Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas ir turto valdymo grupės „Invalda INVL“ Privataus kapitalo departamento direktorius Vytautas Plunksnis interviu žurnale „Investuok“ sako, kad Amerikoje netrūksta istorijų, kai niekam nežinomas žmogus, lyg ir negaudavęs ypatingo darbo užmokesčio, brandžiame amžiuje sukaupia įspūdingas pinigų sumas. O Lietuvoje daugeliui pritrūksta valios.
Vytautas Plunksnis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Net ir turėdami laisvų pinigų žmonės mieliau išlaidauja, nei investuoja ar taupo.

Investavimo karjeros pradžioje pats agresyviai skolintą kapitalą pasitelkęs ir iš to daug uždirbęs, patarinėti pradedantiems investuotojams V. Plunksnis nėra linkęs.

„Jei patarsi įsigyti individualių akcijų, kažin ar prisiminsi, kad reikia paskambinti ir dėl jų pardavimo. Taigi svarbu suvokti, kad atsakomybė už priimtus sprendimus tenka pinigų savininkui“, – teigia aštuonioliktus metus į akcijų rinkas investuojantis pašnekovas.

– Atrodytų, Lietuvoje netrūksta besižavinčių investavimu, tačiau pradėti rimtai investuoti taip ir neišdrįstama. Galbūt jūs, kaip investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas, esate išsiaiškinęs kodėl?

– Daugelis žada pradėti investuoti, kai jau turės daug pinigų, nes pradėti nuo 100 eurų nesolidu... Bet kas atsitinka sukaupus solidžią sumą? Apninka baimės jausmas: o jei juos prarasiu? O jei nepasiseks? Taip didelė dalis žmonių ir lieka prie starto linijos toje besiruošiančiųjų kategorijoje, kurioje tik indėliai ir nekilnojamasis turtas.

– Kodėl pats daug metų investuojate į akcijas?

– Nemanau, kad yra geresnė turto klasė nei akcijos. Kol esi jaunas, rizikos tolerancija gali būti pakankamai didelė, žinoma, šalia gali pasitelkti ir obligacijų fondus (jei netoleruoji rizikos) kaip saugumo garantą, kad būtų iš ko pragyventi, jei netektum darbo ar kas neplanuoto atsitiktų. Pats neturiu nustatyto finansinio tikslo, todėl mano atveju investavimas labiau pomėgis ar gyvenimo būdas. Aš – akcijų investuotojas, nuolat galvojantis, ką čia dar nuveikus.

Pirmas uždarbis rinkoje – kelionei

– Nors jūsų šeimoje nebuvo investavimo tradicijų, jums tai nesutrukdė siekti investavimo aukštumų. Kaip to mokėtės?

– Investavimu susidomėjau apie 1999 m., dar studijuodamas finansų vadybą KTU. Daug skaičiau, o tais pačiais metais įsidarbinau pirmoje internetinėje finansų maklerio įmonėje „Jūsų tarpininkas“. Kiek pinigų tuo metu susitaupydavau, visus investuodavau į akcijas. Pirma mano investicija buvo „Vilniaus Vingio“ akcijos. Per tris mėnesius akcijos padvigubėjo, taigi, jas pardavęs visus pinigus išleidau kelionei. Buvo geras metas, akcijos kainavo pigiai, iš esmės bet ką darant buvo galima labai daug uždirbti. Tik tiek, kad neturėjau pirminio kapitalo, o pradėti nuo nulio nebuvo lengva.

– Ką darytumėte sugrįžęs į tuos laikus su dabartine patirtimi?

– Pirkčiau viską kur kas agresyviau, nebijočiau skolintis pinigų, bet tada viskas atrodė kiek sudėtingiau.

– Kokią investiciją vadintumėte labiausiai atsipirkusia per visą savo investavimo laikotarpį?

– „Invaldos“ akcijos. Iš šios investicijos esu uždirbęs daugiau kaip 20 kartų ir iki šiol kitos tokios neturiu. Bendrovė kūrė didelę vertę akcininkams, o vėliau taip jau sutapo, kad pats įsidarbinau šioje grupėje. Prieš aštuoniolika metų rinkos buvo labai geros, tad ir uždirbti nesunkiai sekėsi.

– Prisipažinsiu, jūsų teiginys, kad praturtėti galima gaunant ir nedideles pajamas, kiek glumina. Galėtumėte jį pagrįsti?

– Jei taupoma ir kaupiama nuo 20-ies, 40-ies sukaupta suma jau bus nemenka. Žinoma, jei asmuo turi pagrindinį pragyvenimo šaltinį ir gali nuolat atsidėti taupymui. Ši praktika populiari visame pasaulyje, o Amerikoje neišnaudojantys šių paskatų visuomenei kelia nuostabą. Taigi toje aplinkoje labai sunku nekaupti senatvei, nes įsidarbinus darbovietė pati tai skatina. Ši šalis gali pasigirti taupymo ir investavimo kultūra. Amerikoje iš tiesų labai daug sėkmės istorijų. Ten net ir itin menkas pajamas gaunantys supranta, kad atsidėti senatvei būtina, nes tam labai geros paskatos.

Lietuvoje pakanka pažiūrėti į antrosios pakopos pensijas, kurioms kaupia milijonas šimtas tūkstančių gyventojų, o savarankiškai veikiančių investuotojų skaičius drastiškai krenta. Dar ne taip seniai daugelis uždirbdavo iš indėlių palūkanų, tačiau dabar situacija sudėtinga, uždirbti iš saugių instrumentų labai sunku.

Vytautas Plunksnis
Vytautas Plunksnis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Gyvenančių vien iš investavimo nedaug

– Dar prisimenate, kaip atrodė akcijų rinka tuomet, kai ėmėtės investavimo?

– Kai pradėjau investuoti, situacija buvo fenomenali. Akcijos Lietuvoje 2000 m. buvo itin pigios, šalis kilo po Rusijos krizės, investuotojų beveik nebuvo. Tuo metu Amerikoje buvo dotkomų bumas, taigi, jei prisidėdavai prie savo pavadinimo galūnę com, akcijos per dieną pabrangdavo 20–30 %.

Gyvenant Lietuvoje nebuvo įmanoma suprasti, kas vyksta Amerikoje. Jei jau visi pradeda investuoti ir naudoja tik skolintus pinigus, matyt, geriausias sprendimas iš tos istorijos visai dingti.

– Ką verta žinoti norint sėkmingai investuoti?

– Investuojant svarbu uždirbti didesnę grąžą, nei gauna kiti, taip pat ne mažiau svarbus dalykas yra disciplina. Jei taupysi, atsidėsi ir investuosi kiekvieną mėnesį, darysi tai laikydamasis aiškaus plano, pasiseks. Amerikoje netrūksta tokių istorijų, kad reikšmingas sumas sukaupę asmenys nėra protingesni už kitus, tiesiog jie pasižymi fundamentaliu supratimu, kodėl ir kada verta pirkti. Tuo metu Lietuvoje daugeliui pritrūksta būtent valios. Net ir turėdami laisvų pinigų žmonės mieliau išlaidauja nei taupo. Pažiūrėkite, vakarais pilnos kavinės, barai. Visiems lieka kažkiek laisvų pinigų, bet didžioji dauguma nesugalvoja, ką su jais daryti, todėl išleidžia vartodami. Taip sunku sukaupti didesnes sumas.

– Nuo ko vertėtų pradėti norint taupyti?

– Reiktų labai aiškiai atskirti, kiek pajamų atsidedate taupymui, ir nepainioti jų su kitu savo gyvenimu. Jei norisi vakare pavakarieniauti kavinėje, neturėtumėte galvoti, kad namie bus pigiau. Tačiau yra žmonių, kurie netaupo išvis. Gera pradžia taupymui ir padidinta alga, didesnę jos dalį galite atsidėti, nes jau esate išmokę pragyventi su mažesne.

– O gal tiesiog visuomenė stokoja finansinio raštingumo?

– Dalis išties nesuvokia, kad jei 20 metų investuoji į akcijas, nuostolingų periodų tiesiog nėra. Rodau jiems Johno Pierponto Morgano (amerikiečių bankininko, padėjusio pagrindus JAV finansų sistemai) lentelę, kur nėra galimybių patirti nuostolių, nes rinkos ilgu laikotarpiu kyla. Bet daugeliui sunku suvaldyti savo psichologiją: ypač jei esi jaunas, norisi daugiau investuoti pradžioje, o prasidėjus kritimui sunku tą daryti.

– Ar galima numatyti, kiek žmonių Lietuvoje gyvena iš investavimo?

– Tokių žmonių nėra labai daug, vien Investuotojų asociacijoje priskaičiuočiau apie dešimtį. Jie nėra labai turtingi, bet gyvena tik iš investicijų grąžos.

– Ne vienas apie tai šiandien pasvajoja, bet, matyt, neturi pakankamai žinių, o gal drąsos, kad ryžtųsi?

– Jei sunkiai orientuojiesi pats, visada galima investuoti į profesionaliai valdomus produktus. Žinoma, bent minimaliai suvokti, kas vyksta, vis dėlto reikėtų. Bet pradėti galima nuo mokesčių lengvatų išnaudojimo, diversifikuoto portfelio, nuo kas mėnesį atsidedamų 10–15 % pajamų dalies. To turėtų pakakti, kad sulaukę pensijos taptumėte milijonieriumi. Tai nėra sudėtinga.

– Vertės investavimo legenda Walteris Schlossas savo investicijų portfelyje turėdavo tūkstantį nuvertintų bendrovių ir vildavosi, kad vis tiek nutiks kažkas gero. Bet juk tai labai rizikinga.

– Vertės investavimo principas toks, kad pinigai mokami už laukimą. Jei teisingai pasirenki, laimi. Paprastai tos akcijos nebūna madingos įsigijimo dieną, tad reikia kantriai laukti. Aš pats prekybinių sprendimų šiandien priiminėju mažiau nei jaunystėje. Ir nesitikiu uždirbti 100 proc. per metus, jei yra 10–15 %, jau labai gera grąža.

Investuokite ilgam

– Kaip turėtų atrodyti investuotojo vidutinioko portfelis?

– Jis turėtų būti diversifikuotas: vietos turėtų pakakti visokiems turtams, kurie neneša didelės grąžos, bet nėra ir didelių svyravimų. Amerikos fenomenas, kad joje atsirado daug naujų verslų, kurie iš nieko tapo šimtamilijardiniai ir turtingais pavertė labai daug žmonių. Amerika yra viena iš brangiausių pasaulio rinkų, jei žvelgtume statistiškai, ilguoju laikotarpiu brangios rinkos duoda mažesnę grąžą negu pigios. O besivystančios rinkos kone dešimtmetį stagnavo, galimybių ilguoju laikotarpiu ten daugiau, bet istorijos ir rizikos kitos.

– Kiek į investicines avantiūras leidžiatės pats?

– Jei matau gerą idėją, galiu į ją sudėti didelę dalį savo investicinio portfelio, bet ankstesnė patirtis palieka šleifą. Esu turėjęs investicijų, kurios nuvertėjo 100 %, o įmonė bankrutavo. Panašūs atvejai susiję su tuo, kad žvelgiant paviršutiniškai įmonė lyg ir auga, generuoja gerus rezultatus, bet realių pinigų neuždirba. Tad dabar radus naują įmonę svarbiausia atsakyti sau, ar ji išliks ir po 10 metų.

– O ką sufleruoja pasaulinės tendencijos?

– Nors rinkos 6 metus kyla, investuojančių žmonių visame pasaulyje mažėja. Iš dalies tai lemia, kad žmonės nusivylė dėl praėjusios krizės, taip pat vyrauja nusiteikimas, kad čia – didžiųjų žmonių žaidimas.

– Tačiau klysta ir jie. Kokių klaidų esate padaręs investuodamas pats?

– Didžiausia klaida ta, kad investavimo karjeros pradžioje agresyviai naudojau skolintą kapitalą. Pradėjus iš to uždirbti skolinto kapitalo norėjosi naudoti vis daugiau. Rinkos nuosmukio periodais tai prie gero nepriveda. Man tai leido uždirbti gana daug pinigų. Nors kelerius metus po to praradau kone 70 % savo lėšų.

– Investavimas jau tapęs kasdiene jūsų duona. Ar vis dar jaučiate azartą?

– Tiesioginis mano darbas yra domėtis investavimu, bet taip pat esama griežtų apribojimų. Ten, kur daugiausiai suprantu (Baltijos šalių ir Rytų Europos rinkose), pirmiausia turiu siūlyti klientų produktams. Juk valdome didelius pinigus, o pačiam tenka investuoti tuose regionuose, kuriuose neturiu konkurencinio pranašumo.

– Sprendimus, kur investuoti, priimate pats? Ar tariatės su kolegomis, bičiuliais?

– Mūsų organizacijoje dirba 60 kolegų ir visi jie tuo domisi, tad padiskutuojame darbe, taip pat Investuotojų asociacijoje. 2009 m., kai padėtis Lietuvoje atrodė bloga ir tamsi, įsteigėme ją su bendraminčiais. Turėjome vietą, kur galima susirinkti pabendrauti, aptarti idėjas, nors šiandien esame matomi kaip smulkiųjų akcininkų gynėjai.

– Kiek narių šiandien vienija jūsų asociacija?

– 600, bet aktyvūs iš jų 200. Jie kartais ateina į renginius, o į asociaciją įstojo ne todėl, kad turi kokių nors konkrečių problemų. Narių skaičius išauga po kiekvieno didesnio įvykio. Po banko „Snoras“ bankroto savo nariams buvome surengę visą mokymų ciklą, bet į pirmą paskaitą lektorių atėjo daugiau negu klausytojų.

Švedijoje tokia asociacija vienija 2–3 tūkst. narių, o kiekvienas investuojantis pusiau privalomai juo tampa. Mūsų žmonės apie tai susimąsto tik tada, kai jiems pablogėja. „Snoro“ ir Ūkio bankų bankrotas mūsų narių skaičių padidino smarkiai, bet džiaugtis tuo negali: kur kas geriau, kai tie žmonės nariais tampa tada, kai neturi finansinių problemų. Nors Investuotojų asociacija išlaikoma tik narių įnašais, negauna jokių valstybės lėšų, kartais tenka išgirsti, kad asociacijos prievolė yra ginti nukentėjusiuosius. Taip, gal tai mūsų gyvenimo misija, bet smulkiųjų investuotojų apsauga yra valstybės, o ne iniciatyvinės grupės funkcija. Seniai investuojantys žino, kad čia gera organizacija ir verta tapti jos nariu.

Vytautas Plunksnis
Vytautas Plunksnis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Investuokite baltai dienai, ne juodai

– Jei tikėsime gyventojų apklausomis, didžioji dalis gyventojų tiki, kad saugiausia investicija – nekilnojamasis turtas. Ar sutiktumėte su šia mintimi?

– Nežinau, ar nekilnojamasis turtas saugi investicija. Net jei ir manysime, kad populiariausia investicija yra butas, gyventojų demografija gera tik Vilniuje, visur kitur žmonių sparčiai mažėja. Taigi, ilgojo laikotarpio tendencijos nėra džiuginančios. Jei žiūrėtume į pasaulinę praktiką, būstas kaip investicija atneša grąžą, lygią infliacijai. Žmones tai pritraukia, nes galima iš to uždirbti. Būstas yra ta turto klasė, kur gali naudoti didžiulį svertą, t. y. naudoti skolintus pinigus su ilgalaikiu 30 metų grafiku. Tokiu atveju žmogaus perkamoji galia išauga ir nuo tų nuosavų pinigų jis uždirba santykinai daug. Žinoma, kitas dalykas, kad skolinti pinigai visada kelia riziką, kad tą paskolą teks grąžinti, o turtas per krizę gali ir nuvertėti.

– Tad kodėl gi verta investuoti?

– Valstybė šiuo metu siūlo trijų pakopų lengvatą, investuodamas iki 2000 eurų per metus gali susigrąžinti gyventojų pajamų mokestį. Taigi išeitų, kad kas mėnesį gali skirti 166,66 euro. Didžiajai daliai žmonių tai atitiktų 10–15 proc. pajamų. Nors pats investuoju aktyviai, realybė yra tokia, kad pasyvūs produktai lenkia 80 % aktyvių valdytojų. Vidutiniam žmogui šiuolaikinis finansų pasaulis yra sukūręs daug priemonių, kurios padeda investuoti, bet reikia žinoti, kad jei investavai į akcijas, bus tokių metų, kai prarasi pusę savo pinigų, o tai nėra lengvas dalykas.

– O kaip vertinate kriptovaliutas?

– Esu įsitikinęs, kad didelė dalis žmonių per jas praras visus savo pinigus, bet tas vakarėlis prasidėjo ne taip seniai, o kada išsijungs šviesos ir išryškės tikrieji rezultatai, sunku pasakyti. Kai investuojama į tai, kas neturi fundamentalios vertės, tik laiko klausimas, kada tai sudegs. Kaip technologija kriptovaliuta turi ateitį, bet kaip investicinis objektas – ne. Tai yra ne kas kita, kaip tik žmonės, parduodantys orą.

– Kokiems investuotojams simpatizuojate pats?

– Kaip kategorija man patinka investuotojai aktyvistai, tokie kaip Carlas Icahnas. Jie nusiperka kelis procentus įmonės ir stengiasi ją pakeisti. Kita man patinkanti grupė būtų brazilų „3G Capital“. Jie konsolidavo alaus pramonę ir šiuo metu turi pirmaujančią bendrovę. Taip pat „Kraft Heinz“, jie daug sandorių padaro su turtingiausiu pasaulio investuotoju Warrenu Buffettu ir yra fenomenaliai sėkmingi.

– Finansų sektoriuje dirbote ne visą karjerą?

– Kurį laiką dirbau „Jūsų tarpininke“ finansų analitiku, gana aštriai kritikuodavau vykstančius sandorius, žurnalistai taip pat dažnai man skambindavo, prašydavo komentarų. Po kurio laiko iš naujienų agentūros BNS gavau darbo pasiūlymą, esu dirbęs ir „Eltoje“. Tik pasikeitus jos savininkams vėl grįžau į finansų sektorių. Bet treji metai žiniasklaidoje buvo vieni įdomiausių mano gyvenime ir naudos duoda iki šiol: po jų tekstus skaitau jau kitaip.

– Ar esate išsiaiškinęs, kokiam tikslui investuoja ir taupo lietuviai? Ar tiesa, kad diduma laukia juodos dienos?

– Efektyvių žinučių dirbtuves vedanti Ilzė Butkutė yra taikliai pasakiusi, kad kai žmogus užsiprogramuoja taupyti juodai dienai, tokia būtinai ateina. Taupyti reikia geresniems laikams, kad galėtum atostogauti ir pan. Lietuvoje tarp žmonių išties daug negatyvumo, o tie pasakymai, kad man nepasiseks, kad visur vien tik sukčiai, užprogramuoja nesėkmei.

– Kada, jūsų nuomone, tinkamiausias laikas kalbėti apie investicijas su vaikais?

– 9–12 klasė jau būtų tinkamas laikas. Svarbu, kad jie suprastų, jog pinigai neatsiranda iš oro. „Debesėlis, vertas milijono“ – gera knyga kiekvienam dvylikamečiui. Tiek mokyklose, tiek universitetuose trūksta finansinio švietimo, didelė dalis tos medžiagos teorinė. Net tie, kurie baigia finansus, nepasakyčiau, kad žino, kaip praktiškai ką daryti.

– Tai gal išeitis tėvams – pirkti vertybinių popierių vaiko vardu?

– Lietuvoje galioja tokia tvarka, kad norėdamas juos parduoti turi kreiptis į teismą, o tai gana sunku vidutiniam žmogui.

– O kaip vertinate investavimą į turto klases, nenešančias aktyvaus pinigų srauto?

– Na, aš suprantu, kodėl paveikslas gali būti brangus, bet kas čia gali suprasti, kaip į jį investuoti? Kur kas paprasčiau nusipirkti akcijų, už kurių slypi verslas, generuojantis pinigus. Man tos kitos turto klasės, net ir tas pats auksas, sunkiai suprantamas. Tam tikrais sunkesniais periodais auksas gali būti gerai, bet kodėl reikėtų investuoti į jį ilgą laikotarpį, man neaišku: pinigų srauto jis nekuria.

– Na, ir paskutinis klausimas: geresnė alternatyva pensijų fondas ar vis dėlto gyvybės draudimas?

– Gyvybės draudimo verslo modelis sukurtas taip, kad šį produktą pardavęs žmogus gauna labai didelį komisinį iš jūsų pinigų. Tad vienareikšmiškai trečios pakopos pensijų fondas geresnė alternatyva. Bet jos jums niekas skambindamas nesiūlo, taigi domėtis tenka pačiam.

Tai straipsnis iš žurnalo „Investuok“.

Gruodžio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:

Aktualijų, rinkų ir sektorių rubrikose: Rytų Europos proveržis – kokias perspektyvas iš regiono augimo gali turėti privatūs investuotojai? Kaip praėjo 2017? – aptariame įvykius ir ką apie tai rašėme mes patys.

Rubrikoje Vertybinių popierių birža: „Rokiškio sūrio“ strategine investuotoja tapo Naujosios Zelandijos „Frontera“ – ką iš to išloš įmonė ir smulkieji investuotojai? Apžvelgiame kokius veiksmus pastarąjį ketvirtį su savo investiciniais portfeliais darė garsiausi pasaulio investuotojai. Ką pakeis naujasis FED vadovas? Kas jis toks ir ko galime tikėtis?

Sektoriai: „Continental“ ateina į Kauną, o mes svarstome ar verta investuoti į patį „Continental“ ir kitas šio sektoriaus įmones.

NT rubrikoje: Kainų lubos pigių paskolų rojuje – kokia situacija dabar ir ko laukti 2018-aisiais? Investicijos į žemės sklypus. Investicijos į būstą nuomai: ką daryti, kad pajamos iš tiesų būtų pasyvios?

Taurieji metalai ir brangakmeniai: Kur slypi aukso vertė? Kaip investuoti į deimantus? Pagrindiniai kriterijai.

Investavimo mokesčiai: Kokia ir už ką taikoma lengvata investicinėms pajamoms?

Ir dar: įžvalgos, komentarai, patarimai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką rugsėjį viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.

Daugiau informacijos www.investuok.eu

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kaip žlugo kadaise galinga Venesuelos ekonomika (25)

Kaip Venesuelos, kadaise turtingiausios Lotynų Amerikos šalies, ekonomika atsidūrė griuvėsiuose?...

Pajūrio darbdaviai neviltyje: nesusigundo nei nemokamu maitinimu, nei nakvyne (742)

Pajūrio verslininkai muša pavojaus varpais – katastrofiškai trūksta darbuotojų. Darbas...

Pagrindinės lietuvių baimės dėl pensijos: demografijos iššūkiai ir artėjančios reformos (61)

Didžioji šalies gyventojų dauguma sutinka – pagrindiniu grėsmės šaltiniu jų pensijai išlieka...

Panevėžio verslininkas: dirbti Lietuvoje turi norėti ir filipiniečiai (192)

Jei rasti aukštos kvalifikacijos specialistų Lietuvoje darosi sunku, tai žemesnės...

Parduodamas kavinių tinklas „Caffeine“ (37)

„BaltCap“ pateikė rinkai siūlymą įsigyti kavinių tinklą „Caffeine“. Parduodamos 62...

Top naujienos

„Žalgirį“ geresniu už CSKA pavadinęs Jasikevičius: šitie vyrai – daugiau nei fantastiški (34)

Kauno „Žalgiris“ išgyveno Maskvos CSKA šturmą ir pirmą kartą Eurolygos istorijoje iškovojo...

Planas sustabdyti Kremlių Baltijos šalyse: kuo gali praversti „Uber“ pavyzdys (363)

Staigaus Rusijos puolimo metu JAV ir sąjungininkų pajėgos Baltijos šalyse būtų greitai...

Ketvirtame kėlinyje žaisti nustojęs „Žalgiris“ išgyveno: patiesė CSKA ir finišavo trečias (1052)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai sekmadienio vakarą Belgrado „Štark“ arenoje įspūdingu...

Vieno mikrorajono gauja šiurpino visą Europą (2)

„Danijos naujienų portale Ekstrabladet 2013 metų birželio 28 d. paskelbtas straipsnis...

Baltos vestuvių ceremonijos varnos: parodė, kaip nereikėtų rengtis į karališką puotą (1)

Kvietimai į karališkas vestuves buvo išsiųsti dar kovo mėnesį, tačiau kai kurie svečiai vis...

Kalbininkas Smetona: tarmės yra mėšlas (128)

„Tarmės yra mėšlas“, – tokiu terminu jo klausančias auditorijas mėgsta šiurpinti...

Užkalnis: baiminausi, kad neaptarnaus ir dar viską atims (74)

Visgi jūs dar stebinate toje savo Lietuvoje . Grįžti žmogus į trasą po dviejų mėnesių, puoli...

Pajūrio darbdaviai neviltyje: nesusigundo nei nemokamu maitinimu, nei nakvyne (742)

Pajūrio verslininkai muša pavojaus varpais – katastrofiškai trūksta darbuotojų. Darbas...

Prieš mažąjį finalą su CSKA iš „Žalgirio“ gerbėjų buvo atimtos Lietuvos vėliavos specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (40)

Į sekmadienio vakarą Eurolygos mažojo finalo rungtynes su Maskvos CSKA kai kurie Kauno...

Dianos atminimas – detalėse: karališkųjų vestuvių akcentai, skirti žmonių širdžių princesei pagerbti (16)

Žmonių širdžių princesė – taip mielai iki šiol vadinama Diana. Šeštadienį įvykusiose jos...