Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas informavo, kad mokesčių atidėjimo priemonėmis naudojasi 55,2 tūkst. mokesčių mokėtojų.
„Per visą tą laikotarpį buvo atidėtas daugiau kaip 750 mln. eurų mokesčių sumokėjimas į Vyriausybės biudžetą“, – kalbėjo A. Klerauskas ir pažymėjo, kad pusę šios sumos atriekė didmeninės ir mažmeninės prekybos atstovai.
Kita pagalbos priemone – galimybe sudaryti mokesčių paskolų sutartis – pasinaudojo daugiau kaip 7000 mokesčių mokėtojų, o suma – 363,3 mln. eurų.
„Ne visi pagalbos sulaukę mokesčių mokėtojai galėjo paaiškinti, kaip ir kiek jų verslo pagrindinius rodiklius paveikė pandemija ar karantinas, jau nekalbant apie situacijas, kai prašymuose buvo pateikiami tikrovės neatitinkantys duomenys“, – kalbėjo A. Klerauskas.
VMI atsirinko įmones, kurių sąskaitose kaupiasi milijoninės sumos, dalijamos paskolos akcininkams ar kitoms įmonėms, išmokami dividendai.
Gudrauja teikiant paraiškas
A. Klerauskas pastebi, kad dažni atvejai, kai verslas į vegetacinę būklę perėjo ir jo apyvarta krito dar prieš pandemiją ar prieš prasidedant karantinui.
VMI atsirinko 236 įmones papildomiems patikrinimams, kurių mokesčių nepriemoka siekia 80 mln. eurų. 34 įmones, kurių nepriemoka 20,3 mln. eurų, VMI jau išbraukė iš nukentėjusiųjų nuo COVID-19 sąrašo, leidžiančio gauti pagalbą – jos nebuvo patyrusios realaus poveikio dėl karantino.
Neretai paaiškėdavo, kad įmonės deklaruota labai nukentėjusi veikla tebuvo tariama ir faktiškai nebuvo vykdoma. Pvz., kapų tvarkymo įmonė buvo deklaravusi, kad verčiasi prekių pardavimais.
„Dažniausia situacija, su kuria susiduriame nagrinėdami prašymus – paprašius pagrįsti nurodytus teiginius tiesiog nesulaukiame atsakymo, nepateikiamos jokios faktinės aplinkybės arba įrodymai, kurie pagrįstų tuos teiginius, pateikiamus prašymuose“, – vardija A. Klerauskas.
Dalis įmonių teikia paraiškas dėl paramos net tokiais atvejais, kai jų pardavimai yra išaugę lyginant su prieš pandemiją buvusiu laikotarpiu.
Todėl VMI šiuo metu ėmėsi vertinti įmones atidžiau ir įdiegė procedūras, kaip tikrinamos įmonės, tam naudojami 5 kriterijai – vertinamas įmonės likvidumas, mokumas, įsiskolinimo ir kiti rodikliai.
„Net ir tais atvejais, kai mokesčių mokėtojai yra įtraukti į sąrašus automatiniu būdu, mes pagal tam tikrus kriterijus atsirenkame mokesčių mokėtojus, kurių padėtį ir situaciją vertiname daug atidžiau“, – kalbėjo A. Klerauskas.
2021 m. mokestinės pagalbos priemonės nuo pandemijos nukentėjusiems verslams yra skirtos jų likvidumui ir veiklos tęstinumui išsaugoti.
„Išskirtinis pagalbos, kurią VMI taiko šiais metais požymis, yra jos tikslingumas. Tikslingumas reiškia ne tik, kad pagalba tiekiama įmonėms, kurios patyrė vienokį ar kitokį poveikį dėl COVID-19 pandemijos, tačiau tikslingumas reiškia ir tai, kad pagalba bus skiriama tiems, kam ji gybybiškai būtina“, – įspėjo V. Klerauskas.
Jei gerai laikosi – parama nepriklauso
80 įmonių, kurios savo sąskaitose turi daugiau nei 100 mln. eurų sumą piniginėmis lėšomis, yra sukaupusios 200 mln. eurų mokesčių nepriemoką valstybei.
„Susidūrėme su situacijomis, kuomet pagalbos prašančių įmonių vadovai ar akcininkai yra patys priėmę sprendimus, kurie iš esmės tokioje finansinėje situacijoje anaiptol nepagerino įmonės finansinės būklės“, – kalbėjo A. Klerauskas.
Jis vardija pavyzdžius, kad įmonės, parasidėjus antrai pandemijos bangai, turėdamos dideles mokestines nepriemokas, teikė paskolas kitoms įmonėms, mokėjo dividendus ar mokėjo palūkanas akcininkui.
VMI duomenimis, pernai IV ketv. 445 įmonės išmokėjo 17,9 mln. eurų dividendų, nors turi mokestinę nepriemoką, kurios suma 30,2 mln. eurų. 2020 m. gruodžio 1 d. įmonės turėjo sukaupusios 220,3 mln. € nepriemoką, kai tuo tarpu bankų sąskaitose laikoma apie 100 mln. eurų.
Anot jo, tiek turimos sumos, tiek išmokos akcininkams gerokai viršija turimą mokestinę nepriemoką.
Kita įmonė, kuri vykdo farmacijos prekių didmeninę prekybą, valstybei nesumokėjo 0,5 mln. eurų. Įmonės pardavimai mažėjo nemažai, tačiau bendrovės pelnas pernai siekė apie 400 tūkst. eurų, ir 200 tūkst. eurų dividendų buvo išmokėta akcininkams.
Dar viena įmonė nesumokėjo 600 tūkst. eurų mokesčių, tačiau ji susijusiai bendrovei tuo metu skolino 1,5 mln. eurų, sąskaitoje turi 6 mln. eurų piniginių lėšų.
A. Klerauskas įspėjo, kad kreditoriai turi pirmenybe prieš akcininkų interesus, todėl dividendus gali tekti ir grąžinti.
„Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnis numato, kad bendrovė per nustatytus terminus nesumokėjusi nustatytų mokesčių negali mokėti dividendų“, – sako A. Klerauskas.
Jis atkreipė dėmesį ir į teismų praktiką – dividendus gali mokėti tik įmonės, kurių veikla stabili. Tad įmonė tokiu veiksmu pati patvirtina, kad pagalba jai nebūtina.
Vertins atidžiau
VMI atstovai patikina, kad įvertinus aplinkybes, visos paraiškos dėl paramos bus vertinamos atidžiau, o įmonės, net ir automatiškai įtrauktos į pagalbos sąrašus, gali būti vėliau iš jų išbrauktos. Naujausiame sąraše nukentėjusiomis laikomos 72,5 tūkst. įmonių, nors didelė dalis parama ir nesinaudoja.
„Nustačius, kad įmonės atitinka kriterijus dėl veiklos, dėl pardavimų kitimo, ir taip pat automatiniu būdu šis mokesčių mokėtojų sąrašas reguliariai bus atnaujinamas, atsižvelgiant į VMI gaunamus naujausius duomenis apie mokesčių mokėtojų pardavimų duomenis“, – sako A. Klerauskas.
Įmonės dar iki balandžio 30 dienos gali atidėti susidariusias mokestines prievoles, arba iki birželio pabaigos sudaryti mokestinės paskolos sutartį.
Šiemet išmokėta 23,3 mln. eurų – kas ketvirta paraiška kliūva
Nukentėjusios įmonės, kurių apyvarta dėl pandemijos krito 30 procentų, šiuo metu gali gauti subsidijas, kurių dydis – iki ketvirtadalio 2019 metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.
Dėl šios paramos jau kreipėsi 17,9 tūkst. įmonių, 10,9 tūkst. įmonių paraiškos perduotos išmokėjimui – išmokėta 23,3 mln. eurų subsidijų. Kas ketvirta paraiška arba atmetama (3,2 tūkst.), arba grąžinama (1,5 tūkst.).
