aA
Bedarbių sostine tituluojamo Panevėžio, kur kas aštunto darbingo žmogaus pragyvenimo šaltinis – socialinės pašalpos, valdžia smulkųjį ir vidutinį verslą skatins iš biudžeto paremdama jai pačiai priklausančią viešąją pirtį.
Verslą gaivins pirtyje
© "Sekundė"

Apstulbinti vietos politikai ir ekonomistai svarsto, ar pirtis tokia reikšminga tapo dėl to, kad jai vadovauja mero įdarbintas pažįstamas, ar Savivaldybės vadovai verslą mieste skatins leisdama verslininkams nemokamai vanotis.

Ekonominės plėtros ir užimtumo skatinimo programa turėtų būti kelrodis, rodantis Panevėžio kryptį ateinantiems dvejiems metams. Tai neabejotinai reikšmingiausias Panevėžio veiklos kelių dalių planas.

Jį sudariusi Savivaldybė skelbia iki 2016-ųjų ypatingą dėmesį skirsianti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai.

Toks Savivaldybės išsikeltas tikslas turėjo suteikti vilties ne tik verslininkams, ypač smulkiesiems ir vidutiniams, bet dar labiau – jau ne vienerius metus tarp šalies didmiesčių aukščiausiu nedarbo lygiu išsiskiriančio Panevėžio gyventojams.

Tačiau Savivaldybės darbuotojų grupės, vadovaujamos administracijos direktorės Kristinos Vareikienės, sugalvotos priemonės, kaip bus išpildytas išsikeltas tikslas, vienus papiktino, kitus tiesiog prajuokino.

Darbas nieko nedirbti

Verslui sąlygas Panevėžyje ateinančius porą metų Savivaldybė gerins plėtodama ir reklamuodama laisvąją ekonominę zoną (LEZ), kurią valdo privatus kapitalas – naujai įkurta „Ogmios“ grupei priklausanti bendrovė, bei skirdama subsidijas nuostolingai dirbančiai Panevėžio viešajai pirčiai. Miesto Savivaldybė yra vienintelė jos akcininkė. Savivaldybės įmonei monopolininkei gelbėti iš biudžeto šiais metais numatyta atseikėti apie 30 tūkst. Lt.

Kaip pirties gelbėjimas iš mokesčių mokėtojų pinigų susijęs su palankių sąlygų sukūrimu miesto smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai, liko nesupratusi ne tik Savivaldybės opozicija, bet, atrodo, ir šį planą kūrusi valdininkų grupė, vadovaujama administracijos direktorės Kristinos Vareikienės. Vis dėlto valdančioji dauguma nusprendė į pirties ir miesto valdžios reikalus nesikišti ir Tarybos posėdyje pritarė „originaliam“ Panevėžio smulkiojo verslo skatinimo planui.

„Šita programa yra veidrodinis visos Panevėžio savivaldybės veiklos atspindys. Tai ne tik veiklos imitavimas, bet ir neprofesionalumas, ir visiškas konkrečių tikslų neturėjimas. Panevėžio savivaldybė 2014–2016 m. ketina visiškai nieko nedaryti tam, kad verslo aplinka nors kiek pagerėtų“, – išvadą daro Tarybos narė, ekonomistė Gema Umbrasienė.

Verslininkams – nemokamos maudynės?

G. Umbrasienės nuomone, Savivaldybei priklausančios pirties rėmimas iš biudžeto aiškinant, kad tai yra būdas verslui skatinti, gali turėti netgi korupcijos kvapą. Prieš keletą metų pirties direktoriumi buvo įdarbintas Alfonsas Morkvėnas, kartu su meru Vitalijumi Satkevičiumi kadaise dirbęs „Ekrano“ gamykloje. Meras tuomet yra prasitaręs, kad pirties vairą A. Morkvėnui patikėjęs, nes šis – geras žmogus.

„O gal subsidijų skyrimas pirčiai reiškia, jog likę keli tūkstančiai Panevėžio smulkiųjų ir vidutinių verslininkų joje galės nemokamai maudytis, o gal taip Savivaldybė užtikrins miesto įmonių darbuotojų maudymąsi miesto pirtyje lengvatinėmis sąlygomis?“ – nematomo ryšio tarp paramos pirčiai ir verslo skatinimo ieško G. Umbrasienė.

Ji įsitikinusi, kad verslininkai Savivaldybės sukurpta programa pasipiktins arba tiesiog gerai pasijuoks iš valdininkų „kūrybiškumo“.

Tarybos narė abejoja, ar Savivaldybei iš viso verta remti nuostolingai veikiančią, bene dvidešimt metų kapitalinio remonto nemačiusią pirtį ir taip tęsti jos vegetavimą.

„Subsidijavimas padengiant nuostolius rodo, kad savo įmonei Savivaldybė ir toliau leidžia snūduriuoti. Galbūt jos egzistavimą iš viso reiktų baigti arba įpareigoti ieškoti, kokias dar paslaugas galėtų teikti, kad padengtų nuostolius“, – svarsto G. Umbrasienė.

Įspėjimas potencialiems konkurentams

Savivaldybei priklausančios pirties rėmimas ir verslo skatinimas ne tik nesusiję, bet netgi vienas kitam prieštarauja.

„Tai aiškus parodymas, kad Panevėžyje šioje vietoje privatus verslas nišos neturi, nes Savivaldybė savo pirtį remia kaip smulkųjį verslą. Jei mieste veiktų privati pirtis, ji galėtų drąsiai kreiptis į Konkurencijos tarybą ir Savivaldybės sprendimas, pažeidžiantis lygias konkurencijos sąlygas, būtų panaikintas“, – mano Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius.

Savivaldybės planams dėti pastangas, kad privačios įmonės valdomas LEZ nestovėtų tuščias, V. Matkevičius pritaria, tačiau irgi abejoja, ar tai yra paskatinimas smulkiajam verslui.
„Sunkiai įsivaizduoju, kad į LEZ ateis smulkusis ir vidutinis verslas. LEZ tam ir kuriami, kad pritrauktų gamybos įmones ir ne pačias mažiausias“, – teigia rūmų vadovas.

Šiuo metu Panevėžyje verslo pagrindas – smulkiosios ir vidutinės įmonės. Didiesiems pramonininkams Aukštaitijos sostinėje suskaičiuoti pakaktų rankų pirštų. Tačiau, V. Matkevičiaus nuomone, Panevėžio perspektyvos susijusios su didžiąją pramone.

„Ten, kur kuriasi didelės gamyklos, atsiranda nišos ir smulkiajam bei vidutiniam verslui: kuo didesnė įmonė, tuo daugiau jai reikia paslaugas teikiančių mažųjų“, – balansą mato V. Matkevičius.

Kūrėjai suklydo

Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė, vadovavusi ekonominės veiklos strategiją kūrusiai komisijai, pripažįsta, jog idėja skatinti verslą paremiant pirtį buvo klaida.
„Pripažįstu, kad tam ne visai tinkamai pasirinkta. Tai labiau tiktų socialinei programai“, – teigė K. Vareikienė.

Kitos dvi į planą įrašytos smulkiojo verslo skatinimo priemonės – Savivaldybės rodomas dėmesys tik LEZ'ui, valdomam privataus kapitalo, direktorės nuomone, labai protingos.

„Jei visai Lietuvai rūpi investicijų pritraukimas, tai ir Panevėžiui turi rūpėti“, – mano K. Vareikienė.
Tačiau, be LEZ, į kurį kol kas koją kelia tik viena įmonė, daugiau būdų, kaip į Aukštaitijos sostinę pritraukti investuotojų, Savivaldybė ateinantiems porai metų net nenumačiusi.

Įrodymas – maža alga

Savivaldybės idėja smulkųjį verslą įsiūbuoti paremiant pirtį džiugina turbūt tik jos pačios direktorių Alfonsą Morkvėną. Jis pripažįsta, kad be papildomos injekcijos bendrovė neišgyventų. Pernai iš miesto biudžeto negavusi paramos pirtis metus baigė turėdama 27 tūkst. Lt nuostolį.
„Arba Savivaldybės Taryba turi pakelti bilietų kainą, arba padengti nuostolius. Kainos kelti nenori, telieka subsidijuoti“, – išvadą daro A. Morkvėnas.

Suaugusiajam nusiprausti pirtyje kainuoja 15 Lt, vaikui – 8 Lt. Direktorius skaičiuoja, kad reali kaina, kuri padengtų įmonės išlaidas, turėtų siekti apie 18 Lt.

Nepasiturintiems panevėžiečiams, kurie neturi sąlygų nusiprausti namuose, taip pat benamiams už maudynes sumoka Savivaldybė.

Pasak A. Morkvėno, per savaitgalį viešojoje pirtyje apsilanko apie 400 garo mėgėjų.

Direktorių piktina kalbos, esą Savivaldybė pirčiai dosni dėl jo ryšių su meru.

„Kokie mes draugai, jei merą mačiau tik per vėliavos kėlimą Valstybės dieną? Metus nesam kalbėję. Jei mes su meru tokie draugai, kaip sako, dėl draugystės galėtų man algą padidinti, uždirbu į rankas 1300 Lt“, – teigė A. Morkvėnas.

„Sekundė“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Veryga apie internete sklindantį planą verslui: tai preliminarūs siūlymai, jie nepriimti

Delfi šiandien pranešė, kad tarp įvairių profesijų atstovų plinta lentelė, kurioje nurodyti...

Maisto pramonės įmonėms – rekomendacijos, kaip elgtis įtarus koronaviruso atvejį

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė rekomendacijas maisto pramonės įmonėms, kaip...

Ekspertai: darbo kasdien netenka 2 tūkst. žmonių, jų daugės (12)

Dėl koronaviruso paskelbto karantino Lietuvoje kas dieną darbo netenka apie 2 tūkst. žmonių,...

„INVL Asset Management” fondas tapo Moldovos banko bendrasavininku (1)

Viena pirmaujančių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „ Invalda INVL “ į didžiausią...

Šapoka: Lietuva ketina naudotis EIB kuriamu garantijų fondu (9)

Euro grupei ketvirtadienį sutarus dėl papildomų finansinių priemonių kovoje su koronoviruso...

Top naujienos

Veryga pranešė apie dar 5 mirtis dėl koronaviruso iš viso – 22 aukos, 54 pasveikę; papildyta 14.53 (197)

Penktadienį, prieš šv. Velykų savaitgalį, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga...

Vaizdas autobuse pandemijos metu sukėlė siaubą: nesuprato, kodėl keleiviai taip elgiasi (33)

Balandžio 9 d. ryte Vilnius- Širvintos įvykęs reisas pakraupino moterį, kiek žmonių buvo...

Veryga apie internete sklindantį planą verslui: tai preliminarūs siūlymai, jie nepriimti

Delfi šiandien pranešė, kad tarp įvairių profesijų atstovų plinta lentelė, kurioje nurodyti...

Belgijos pareigūnai areštavo dar 15 lietuviškų vilkikų (331)

Kovo pabaigoje Belgijoje buvo areštuota 15 įmonės „ Gretvėja “ sunkvežimių. Tai jau antras...

Ekspertai: darbo kasdien netenka 2 tūkst. žmonių, jų daugės (12)

Dėl koronaviruso paskelbto karantino Lietuvoje kas dieną darbo netenka apie 2 tūkst. žmonių,...

Apsauginės veido kaukės jau privalomos: kaip tinkamai jas dėvėti ir kokių klaidų šiukštu nedaryti (94)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė, kad nuo šiandien viešose vietose lietuviai dėl...

Vilnietis koronaviruso testo atsakymo laukia 5 diena: karštoji linija ramina – kiti laukia ir dvi savaites (3)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga anksčiau yra sakęs, kad laboratorijų darbas dėl...

Krizių valdymo specialistas: manantys, kad saviizoliacija nereikalinga, turėtų palyginti mirtingumo statistiką Švedijoje ir Izraelyje (55)

Kariškis, prestižinės JAV Karinių Jūrų pajėgų akademijos auklėtinis, daugiau nei dvidešimt...

Vilnius suplanavo dar 11 „A juostų“: paskelbė, kuriose gatvėse jos atsiras žada į „A juostas“ nebeleisti 4+ automobilių

Vilniuje planuojama įrengti dar 11 susisiekimą su centro prieigomis gerinančių viešojo transporto...

Suvaržymus švelninsianti Austrija skelbia apie naujus laimėjimus kovoje su virusu (6)

Austrija skelbia apie tolesnius laimėjimus suvaldant koronaviruso pandemiją. Jau savaitę laiko...

|Maža didelių žinių kaina