„2022 metų žiemą būsiu priverstas užsidaryti. Visa esmė yra nežmoniškai pakilusios dujų ir elektros kainos“, – laiške teigia Jonas Janilionis, kurio verslas skaičiuoja 24-us metus.
Kreipimesi, kurį J. Janilionio teigimu, jis adresavo Prezidentūrai, Seimo kanceliarijai, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Energetikos ministerijai, Seimo opozicijos atstovams, prašoma energijos kainų šuolio klausimą juridiniams asmenims spręsti nedelsiant.
„Nes kitu atveju 2023 metais tūkstančiai Lietuvos Respublikos gyventojų kreipsis į Užimtumo tarnybą dėl bedarbio pašalpos ir dėl to bus kaltas sužlugęs verslas?! Bet pašalpas mokės jau Lietuvos Respublika. Didelė dalis žmonių vėl emigruos iš Lietuvos. Prašom gelbėti!“, – rašoma laiške.
Prognozė: keli tūkstančiai už dujas ir elektrą
Abiejuose servisuose bendrovė užsiima lengvųjų automobilių remontu ir dažymu, tačiau energetinė situacija ten skirtinga. J. Janilionis detalizavo, kad viename iš jų bendra sąskaita už energiją šaltuoju metų periodu gali viršyti 5 tūkst. eurų: ten ir šildymas dujinis, ir elektra perkama iš tarpininko.
„Lyginant, kiek sunaudodavau anksčiau, šalčiausią mėnesį už dujas, tai būdavo kažkur 300 eurų, tai dabar išvertus mums išaugtų kaina to mėnesio 4100–4500 eurų. Plius elektra. Už elektrą irgi labai brangiai: 1300 eurų.
Vienas servisas – vieną mėnesį. Jeigu bus šalčiausia kokį sausį-vasarį, tai gali būti tokios sąskaitos, o aš jų ištempti tikrai negalėsiu“, – „Delfi“ sako verslininkas.
Anot jo, paslaugų kainų pakelti tiek, kiek auga išlaidos energijai, tiesiog nerealu.
„Pakelti įkainių tikrai negalime, nes yra konkurencija. Sakoma „kelkit įkainius“. Tai gerai, 10 proc. pakelsi. Nepakelsi gi 50 proc. Niekas nevažiuos (į servisą – red.)“, – kalbėjo bedrovės vadovas.
Kitame servise, anot jo, pastatas gerai šiltintas, o šildymas reguliuojamas, tačiau ir čia jau taupoma, įjungiamas šildymas, kai tikrai vėsu.
Siūlo taikyti nulinį PVM energijai
J. Janilionis piktinasi, kad esą verslas turi už dujas mokėti kur kas daugiau negu gyventojai, be to, jam keista, kad savo saulės elektrinėje pagamintos elektros negali parduoti nuosavam verslui.
„Esu atsakingas vartotojas, 2021 metais pasistačiau saulės elektrinę ir jos pagamintą elektros energiją naudoju savo namuose, tačiau jos negaliu parduoti savo uždarai akcinei bendrovei. Kodėl?
Šiuo metu tiek daug kalbama, kad verslai turi statytis saulės elektrines... Ar žinote, kad šiandien vien gyventojai priversti laukti eilėje pusę metų, kad galėtų šias elektrines pasistatyti ant savo namų stogo“, – laiške valstybės įstaigoms rašo verslininkas.
Kalbėdamas apie elektros tiekimo rinkos liberalizavimą jis teigė, kad jeigu privatus žmogus pasigamina saulės elektrinėje elektrą, jis turėtų įgyti ir galimybę parduoti ją „ne ten, kur valstybės nori, o ten, kur jis nori“.
„Todėl, kad liberalizuota rinka. Aš pavyzdžiui, noriu savo įmonei parduoti. Už kokią kainą? Čia yra mūsų susitarimas, kad man būtų lengviau. Susimokėčiau laidų, „kelių“ (tai yra, tinklo – red.) mokestį“, – dėstė jis.
Šalyje liberalizuotas elektros tiekimas verslui, o gyventojams rinka demonopolizuojama etapais.
Verslininkas klausia, ar Lietuva negalėtų didinti savo elektros gamybos arba gauti pigesnės energijos iš kitų šalių.
Jo vertinimu, reikėtų svarstyti mokesčių lengvatas, taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) energijai.
„Mokesčių lengvatos savaime turi būti. PVM turi būti sumažintas galbūt iki nulinės ribos. Nežinau, manyčiau taip: turėtų išsiskaičiuoti kažkokį metų vidurkį: pavyzdžiui, nuo lapkričio ar sausio 1 dienos lai būna dujų ir elektros kaina tokia, o jau tą padidėjimą turėtų kompensuoti valstybė ir ji turėtų galvoti, iš kokių fondų, resursų“, – svarsto bendrovės vadovas.
Abejoja lengvatinėmis paskolomis
J. Janilionis teigia, kad didesnį dėmesį valstybė turėtų kreipti į smulkųjį verslą.
„Žiniasklaida nepateikia informacijos apie smulkiojo verslo situaciją, pateikia tik apie elektros kainas ir apie fizinius asmenis, ir kad Prezidentūra labai sunerimusi, kad reikia jiems kompensuoti. Nesakau, kad nereikia. Bet jeigu nekompensuosite verslui, ta kompensacija išeis dvigubai trigubai didesnė“, – kalbėjo verslininkas.
„Valstybė visai nusisukusi nuo Lietuvos žmogaus, nuo verslo, pamiršo savo įsipareigojimus. (...) Nesimato prošvaisčių, kad kažką darytų, sakytų. Nėra pas mus žmogaus, kuris pakeltų Lietuvai ūpą, aiškiai pasakytų, kaip ką turėtume daryti“, – sako pašnekovas.
Anot jo, pati valstybė turi būti suinteresuota verslo padėtimi.
„Valstybei yra naudinga duoti kažką verslui, negu tiems iš darbo atleistiems žmonėms eiti į darbo biržą ir prašyti išmokų. Valstybėje, jeigu tikrai protingi žmonės, jie gali pasiskaičiuoti, kur geresnė išeitis – ar pirmu, ar antru variantu. Tikiuosi, kad kažkaip kitaip paskirstys. Gal (valstybė – red.) paims lengvatinę paskolą, gal ministrai pasikeis“, – kalbėjo jis.
Tiesa, verslo atstovas skeptiškai vertina lengvatines paskolas verslui.
„Įsivaizduokite, žmogus neturi duonos nusipirkti, o valstybė sako „duosime lengvatinę paskolą su „Invegos“ garantija, jūs galėsite gauti ir nueiti nusipirkti duonos“. Tai ne sprendimas, o pasityčiojimas iš verslo žmogaus“, – sako jis.
„Sodros“ turimais duomenimis, bendrovėje liepą dirbo 9 žmonės. Registrų centro duomenimis, „Autoja“ grynasis pelnas pernai siekė 3,6 tūkst. eurų, kai 2020 metais buvo 10,6 tūkst. eurų. Bendrovės pardavimo pajamos abiem laikotarpiais buvo maždaug po 150 tūkst. eurų.
Valdžia žada šalies ekonomikai milijardą
Lietuvos ekonomikai stiprinti Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė, kad iki 2023 metų pabaigos planuoja pradėti taikyti priemones, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. eurų.
„Turime tris prioritetus: pirmas prioritetas – inovacijoms, verslui, investicijoms – skiriama 365 mln. eurų. Žalesnei ekonomikai – 268 mln. eurų. Verslo ir valstybės skaitmenizavimui skirsime 320 mln. eurų“, – pirmadienį spaudos konferencijoje „1 milijardas Lietuvos ekonomikai“ kalbėjo Aušrinė Armonaitė.
Iki šių metų pabaigos tikimasi paskelbti kvietimų finansinei paramai už 40 procentų visos šios sumos.
