Tarp grybų pardavėjų buvo ir seniai mirę, ir net tokiais vardais ir pavardėmis neegzistuojantys žmonės.
„Kaltinamieji pasirašė už asmenis, kurie kvituose buvo nurodyti kaip pardavę miško gėrybes, išgalvotais parašais, įrašydami melagingas žinias, kad pinigai buvo išmokėti asmenims už parduotas miško gėrybes, tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus“, – ikiteisminio tyrimo metu prokurorų surinktus duomenis patvirtino teismas.
Miško gėrybes iš fizinių asmenų supirkinėję bendrovės „Ekoratas“ supirkėjai-tiekėjai ir administratorė buvo nubausti piniginėmis baudomis – jiems skirtos nuo 9 iki 40 MGL (338-1506 Eur) baudos.
Kadangi beveik visi kaltinamieji pripažino kaltę ir sutiko, kad byla baigtųsi baudžiamaisiais įsakymais, nerengiant teismo posėdžio, jiems bausmės dydis buvo sumažintas trečdaliu.
Aštuoniolika nuteistų grybų supirkėjų-tiekėjų ir „Ekorato“ administratorė į valstybės biudžetą privalės sumokėti daugiau kaip 10 tūkst. eurų.
Viena moteris ir vyras nepripažino jiems pateiktų kaltinimų, tačiau taip pat sutiko, kad baudžiamasis procesas baigtųsi teismui išnagrinėjus prokurorų surinktą medžiagą nerengiant teismo posėdžių.
Šie kaltinamieji aiškino, kad supirkinėdami uogas ir grybus visada juos pridavusiems žmonėms išrašydavo pinigų išdavimo kvitus.
„Šiuos kvitus pildydavau savo ranka, kartais asmuo, gavęs pinigus, savo ranka įrašydavo savo vardą ir pavardę grafoje „Pinigus gavau“, – kalbėjo dabar jau nuteista moteris. – Tie žmonės taip pat pasirašydavo – niekada už jokį žmogų nesu pasirašiusi pinigų išmokėjimo kvituose.“
Tiesa, ji prisipažino, kad miško gėrybes priduodančio asmens dokumentų netikrindavo, nes dalį jų pažinojo, o tais, kurių nepažinojo, tiesiog pasitikėjo.
Grybus ir uogas priduodančiais asmenimis pasitikėjo ir kitas supirkėjas, taip pat aiškinęs, kad visada liepdavo pardavėjams pasirašyti ant dokumentų. Tiesa, jis nurodė, kad „Ekorato“ administratorė dažnai jam liepdavo savo ranka surašyti dar po vieną kvitą sumai nuo 30 iki 90 Eur, nes esą jis pateikdavo daugiau supirktų miško gėrybių.
„Buvo atvejų, kai administratorė paimdavo pinigų mokėjimo kvitą, į kurį surašydavo visus duomenis, išskyrus duomenis grafoje „Pinigus gavau“, ir man liepdavo surašyti esą miško gėrybes pridavusio asmens duomenis bei už jį pasirašyti išgalvotu parašu“, – dabar jau nuteistas supirkėjas-tiekėjas tikino, kad į dokumentus įrašydavo savo pažįstamų žmonių asmens duomenis ir už juos pasirašydavo.
„Tai dariau administratorės nurodymu, aš jai privalėjau paklusti“, – pažymėjo vyras.
Nusikaltimus Varėnoje įsikūrusioje miško gėrybių perdirbimo bendrovėje „Ekoratas“ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai pradėjo aiškintis dar 2011 m. Po bendrovėje atliktų kratų buvo skelbta, kad Dzūkijoje veikusio grybų ir uogų prekybos tinklo šešėlinė apyvarta per pusantrų metų siekė apie 1,5 mln. Eur.
Tikrindami operatyvinę informacija ir bendradarbiaudami su Valstybine mokesčių inspekcija, FNTT tyrėjai nustatė, kad Varėnoje veikianti įmonė, kaip įtariama, klastojo įsigijimo ir pardavimo dokumentus ir remdamasi jais supirkinėjo didelius kiekius įvairių grybų ir uogų, kurie vėliau buvo išgabenami ir realizuojami įvairiose Europos Sąjungos valstybėse.
Pareigūnai teigė surinkę duomenų, kad organizuotos grupės nariai įsteigė nelegaliai veikusių supirktuvių tinklą Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų rajonuose ir dideliais kiekiais be dokumentų supirkdavo miško gėrybes. Po to, siekiant legalizuoti grybų įgijimą, buvo išrašomi tikrovės neatitinkantys bendrovės „Ekoratas“ apskaitos dokumentai (grynųjų pinigų išmokėjimo kvitai) ir jų pagrindu įtariamieji iš kasos išimdavo dideles sumas grynųjų pinigų.
Paaiškėjo, kad kai kurie dokumentuose pasirašę grybų pardavėjai iš viso neegzistuoja arba jau yra mirę.
Įtariama, kad tokiu būdu klastodama apskaitos dokumentus organizuota grupė įgydavo buhalterijoje neapskaitytų lėšų ir padidindavo bendrovės sąnaudas.
Bendrovė „Ekoratas“, kurios darbuotojai buvo nuteisti, įkurta dar 1992 m. ir yra viena iš seniausių įmonių Varėnos rajone.
