendrijos lėšos buvo naudojamos apmokėti Italijoje viešbučio sąskaitas bei kitoms asmeninėms reikmėms, taip pat keliasdešimt tūkstančių išgryninta bankomatuose, o paskutinėmis valdymo dienomis dar ir pervesta 15 tūkst. eurų suma žmonai.
Pats advokatas Mažvydas Misiūnas tvirtina, kad auditą atliekantis asmuo nesulaukęs atsakymų į 10 metų liečiančius buhalterinius klausimus pateikė neigiamą išvadą, kuri jau buvo parengta anksčiau.
Jis taip pat kreipėsi į teismą teigdamas, kad bendrija jam dar liko skolinga 10 tūkst. eurų. Tuo tarpu naujoji bendrijos valdyba pateikė priešieškinį norėdami susigrąžinti išmokėtą sumą bei kreipėsi į prokuratūrą. Iš gautų dokumentų matyti, kad pavestas atlikti ikiteisminis tyrimas Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnams dėl turto iššvaistymo bei vestos buhalterinės apskaitos. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė patvirtino gauto dokumento autentiškumą.
Advokatas šį pradėtą tyrimą vertina kaip nepagrįstą bei bandymą įbauginti, sukompromituoti. Jo teigimu, apskaita buvo vedama kvalifikuotos buhalterės, priekaištų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos niekad nebuvo, o bendrijai jis dirbo 24 valandas per parą, įskaitant savaitgalius. Taip pat advokatas teigia, kad nenuostabu, jog gyventojai kreipėsi nesulaukę teismo proceso, kadangi praeitą savaitę teismui pateikė faktus apie tai, kad buvo šantažuojamas sumokėti 85 tūkst. eurų „už ramybę“.
Naujasis bendrijos pirmininkas sako, kad tai, ką M. Misiūnas vadina šantažu – absurdas ir pateikia paaiškinimą.
Kadangi advokatas išreiškė norą, jog jo atsakymai būtų netrumpinami ir neredaguojami, visą jo įvykių versiją pateikiame straipsnio apačioje.
Susidomėjo tik pamatę, kad pastato būklė negerėja
Gavus anoniminį laišką ir dokumentus, DELFI susisiekė su naujuoju Konstitucijos pr. 9 daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininku Maksimu Komarovu. Šis patvirtino, kad iš ties problemų būta ir kad gauta audito ataskaita yra teisinga. Pasak jo, anksčiau niekas nekėlė klausimų dėl bendrijos pinigų panaudojimo, nes nebuvo pačios vienybės tarp gyventojų, ar galinčių suvienyti. Per šį laikotarpį pasikeitė ir nemaža dalis namo gyventojų.
„Ėjo laikas ir pastatas natūraliai turėjo tam tikrų problemų, kurias reikėjo spręsti. Dėl stogo, balkonų remonto, vidinių komunikacijų, vamzdynų ir t.t. Savaime aišku, kad tas problemas turi spręsti bendrija, kartu su administruojančia įmone. Bendrijos funkcija organizuoti vidinius procesus, susirinkimus, kad žmonės balsuotų už tam tikrus siūlymus, kuriuos ruošia bendrija. Tai dėl kaupimo didinimo ir panaudojimo ruošti turi ir trumpalaikius, ir ilgalaikius planus, metinę sąmatą. Tų dalykų nebuvo.
Ne kartą bendravau su p. Misiūnu, jis visada tikino, kad vyksta procesai, viskas tvarkoje, yra problemų, bet jos sprendžiamos. Visad maniau, kad advokatas išmano teisę ir nedaro kažko neteisingai. Bet metai ėjo, pamačiau, kad procesas nebevyksta taip, kaip turėjo. Pastatas negerėjo, o tik blogėjo. Dėl to atsirado gyventojų, kurie pradėjo tarpusavyje bendrauti, raginti kitus gyventojus prisijungti prie diskusijos. (...) Jo paaiškinimas buvo paprastas – gyventojai nesusirenka susirinkime, nėra kvorumo ir bendrija negali funkcionuoti taip, kaip turi. Tada mes jau klausiame, praėjus dešimt metų, o kokie žingsniai buvo priimti, kad tas susirinkimas būtų organizuojamas? Ar buvo geranoriški bandymai, ar buvo bandymai tik dėl varnelės atliktų darbų sąraše“, – DELFI pasakoja M. Komarovas.
Kaip pasakoja pirmininkas, pastate šiuo metu iš viso 126 patalpos, tačiau daugiabučio specifika – neįprasta. Dalis gyventojų yra nuolatiniai, dalis butų nuomojami, kiti paprasčiausiai retai naudojami – atvykstant į verslo keliones, ar savaitgaliais. Dar kita dalis patalpų – biurai.
Pasakojama, kad 2006 metais buvo nuspręstą įkurti Konstitucijos pr. 9 daugiabučio namo savininkų bendriją. Jos pirmininkų išrinktas Rimantas Germanas. Tačiau 2007 metais bendrijos vienam iš įgaliotinių, advokatui Mažvydui Misiūnai suteikta teisė valdyti bendrijos banko sąskaitą ir jai atstovauti. Dar po metų, bendrija, atstovaujama R. Germano ir M. Misiūno sudarė sutartį dėl teisinės pagalbos.
Pasak M. Komarovo, R. Germanas buvo tik nominaliu pirmininku. Faktiškai visas valdymas priklausė M. Misiūnui ir per laiką keičiantis gyventojams visi galvojo, kad būtent M. Misiūnas ir yra bendrijos pirmininkas.
„Gyventojai buvo nepatenkinti tuo faktu, kad buvęs pirmininkas perdavė visus įgaliojimus ir valdymą kitam žmogui, vienam iš tų penkių įgaliotinių – Mažvydui Misiūnui. Pagal faktą tas žmogus buvo ne tik įgaliotinis, bet po audito paaiškėjo, kad ir Revizijos komisijos narys. Taip pat šis žmogus ir advokatas, šiame pastate turi savo advokatų kontorą. Jam buvo perduotas visas valdymas – banko sąskaitų valdymas, visų bendrijos dokumentų.
Dešimties metų istorijoje yra daug aplinkybių. Viena esminių, kai pastatas buvo pastatytas jame buvo tam tikros užprogramuotos problemos. Tam tikri defektai. Buvo teisiniai ginčai su pastato rangove, kilo ginčų ir dėl automobilių stovėjimo aikštelių, kadangi pastatas buvo apjungtas su „Europos“ prekybos centru ir neturi atskirų vietų. Pagal susitarimą, kai žmonės pirko nuosavybę, jie pirko ir teisę naudotis stovėjimo aikštele Europos prekybos centre. Visi galvojo, kad ten turi nuosavybę, kai rangovas bankrutavo, paaiškėjo, kad stovėjimo aikštelė ne mums priklauso, o pilnai „Europai“ ir verslo centrui. Žmonės turi nuomotis. Dėl to dar vienas teisinis ginčas kilo, kuriame Misiūnas, kaip teisininkas, atstovavo bendriją ir gyventojus. Tikriausiai tuo metu, prieš dešimt metų, buvęs pirmininkas savo nuožiūra ar su kažkuo pasiteiravęs pasirašė sutartį su šiuo advokatu. Tačiau aš kaip pirmininkas perimdamas dokumentus negavau ataskaitų, kur atstovavo advokatas bendriją, kokia apimtimi, kiek tai mums kainavo. Turime tik bendrą skaičių, kad jam apie 178 tūkst. eurų per dešimt metų išmokėta pagal audito duomenis, bet nežinome už ką. (...) Nežinau, kada poreikis paslaugų pasibaigė ar 2010-2012 metais, bet, logiškai mąstant, tikriausiai ne dešimt metų truko. Tam tikru metu to poreikio nebebuvo. (...) Jis advokatas, paslaugos teikėjas bendrijai, vykdo bendrijos vadovo funkcijas, yra įgaliotinis, kuris turi gyventojus atstovauti ir dar revizijos narys, kuris turi priežiūrą vykdyti. Tai visiškas interesų konfliktas“, – pasakoja M. Komarovas.
Naujojo bendrijos pirmininko teigimu, kilus gyventojų susivienijimui, M. Misiūnas bandė likviduoti bendriją, tačiau to padaryti nepavyko, nes neužteko balsų už. Galiausiai surinkus kvorumą ir išrinkus naują bendrijos pirmininką bei bendrijos valdybą, po kiek laiko, gauti ir prisijungimai prie sąskaitos.
„Pamačiau, kad faktiškai didžioji dalis pavedimų yra tarp bendrijos ir Misiūno kaip teisininko, kad buvo daug pinigų išgryninta per banko kortelę, o ne pavedimais. Savaime aišku aš pradėjau dokumentų perėmimo procesą iš M. Misiūno, skambindavau, rašydavau el. laiškus, net popierinius reikalavimus siųsdavau. Jis perdavė tam tikrus dokumentus, kaip sakė, esminius. Bet nepamatėme ilgalaikių planų, kurie buvo ruošiami, arba kitų dokumentų, kurie reglamentuoti įstatyme. Iš to ir kilo klausimai, dėl ko atlikome ir reviziją. Po to, kai buvo atlikta revizija, buvo priimtas sprendimas atlikti papildomą, nepriklausomą auditą“, – teigė pašnekovas.
Sieks atgauti pinigus
M. Komarovas DELFI teigia, kad bendrija mano, jog 178 tūkst. eurų suma buvo panaudota ne pagal paskirtį, buhalterija nebuvo vedama tiksliai, dėl to bus bandoma ją susigrąžinti.
„Tie jo atsiskaitymai užsienyje ir restoranuose, galbūt ir smulkmena, palyginus su bendra suma, kiek jam išmokėta. Esmė ne sumoje, o panaudojimo fakte, kad bendrijos banko kortelė panaudota ne pagal paskirtį. (...) Sutartyje numatyta, kad advokatas kiekvieną mėnesį gaus fiksuotą honorarą. Apmokėjimas nebuvo tolygiai vykdomas. Esmė tame, kad pats M. Misiūnas valdydamas bendrijos sąskaitą teikė paslaugas bendrijai. Tai jis pats išrašinėdavo savo kontoros vardu bendrijai sąskaitas ir, valdant bendriją, pats jas apmokėdavo. Nebuvo taip, kad kiekvieną mėnesį išrašo sąskaitą su fiksuota suma ir ją apmoka. Tai darė chaotiškai, kaip jis manė, kad turėtų būti. Arba pervesdamas sau į banko sąskaitą, arba išgrynindamas bankomate, nesilaikydamas tam tikrų buhalterinių procedūrų.
Kai mes jau sėkmingai įvykdėme paskutinį susirinkimą per kurį pakeitėme valdymą, aš kaip naujas pirmininkas ne tą pačią dieną perėmiau visus dokumentus ir prisijungimus. Po penkių dienų, po to susirinkimo, jis padarė paskutinę išmoką savo žmonai – 15 tūkst. eurų. Vėliau jis aiškino, kad čia buvo pagal teisinių paslaugų sutartį jai pervesta kaip advokatei, kuri dirba jo kontoroje“, – pasakojo M. Komarovas.
Jis taip pat pridėjo, kad pats M. Misiūnas nesutinka su atliktu auditu ir mano, jog šis – šališkas. Be to, paaiškinama, kad advokatui buvo pasiūlyta taikos sutartis, dėl kurios derybų jis pats ėmėsi iniciatyvos.
„Kai paruošėme pareiškimą prokuratūrai, pasinaudojome advokato paslauga, advokatas atsižvelgė į advokato etiką ir paprasčiausiai įspėjo p. Misiūną, kaip savo kolegą advokatą iš kitos bendrovės, kad tokį pareiškimą ruošiame. Ir, savaime aišku, jam buvo pasiūlyta, jei nori, pasirašyti taikos sutartį. Misiūnas parašė elektroninį laišką valdybos nariams, man ir kitiems, kad norėtų tokias derybas vesti. Aš su juo buvau kelis kartus susitikęs ir mes po ilgų diskusijų paprasčiausiai apibrėžėme tokį susitarimą, kad mes nuo bendros sumos pasiruošę mažinti, jeigu jis galės pagrįsti savo atliktus darbus, ką ir bando daryti. Mes priėjome prie išvados, kad būtume pasiruošę taikos sutartį pasirašyti, jei nuo tų 178 tūkst. sumos bendrijai kompensuotų 85 tūkst. eurų. Mes pabaigėme mūsų paskutinį susitikimą prieš visus ieškinius taip, kad bandys pateikti ir paruošti dokumentus pagrindžiančius jo darbus ir tada ta suma bus sumažinta, bet to nepadarė, o priešingai – pateikė ieškinius. Tai ką jis vadina šantažu, yra absurdas“, – teigia M. Komarovas.
Šiuo metu 51 proc. bendrijos narių nusprendė palaikyti siekį atgauti advokatui išmokėtus pinigus ir taip pat sutiko paskirti biudžetą, kuris bus naudojamas teisminiuose ginčuose.
Buvęs pirmininkas: auditorius parašė tai, kas jam buvo liepta
DELFI susisiekė ir su buvusiu bendrijos pirmininku Rimantu Germanu. Jis teigė, kad M. Misiūnas įgaliotinio buvo paskirtas ne vieno jo nuožiūra, o balsavimo metu patys gyventojai išrinko. Jis taip pat teigė, kad perkamos teisinės paslaugos buvo patvirtintos valdybos ir viskas vyko pagal įstatus.
„Pastatė tą namą, buvau daug broko ir visokių problemų. Mes, kad apsigintume savo teises, buvo ir kitokių problemų, reikėjo bendrijos. Niekas nenorėjo būti pirmininku. Tada Misiūnas, kadangi jis suinteresuotas, turi ten savo kontorą pasakė, kad gali tvarkyti šiuos reikalus, bylas vesti, bet jis kaip advokatas negali būti bendrijos pirmininkas. Tada kaimynai įkalbinėjo mane ir aš sutikau su sąlyga, kad būsiu nominalus pirmininkas, o viską darys Misiūnas ir nuspręs įgaliotinių susirinkimas. Tų įgaliotinių buvo daugiau nei penki.
Gyventojų daug, tą susirinkimą mes šaukėme daugybę kartų ir, kai jau pavyko susirinkti, visi pritarė. Sudėtinga surinkti, nes daug gyventojų butus nuomoja, ten negyvena, prisisteigė firmų“, – komentavo R. Germanas.
Anot jo, jis pats ten daugybę metų negyvena ir reikalais nesidomi. Tačiau pas jį buvo apsilankę naujieji daugiabučio atstovai, jis po jų apsilankymo kreipėsi į Misiūną, kuris viską paaiškino, parodė dokumentus ir išsklaidė bet kokias abejones.
„Mano sūnus tam bute gyvena, o aš virš dešimties metų kitur. O, kad ten turgus prasidėjo... Mano ofisas greta, tai žino telefoną, nes buvo skelbtas, atėjo porą kartų pora keistų žmonių. Pasiklausiau Misiūno, kas vyksta, jis man parodė dokumentus, išreiškiau norą atsistatydinti, nes nenoriu dalyvauti tame. Misiūnas paprašė palaukti mėnesį kitą kol jie išsispręs, aš palaukiau ir atsistatydinau. Man ten neįdomu, tegu pešasi tarpusavyje. Mano supratimu, man klausimų nekilo (pamačius dokumentus DELFI). (...) Gal už žmogaus supratimo ribų tie dokumentai. Man, kaip dirbusiam didelėje įmonėje, viskas ten aišku“, – teigė jis.
R. Germanas pasakojo, kad matė ir atlikto audito išvadas, tačiau šios pasirodė juokingos.
„Finansinis auditas turi tam tikrus reikalavimus, taisykles, o ten parašytas užsakomasis rašinėlis, kurį parašė buhalteris ir parašė tą, ką jam liepė. (...) Auditą atliko kažkoks auditorius, kuris parašė tai, kas jam buvo liepta, nes tą auditą nusamdė tie anonimai. Kiekvienas auditas kritikuotinas ir diskutuotinas. Ūkiškai kalbant, visi pinigai vaikšto per bankines sąskaitas, kiekvienas pavedimas atliekamas vadovaujantis kažkuo, sutartimi, sąskaita faktūra, darbų atlikimo perdavimo aktu, jei kažkas būtų iššvaistyta, kodėl prokuratūroje ir FNTT nėra tyrimo?“, – teigė R. Germanas pokalbio pabaigoje pasiūlęs pasidomėti, ar patys gyventojai pačioje pradžioje nesiūlė susimokėti M. Misiūnui, kad būtų paliktas ramybėje.
M. Misiūnas: buvau šantažuojamas sumokėti 85 tūkst. eurų „už ramybę“
Advokatas Mažvydas Misiūnas pageidavo, kad jo siųsti atsakymai į klausimus būtų netrumpinami, neiškraipomi ir neinterpretuojami.
„Aplinkybės ir įvykiai yra daugiau nei dešimties metų senumo. Per šį laikotarpį keitėsi (kai kuriais atvejais kardinaliai) įstatymo reglamentuojančio Bendrijų veiklą Lietuvoje normos. Didelė dalis namo butų savininkų, dalyvavę priimant tuometinius sprendimus Bendrijoje, pasikeitė. Būtent tuometiniai savininkai priėmė pamatinius svarbiausius sprendimus dėl Bendrijos valdymo ir atstovavimo. Todėl būtent jie turėtų vertinti bei galėtų patvirtinti tuomet vykusius susitarimus ir jų būtinybę. Dabartinis pirmininkas Maksim Komorov, priimant tuometinius Bendrijos sprendimus, buvo nepilnametis. Jo įvykių vertinimas yra subjektyvus ir paremtas ne objektyviomis aplinkybėmis, o vadovaujantis savanaudiškomis paskatomis“, – rašo advokatas.
Advokato prašymu pateikiame neredaguotus ir netrumpintus jo atsakymus.
- Mums tvirtinama, kad 2007 m. balandžio 17 d. Bendrijos pirmininkas Rimantas Germanas jus, revizijos narį, įgaliojo atstovauti interesams, tvarkyti bendrijos banko sąskaitą. Kitų metų liepos mėnesį Bendrijos pirmininkas sudarė sutartį su jumis dėl teisinės pagalbos. Tvirtinama, kad iš esmės vienu metu ir teikėte paslaugas bendrijai, vykdėte bendrijos vadovo funkcijas, buvote įgaliotinis ir revizijos narys. Ar iš tiesų buvo susidariusi tokia situacija?
- 2005 m. buvau iniciatorius steigiant Bendriją 124 butų name. Būtinybė atsirasti Bendrijai name, iškilo gyventojams sprendžiant UAB „Ranga IV“ statybos defektus ir daugelį kitų problemų: „Hanner“ neteisėto mokesčio už įsigytą teisę parkuotis reikalavimo, „Lesto“ elektros tiekimo problemų, „Rubikon city service“ aplaidaus namo administravimo ir t.t. Daugybė spręstinų problemų iškilo tuometiniams gyventojams ir man tame tarpe. Dėl to, kad namas ne tipinis, dauguma savininkų patys jame negyvena, o nuomoja butus, kita dalis – biurai, užsieniečiai. Butų savininkai yra politikai, žymūs verslininkai, prokurorai, advokatai, auditoriai, name įsikūrusi Izraelio ambasada ir kiti žymūs žmonės. Įsteigti Bendriją pavyko po dviejų metų bandymų. Tikriausiai dėl to, kad ėmiausi iniciatyvos ir negailėjau laiko namo problemoms spręsti, savininkai išrinko ir delegavo mane spręsti daugelį namo klausimų. Savininkai atvirai deklaravo, kad neturės laiko dalyvauti sprendžiant Bendrijos ir namo klausimų ir, kad reikalingas pastovus gyventojų atstovas bei asmuo sugebantis spręsti kylančius klausimus. Su šeima gyvenau ir kitame namo korpuse buvau įsteigęs advokatų kontorą, todėl daugiausiai laiko praleisdavau pastate. Greitas ir efektyvus problemų name sprendimas man buvo ypač svarbus. 2007 m. pradžioje namo gyventojai išrinko mane Bendrijos įgaliotiniu (kartu su kitais 4 asmenimis), kartu man pavedė atstovauti Bendriją bei namo gyventojus visais klausimais susijusiais su namo ir atskirų gyventojų problemomis, ginčais, bei atstovauti, įmonėse, įstaigose, teismuose. Bendrijos pirmininku buvo išrinktas kitas asmuo, o aš buvau išrinktas įgaliotiniu. Pradžioje mano darbas namo klausimais nebuvo apmokamas. Tačiau po dviejų metų, kai Bendrijoje reikėjo pastoviai spręsti įvairius klausimus, namo įgaliotiniai, atstovaujantys gyventojus, nusprendė su manim sudaryti ilgalaikę teisinių paslaugų sutartį. Bendrijai atstovavau iki 2017 m., kuomet buvo perrinkti naujieji Bendrijos valdymo organai. Šie išrinkti asmenys niekada neprisidėjo prie namo klausimų tvarkymo ir valdymo, nors visuomet buvo raginama prisidėti.
Bendrijoje nėra ir nebuvo vieno „vadovo“. Bendrija nėra UAB’as. Bendrija veikia vadovaudamasi jos narių solidarumo, lygiateisiškumo ir tarpusavio pagalbos principais (DNSB įst. 3 str. 5 d. tuo metu galiojusi redakcija). Bendrija negalėjo būti vadovaujama vieno asmens, be kitų valdymo organų (susirinkimo, įgaliotinių) ar tiesiog narių kontrolės, priimamų sprendimų ir priežiūros. Savininkai nuo 2008 metų mokėdami įmokas Bendrijos reikmėms, domėjosi kur, kaip ir kodėl jos mokamos. Dalyvavimas Bendrijos veikloje buvo narių pareiga, tačiau gyventojai sąmoningai šias funkcijas buvo delegavę įgaliotiniams. Reikia pripažinti, kad du iš jų pardavė butus ir į jų vietą naujų įgaliotinių neatsirado. Nebuvau, kaip teigiama, išrinktas revizijos nariu. Oponentai, kurių dabartinę veiklą Bendrijoje kritikuoju, bando įrodyti, kad Bendrijoje buvo išrinkti 3 Bendrijos revizijos komisijos nariai. Iš tiesų revizijos komisija niekada nebuvo renkama. Bandoma įrodyti, kad aš neva atlikdavau reviziją ir kartu dirbau valdymo organo nariu, t.y. vienu iš penkių įgaliotinių. Tokiu būdu išeitų, kad neva atlikau savo darbo reviziją. Bandoma įrodyti, pateikiant klaidinantį 2006 m. protokolą. Nors šis protokolas ir yra su mano parašu, tačiau įrašas apie 3 revizijos narius (įskaitant mano pavardę) atsirado vėliau, nei jį pasirašiau. Visi trys asmenys įrašyti į protokolą nebuvo ir negalėjo būti renkami, nes tai prieštarautų logikai. Protokolas surašytas 2006 06 20, kai dar nebuvo įsteigta Bendrija. Bendrija įsteigta 2006 11 16. Bendrijos revizijos komisija galėjo būti renkama tik 30 dienų po Bendrijos įsteigimo (tuo metu galiojusio DNSB įst. 14 str. 4 d.). Jums pateiktame protokole nurodytos pavardės nebuvo viešajame registre registruotos kaip revizijos komisijos nariai. Protokole nurodyti asmenys negalėjo būti renkamos revizijos komisijos nariais, nes tai prieštarautų įstatymui ir nurodyti asmenys apie tai, kad jų pavardė įrašytos protokole net nežinojo. Nurodyti asmenys Bendrijoje niekada neatliko revizijos komisijos narių pareigų. Gyventojams buvo nuolat viešinama ir gerai žinoma, kad aš kartu su savo kontoros advokatais ir padėjėjais atstovauju Bendriją (pagal ilgalaikę teisinių paslaugų sutartį, įgaliojimus ir atstovavimo sutartis). Aš atlikau daugelį Bendrijos valdymo funkcijų, kaip vienas iš 5 išrinktų įgaliotinių. Įgaliotiniai atstovavo bendrijos narių susirinkimą pagal kvotas (tuo metu galiojusio DNSB įst. 19 str. 2 d.). Man taip pat buvo pavesta organizuoti Bendrijos buhalteriją remiantis įstatymu (tuo metu galiojusio DNSB įst. 23 str.)
- Tvirtinama, kad už suteikiamas teisines paslaugas sutartyje buvo numatytas fiksuotas atlyginimas, tačiau paslaugų iš ties reikėjo tik pačioje pradžioje, kai buvo kilę daug nesutarimų su rangovais, dėl automobilių stovėjimo vietų ir pan., tačiau vėliau šių paslaugų nebereikėjo. Ar iš tiesų tai yra tiesa?
- Name savininkų yra virš 100. Mūsų namas yra sudėtingas ir ypatingas statinys, vienas pirmųjų gyvenamųjų dangoraižių Lietuvoje. Namo gyventojai nuo įsikūrimo pradžios susidūrė su problemomis, kurių niekas nesiėmė ir nežinojo, kaip spręsti. Name visuomet įvairiais būdais (skelbimų lentose, el. laiškais, žodžiu, telefonu ir kt.) buvo kviečiami savininkai atlygintinai prisijungti prie Bendrijos veiklos, įgaliotinių darbo, kandidatuoti į pirmininko ir kitas pareigas, bet norinčių niekada neatsirado. Pastato tinkama priežiūra, įrenginių funkcionavimo užtikrinimu, bendravimu su gyventojais, atstovavimu teismuose teko atlikti man kartu su namo administratoriumi. Buhalterė tvarkė sudėtingą Bendrijos apskaitą. Pažymėtina, kad namo lėšų apyvarta kai kuriais mėnesiais siekdavo keliasdešimt tūkstančių eurų. Ilgą laiką galioję Bendrijų įstatymai ir Bendrijos buhalteriją reglamentuojantys įstatymai buvo painūs. Visgi kvalifikuotos buhalterės dėka niekada nebuvo pastabų iš mokesčių inspekcijos dėl Bendrijos buhalterijos tvarkymo.
Palyginimui, šiuo metu Bendrijos veiklą tvarko pirmininkas, pilnu etatu dirbantis ūkinės dalies darbuotojas, 5 valdybos nariai, revizorius, samdoma buhalterinė įmonė, audito įmonė, advokatų kontora ir kartu administruojanti namą įmonė. Visa tai gyventojams kainuoja didžiules einamąsias išlaidas, gyventojų sąskaitos yra žymiai padidėjusios, o būtini darbai neatliekami. Netiesa, kad mano paslaugos Bendrijai nebuvo reikalingos.
Namo gyventojams buvo patogu, kad aš nuolat būdamas name operatyviai reaguodavau į gyventojų skambučius, užklausas ir priimdavau sprendimus dėl avarijų įvykusių name, gyventojams iškilus įvairiems susijusiems klausimams su namu, susipažinti su dokumentais, jie ateidavo į Bendrijos buveinę, kuri buvo įsikūrusi mano advokatų kontoros patalpose tame pačiame name. Noriu pabrėžti, kad eidamas įgaliotinio pareigas buvau pasiekiamas 24 h per parą, ne retai savaitgaliais, per atostogas mane pavaduodavo kolegos. Pasitaikė̇ atvejų, kad namo gyventojai įvykus avarijai skambino net naktimis. Turėjau spręsti visus su namu susijusius skubius klausimus, priimti greitus sprendimus ir prisiimdavau atsakomybę už juos. Palyginimui naujasis namo pirmininkas ne tik niekada negyveno mūsų name, niekada neprisidėjo prie namo išlaikymo išlaidų (nes neturi nuosavybės name) bet yra ir sunkiai pasiekiamas telefonu darbo metu bei ypač retai būna mūsų name.
- Taip pat teigiama, kad gyventojai domėtis situacija pradėjo tuomet, kai suprato, kad pastato būklė negerėja. Kokia yra jūsų šių įvykių versija: kodėl gyventojai pradėjo domėtis tik po dešimties metų kas vyksta?
- Gyventojai pradėjo piktintis Bendrijos veikla po to, kai 2016 m. dabartinis Bendrijos pirmininkas Maksim Komorov iškabino šmeižiančius pranešimus apie tai, kad aš kartu su mėnesiniu atlyginimu, neva 2000 eurų, gaunu dar papildomai apie 2000 eurų už automobilio parkavimo nuomos paslaugą, kurią apmoka gyventojai. Ši informacija, suprantama, nepasitvirtino. Remiantis tuo ragino greičiau visus vienytis ir keisti valdymo organus, tačiau tai darė ypač destruktyviai, keliant įtampą. Sukėlęs name didžiulį ažiotažą, skleisdamas melą apie mane M. Komorov sukūrė „Google“ grupę, kurioje buvo toliau skelbiama tikrovės neatitinkanti informacija apie mane ir mano atstovavimą Bendrijoje. Į šią „Google“ grupę beveik metus laiko aš nebuvau įtrauktas, neturėjau galimybės atsikirsti, vėliau, kai buvau įtrauktas, visa informacija buvo ištrinta.
Po kurio laiko aš pastebėjau kaip manimi pasitikėję gyventojai pradėjo nutraukinėti su manimi atstovavimo sutartis, nebebendrauti, kviečiami neatvykdavo į mano inicijuojamus susitikimus ir jų nuomonė apie mane kardinaliai pasikeitė. M. Komorov veikė pagal įgaliojimą motinos vardu, kuri taip pat niekada negyveno name, tačiau turi butą. O. Komorov buvo Bendrijos valdymo organų nubausta už šiurkštų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą. Jos buto nuomininkai grasino užmušti tuo metu name prižiūrinčius tvarką Bendrijos atstovus. Jai buvo skirta piniginė bauda. Po šios baudos skyrimo ji man pradėjo keršyti, dar vėliau vyko kiti teisminiai ginčai, kuriuose ji skundė Bendriją. Komorov šeimos skundai buvo atmesti. 2016 m. M. Komorov visgi pasiekė, kad gyventojai buvo įtikinti veikti prieš mane, nors dar tuo metu atstovavau Bendriją, reikiama gyventojų dalis perdavė jam balsavimo perleidimo sutartis, kad šis balsuotų susirinkimuose, nors šios sutartys turėjo būti notaro patvirtintos, aš neginčijau jų ir sutikau, kad būtų pakeisti Bendrijos valdymo organai. Tokiu būdu M. Komorov galima sakyti pats save išsirinko Bendrijos pirmininku, nes kitų norinčių nebuvo, o kartu jį palaikančią Bendrijos valdyba. Vienas iš Bendrijos valdybos narių oficialiai raštu gyventojams pareiškė, kad M. Komorov buvo išrinktas Bendrijos pirmininku tik jo pastangų dėka. Bendrijos revizoriumi buvo išrinktas M. Komorov draugas, kuris taip pat neturi nuosavybės name ir buvo neseniai apsigyvenęs name. Jis priėmė revizijos išvadą pagal kurią ir buvo paskirtas Bendrijoje auditas.
Auditorius, atlikdamas auditą dėl mano atstovavimo Bendrijai 10 metų laikotarpyje, pateikė klausimus man nenustatydamas atsakymui termino. Ir nors aš jam pranešiau, kad ketinu pilnai bendradarbiauti ir atsakyti į visus klausimus, tik man reikia laiko, auditorius per savaitę laiko, nesulaukęs atsakymų į 10 metų liečiančius buhalterinius klausimus apie Bendrijos finansus priėmė neigiamą išvadą, kuri buvo jau ankščiau parengta. Akivaizdu, kad mano atsakymai jam nebuvo naudingi, nes neleistų priimti jau suplanuotos šališkos ir neobjektyvios nuomonės, už kurią M. Komorov Bendrijos lėšomis sumokėjo apie 4000 eurų sumą. Dėl šių auditoriaus veiksmų buvo kreiptasi į Audito rūmus.
- Ar buvo investuojama į namo atnaujinimą?
- Namo būklė sukūrus Bendriją, buvo nepatenkinama dėl statybos broko, subrangovų paliktų trūkumų, pastoviai gendančių įrenginių. Per kelis metus tai buvo sutvarkyta. Teisinėmis priemonėmis pasiekėme, kad būtų sutvarkyti defektai. Vėliau, bankrutavus „Ranga IV“, teko pačiai Bendrijai finansuoti remontus. Reikia pažymėti, nors ir namas buvo su dideliais trūkumais, ilgainiui buvo pasiekta , kad veikė visi įrenginiai ir buvo atliekami būtini ir einamieji remonto darbai. Mano atstovavimo laikotarpiu, Bendrija uždirbo lėšas už koridorių, stogo, šachtų nuomą ir kt. būdais. Įmonės, dirbančios name, mokėdavo papildomą mokestį už namo administravimą. To rezultate Bendrija per visą mano atstovavimo laikotarpį surinko apie pusę milijono litų papildomų mokesčių iš kurių buvo atliekami virš tūkstančio papildomų darbų name. Pažymėtina, kad už remonto darbus buvo apmokama iš šių papildomai surinktų kaupiamųjų lėšų, o savininkams nereikėdavo apmokėti beveik jokių remonto išlaidų, nes jos buvo dengiamos iš kaupiamųjų Bendrijos lėšų. Mano pasirašytų sutarčių dėka gyventojai nemokėdavo už kai kurias komunalines paslaugas, nes jos buvo apmokamos „Europos“ prekybos centro pagal suderėtą sutartį su Bendrija. Šių aplinkybių, naujoji Bendrijos valdyba gyventojams neviešina.
Auditorius taip pat apie tai savo ataskaitoje nemini, nes šie faktai atskleistų šių asmenų skleidžiamą melą apie tai, kad mano atstovavimo periodu name nebuvo atliekami remonto darbai, nebuvo papildomai kaupiamos lėšos remontams. Visgi šiuo metu paskleista melaginga, kad aš netinkamai prižiūrėjau namą. Name, per mano atstovavimo periodą buvo atlikta virš 1000 remonto darbų už kuriuos savininkams niekada nereikėjo mokėti. Šiuos duomenis kaupia namo administratorius. Namas šiuo metu nieko „neuždirba“, o gyventojai apmoka visus einamuosius remontus, atlyginimus naujai priimtiems darbuotojams, apmoka papildomas komunalines paslaugas, neskaitant dešimtūkstantinių sumų teisiniams ginčams prieš buvusius Bendrijos valdymo organus. Gyventojai apmoka Bendrijai dvigubai didesnes sąskaitas nei tas, kurias apmokėdavo, kuomet aš atstovavau Bendriją.
- Kaip vertinate atlikto audito rezultatus, kuriuose akcentuojama, kad nuo 2006–11–16 iki 2017–09–30 Jums buvo išmokėta 178 093,57 Eur?
- Netiesa, kad nurodyta suma per daugiau nei 10 metų suma išmokėta vien tik mano reikmėms. Į šią sumą įėjo visi priklausantys mokėti mokesčiai valstybei per daugiau nei 10 metų atstovavimo Bendrijai, įskaitant buhalterijos vedimą ir organizavimą, kitas faktines išlaidas Bendrijos veiklai, žyminiai mokesčiai, banko mokesčiai, RC mokesčiai ir kt. Išskaičius visas išlaidas į rankas per mėnesį mano atlygis buvo apie 800 eurų. Jūsų nurodyta suma yra pilnai pagrįsta pasirašytomis sutartimis bei išrašytomis sąskaitomis faktūromis. Reikia pažymėti, kad Bendrijoje nors ir buvo susitarta dėl mėnesinio atlygio mokėjimo kiekvieno mėnesio dieną, tačiau dėl nesurenkamų ar nesumokamų iš gyventojų mokesčių mokėjimai už paslaugas visuomet vėluodavo. Kartais tokie vėlavimai užtrukdavo nuo kelių mėnesių iki net vienerių metų laiko. Už tokį vėlavimą nors ir buvo numatyti skaičiuoti delspinigiai, tačiau jie niekada nebuvo iš mano pusės skaičiuojami.
- Rašte teigiama, kad „sutartimi dėl teisinės pagalbos advokatas Mažvydas Misiūnas įsipareigojo veikti kaip Bendrijos patarėjas ir atstovas teisiniais klausimais, o Bendrija įsipareigojo kas mėnesį mokėti 4600 Lt dydžio honorarą. Honoraro dydis eurais sudaro 1332,25 Eur (4600,00 Lt : 3,4528). Tuo tarpu, Mažvydo Misiūno išrašytose 2015 m. sausio – lapkričio mėn. sąskaitose faktūrose nurodyta 1690,12 Eur suma, 2015 m. gruodžio mėn. – 4392,81 Eur, 2016 m. sausio – 2017 m. rugsėjo mėn. – 1690,00 Eur.“
- Nors nepateikiate kokiame rašte tai teigiama, visgi šis man žinomas klausimas yra eskaluojamas jau ne primą kartą. Esu atsakęs interesantams kelis kartus įvairiomis formomis: gyventojų susirinkimuose ir raštu. Jūsų įvardinamas atlygis neteisingas, nes jis turi papildomas sąlygas, kurios buvo šalių sutartos. Pagal įstatymus sutarties šalys laisva valia gali sulygti atlygį ir atsiskaitymo būdą̨ pagal sutartį, kokią jie skaito naudinga abiem sutarties šalims. Toks atlygis buvo nustatytas aukščiausio tuometinio bendrijos valdymo organo – įgaliotinių susirinkimo.
- Taip pat ten rašoma apie tai, kad sąskaitose faktūrose nenurodytas konkrečioms teisinėms paslaugoms sugaištas valandų skaičius, kaina, nenurodytas teisinių paslaugų pobūdis.
- Sutarties šalys nesusitarė dėl konkrečių valandinių teisinių paslaugų. Atsižvelgiant į tuo metu išreikštus gyventojų norus, kaip tik buvo vengiama valandinio paslaugų įkainio. Buvo baiminamasi, kad tokiu atveju išlaidos gyventojams už atstovavimo paslaugas būtų žymiai didesnės, neprognozuojamos ir sunkiai planuojamos. Būtent dėl šios priežasties buvo sutartas fiksuotas mėnesinis atlygis. Sąskaitose faktūrose neturėjo būti ir pagal apibusią sutartį nebuvo pareigos nurodyti teisinių paslaugų pobūdį, paslaugoms sugaištą valandų skaičių. Sutartas fiksuotas mėnesinis atlygis buvo nepriklausantis nuo to kiek valandų ir kiek teisinių pastangų ar advokatų dirbo prie vienos ar kitos užduoties.
- Dar teigta, kad buvo nuo bendrijos kortelės buvo išsigryninami bankomate pinigai Italijoje.
- Visi atsiskaitymai tarp bendrijos ir manęs buvo įforminti visais reikiamais buhalteriniais dokumentais (sąsk. faktūromis, kasos paėmimo kvitais, sutartimis).
- Taip pat dar teigta, kad jau kai buvo išrinkta nauja valdyba, prieš perleidžiant dokumentus, buvo atliktas pavedimas už teisines paslaugas Jūsų žmonai iš bendrijos sąskaitos. Ar jūsų nuomone visos audite pateiktos išlaidos bei mokėjimai Jums yra pagrindžiami?
- Pagal sutartį ir man suteiktus įgaliojimus per daugiau nei 10 metų atstovaujant Bendrijai ir gyventojams, kuomet buvo reikalinga atlikti man pavestus darbus, man talkino eilė advokatų ir advokatų padėjėjų dirbančių mūsų kontoroje. Viešai žinoma, kad J. Misiūnienė dirba advokato padėjėja toje pačioje kontoroje, kuriai aš, pasirašytos sutarties su Bendrija ribose, perįgaliojau atstovauti Bendriją įvairias klausimais ir gauti už tai atlygį vietoj manęs. Minimame mokėjimo pavedime tai aiškiai nurodyta ir oponentams žinoma. Pažymėtina, kad Bendrijai per daugiau nei 10 metų atlyginimas mane pavaduojantiems advokatams niekada neviršydavo mūsų aptartos pagal sutartį mėnesinio atlyginimo sumos ir jis niekada nepakilo. Įskaitant ir jūsų minimą sumą. Tai aiškiai matyti ir Bendrijos buhalterijoje.
- Kiek žinau jūs teikėte ieškinį, kad Bendrija dar jums liko skolinga. Ar tai yra tiesa? Kaip susidarė ši situacija?
- Turint omenyje mūsų Bendrijos specifiką ir dėl aukščiau mininimų priežasčių, mokėjimai pagal teisinių paslaugų sutartį vėluodavo nuolatos. Buhalterei paskaičiavus galutines ataskaitas buvo apskaičiuota, kad yra likusi neapmokėta skola už kelis mėnesius. Ši skola 2017 m. perduodant visus dokumentus iš vienos buhalterės kitam buhalteriui ir naujam pirmininkui buvo žinoma. Tačiau naujasis pirmininkas skolos nemokėjo, todėl buvo nuspręsta reikalauti teisiniu keliu.
- Kaip vertinate prasidėjusius šiuos teisminius procesus bei ikiteisminį tyrimą Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje?
- Šiuo metu dėl Bendrijos priimtų sprendimų, bei susidariusios skolos, o taip pat reikalavimo buvusiems Bendrijos valdymo organams grąžinti visą nuo 2006 m. sumokėtą atlygį vyksta 2 civiliniai ginčai teisme. Atstovauti teisme prieš mane ir buvusius Bendrijos valdymo organus dėl Bendrijos valdymo klausimų finansuoti Bendrijos valdymo organai išskyrė dešimtūkstantines gyventojų, tame tarpe ir mano, lėšas. Susiklostė absurdiška situacija, kad aš ir mane palaikantys gyventojai finansuoja advokato, audito ir kitas teismines išlaidas ginčuose prieš mane ir buvusius valdymo organus.
Esu įsitikinęs, kad ikiteisminis procesas yra pradėtas tik dėl to, kad jį padėjo inicijuoti Bendrijos valdybos narys, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Žemrieta, tiesiogiai suinteresuotas veikti prieš mane. Ikiteisminio tyrimo bylos numerio skaičius parodo, kad ikiteisminis tyrimas būtent pradėtas Arūno Žemrietos darbovietėje. Šis ikiteisminis tyrimas yra noras mane įbauginti, sukompromituoti ir sukelti neigiamas pasekmes mano advokato veikloje, toliau siekiant pakirsti pasitikėjimą manimi. Ikiteisminis tyrimas yra teisiškai niekuo nemotyvuotas ir turėtų būti nutrauktas, nes tuo pačiu metu dėl to paties dalyko Bendrijos pirmininkas yra pateikęs reikalavimus atskiroje civilinėje byloje.
- Buvęs bendrijos pirmininkas minėjo, kad Jums buvo siūlyta „draugiškai“ susimokėti ir nebūtų naujoji Bendrijos valdyba niekur kreipusis. Ar tokia situacija iš ties buvo?
- Reikėtų atkreipti dėmesį, kad kilus nesutarimams su naująja Bendrijos valdyba, gavau skambutį iš Bendrijos nario, kolegos advokato Ryčio Paukštės, kuris pranešė, kad Bendrijos valdyba jį pasamdė surašyti pareiškimą į prokuratūrą dėl mano veiksmų atstovaujant Bendriją. Rytis Paukštė pranešė, kad Bendrijos valdyba pasiruošusi eiti į derybas su manimi, jei sutiksiu sumokėti tam tikrą pinigų sumą. Aš buvau šokiruotas tokio pasiūlymo ir pareiškiau, kad nesuprantu kodėl ir kam turėčiau kažką mokėti? Norėčiau atkreipti dėmesį, kad surašyti pareiškimą dėl mano veiksmų, inicijavo Bendrijos valdybos narys, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Žemrieta. Kartu Bendrijoje valdybos nariais buvo Susisiekimo ministerijos audito skyriaus vedėjas Audrys Varnelė, o taip pat prezidento Valdo Adamkaus buvusi patarėja Skirmantė Kondratas. Rytis Paukštė, patarinėjo ir dalyvavo surašant pareiškimą į prokuratūrą dėl mano veiksmų atstovaujant Bendriją. Pažymėtina, kad kolega advokatas Rytis Paukštė dirba kontoroje „Leximum“, kuri atstovauja AB „Agrokoncernas GRŪDAI“ ir Ramūnui Karbauskiui. „Agrokoncernui“ priklauso patalpos esančios 5 mūsų namo aukšte, kur nuo 2005 metų veikia jų biuras. Kitas „Leximum“ advokatas Evaldas Valčiukas aktyviai prisidėjo prie to, kad 2017 m. Maksim Komorov būtų išrinktas nauju Bendrijos pirmininku. Taigi akivaizdu, kad M. Komorov, Bendrijos vardu po metų sudarė teisinių paslaugų sutartį su „Leximum“ kontora 10 tūkst. eurų sumai, atstovauti baudžiamojoje ir civilinėje byloje prieš mane ir buvusią Bendrijos vadovybę reikalaujant 178 tūkst. eurų.
Suprasdamas, kad artimiausiu metu bus pateiktas pareiškimas dėl mano veiksmų atstovaujant Bendriją, kurio būtinybę inicijavo Arūnas Žemrieta ir kiti įtakingi asmenys ir nenorėdamas gilinti konflikto tarp kaimynų bei vengdamas neprognozuojamų asmeninių pasekmių susitikau su Maksim Komorov pokalbiui. Pokalbio metu man buvo duota suprasti, kad jei „gražiuoju“ nesumokėsiu, bus paduotas pareiškimas į prokuratūrą ir turėsiu daug nemalonumų. Šis pokalbis nebuvo derybos ar taikaus sprendimo paieška. Bendrijos valdybos nariai A. Žemrieta, S. Kondratas, kartu su adv. R. Paukšte nurodė pirmininkui iš manęs reikalauti 85 tūkst. eurų sumos. Tokiu būdu man buvo pateiktas ultimatumas. Aš buvau šokiruotas jų reikalavimo tokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis. Man davus suprasti, kad neturiu šių reikalavimų patenkinti, buvo paduotas pareiškimas į prokuratūrą. Vėliau Bendrijos pirmininkas teigė, kad gali pareiškimą atsiimti, jei visgi sumokėčiau. Po šių įvykių du iš penkių Bendrijos valdybos narių atsistatydino. Akivaizdu, kad nenorėdami dalyvauti šiuose „nešvariuose žaidimuose“. Dėl šių A. Žemrietos elgesio kreipiausi į LR Generalinę prokuratūrą, kuri visgi atsisakė pradėti tarnybinį patikrinimą. Visi aukščiau išvardinti asmenys visuomet gerai žinojo apie Bendrijos veiklą ir mano dalyvavimą joje. Per daugiau nei 10 metų šie asmenys daugybę kartų su manimi bendravo, be to, kad buvo raginami prisidėti prie Bendrijos veiklos, buvo prašomi padėti priimant reikiamus Bendrijai sprendimus, spręsti neatidėliotinus klausimus. Tačiau visuomet nerasdavo tam laiko. Galima tik apgailestauti, kad šie asmenys, dėkoję už mano nuveiktus darbus Bendrijoje, dabar pradėjo atvirą karą prieš mane. Visiems aukščiau išvardintiems faktams ir aplinkybėms pagrįsti turiu įrodančius dokumentus, el. laiškus ir kitus įrodymus ir susitikimo metu galiu juos pateikti.
Siekiant aiškumo ir objektyvumo siūlau kaltinantiems mane asmenims taip pat užduoti klausimus: 1. Kodėl kaltinantys asmenys patys niekada neprisidėjo prie Bendrijos, veiklos nors buvo asmeniškai raginami? 2. Kodėl kaltinantys asmenys, dėl neva išmokėtos per didelės sumos pagal sutartį ir mokėdami kas mėnesį sąskaitas įmokas Bendrijai, niekada nekvestionavo šio mokesčio ir jo pagrįstumo, o pradėjo tai daryti praėjus daugiau nei dešimčiai metų? 3. Ar yra sąžininga kuomet gyventojai išrinkę mane, kaip atsakingą asmenį atstovauti Bendrijai ir namo priežiūrą ir paskyrę sutartimi atlygį už darbą jo niekada neginčijo ir mokėjo. Atėjusi naujajam Bendrijos pirmininkui pagrindiniu Bendrijos uždaviniu ir darbu tapo procesų inicijavimai ir teisminiai ginčai tam, kad susigrąžinti per daugiau nei 10 metų išmokėtas pagal sutartis lėšas? 4. Ar kaltinantys mane asmenys kada nors kreipėsi į mane dėl kokių nors name neatliekamų darbų? 5. Ar Jūs manote, kad teisinga, kad ginčuose prieš mane, kaip Bendrijos narį ir buvusią vadovybę naudojamos Bendrijos dešimtūkstantinės lėšos: advokatams, auditoriams, kurios kaupiamos tame tarpe iš mano asmeninių lėšų, kas tiesiogiai prieštarauja LR DGNKPPSBĮ 3 str. 3 d. 1 p.? 6. Jūs rašote, kad gyventojai neva „pradėjo domėtis kai suprato, kad pastato būklė negerėja“. Kada būtent po dešimties metų gyventojai suprato, kad būklė negerėja ir kuo paremti šie teiginiai? 7. Kodėl kaltinantys mane ir buvusius valdymo organus asmenys tuomet suteikė man įgaliojimus šešerius metus bylose prieš „Hanner“ ir kituose procesuose dėl jų pažeistų teisių gynimo? 8. Kodėl Bendrijos pirmininkas ir du valdybos nariai, kartu su Bendriją atstovaujančia advokatų kontora reikalauja, kad būtų grąžinta visa 178 tūkst. Eur suma apmokėta ne tik Bendrijos narių, bet ir kitų butų savininkų niekada nebuvusių Bendrijos nariais? Kodėl reikalaujama grąžinti sumokėtas sumas tų asmenų, kuriems buvo tinkamai suteiktos paslaugos pagal sutartį ir tokie asmenys jokių finansinių pretenzijų nei man, nei buvusiems valdymo organams neturi?
P.S. Nenuostabu, kad tik dabar mano oponentai kreipėsi į DELFI, nes tik praeitą savaitę teismui pateikiau faktus apie tai, kad buvau šantažuojamas sumokėti 85 tūkst. eurų „už ramybę“. Todėl panašu, kad pamatę, kad vis tiek ši informacija iškils į viešumą, patys nesulaukę jokių teismo sprendimų kreipėsi į Jus. Gaila, kad oponentams visiškai nesvarbu, kad bet kokie neigiami straipsniai apie mūsų namą mažina mūsų turimų butų vertę. Asmeniškai aš turiu name kelis butus ir visuomet stengiausi išlaikyti namo prestižą. Matomai kai kurių žmonių ambicijos yra aukščiau už bendruosius interesus. Vietoj to, kad leisti šioje sudėtingoje situacijoje palikti spręsti teismui, kuris įsitikinęs, kad privalės įsigilinti į visas aplinkybes ir dokumentus nuodugniai ir konstatuos tikruosius gyventojų ketinimus. Oponentai bando susiaurinti situaciją ir aiškinti per paskutinių dviejų metų prizmę. Aiškina kaimynų santykius remiantis vienos sutarties rėmais. Bet, kaip sakoma, kaimynų nepasirinksi, o tai, kad daugiabučiuose Lietuvoje vyksta karai, gaila, bet jau tapo įprasta.
