Dovidas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) teigė, kad įsidarbino Vilniaus krovinių pervežimo bendrovėje „Parnasas“. Jis esą buvo įkalbintas dirbti pagal individualią veiklą, o darbo krūvis buvo „žiauriai didelis“.
„Pažadėjo sumokėti 2000 eurų „į rankas“, kad jie mokesčius sumokės ir kad bus 12 val. darbo grafikas. Realiai viskas buvo kitaip. Dirbome nuo 7–23 val., kartais netgi iki 12 val. nakties, nespėdavome į autobusą grįžti, reikėdavo taksi kviesti, už savo pinigus važiuoti namo, tai čia darbas gal po 16–17 val.“, – teigia vyras.
Vieną dieną nutikę, kad Dovidas – dirbęs vairuotoju ir krovėjo padėjėju – vyko kartu su krovėju ir ketino pietauti Marijampolėje.
„Išvažiavome, kaip visada, su netvarkinga mašina ir kuro nebuvo, nes ryte nėra kaip įsipilti – kuro kortelės, ofisas dar nedirba ir jau Marijampolėje skambinu į ofisą, sakau, kaip čia ką daryti. Man pasakė, kad reikia važiuoti į Alytų, pasiimti kuro kortelę“, – pasakoja vyras.
Anot Dovido, tuomet jis nutarė, kad geriau važiuoti iš karto ir nepietauti.
Jis tuomet iškvietęs policiją, kuri pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Tačiau Dovidas tikėjęsis ir reakcijos iš darbovietės.
„Skambinau į darbovietę, paprašiau, kad kažkaip bandytų išspręsti, niekas absoliučiai nieko nereagavo. Sako, parvežk tu jį namo. Aš nenorėjau su juo važiuoti. Tokia situacija.
Aš išėjau (iš darbo – red.), nes sakiau, kad su juo nedirbsiu. Tai jūs rinkitės. Man pasakė, kad visą laiką abu yra kalti. Tai tokie pasiteisinimai“, – kalbėjo vyras, tąkart pridūręs, kad iki šiol jam nesumokėtas atlyginimas.
„Parnasas“ atstovai sutiko pakomentuoti situaciją, bet pabrėžė, kad dėl galiojančio Bendrojo asmens duomenų apsaugos reglamento (BDAR) ir konfidencialumo įsipareigojimų neturintys teisės pateikti pakankamai išsamių atsakymų, kokių galbūt tikimasi.
„Žinome apie įvykusį incidentą. Nepateisiname jokios smurto apraiškos. Pagal mūsų turimus duomenis konfliktas buvo išspręstas šalims susitaikius ir pasirašius susitarimą yra mokama didelė piniginė kompensacija. Daugiau komentuoti šio incidento neturime teisės“, – sako bendrovė.
Ji patikino, kad su žmogumi visiškai atsiskaityta.
„Su šiuo asmeniu mūsų bendrovė yra pilnai atsiskaičiusi, jokių pretenzijų iš jo pusės nesame gavę“, – sako bendrovė.
Buvęs darbuotojas taip pat pakomentavo, kaip sekasi spręsti smurtinio incidento kompensavimą. Jis teigia, kad ikiteisminis tyrimas tebevykstantis, tačiau su jam sudavusiu žmogumi sutarta dėl 5 tūkst. eurų kompensacijos. Tačiau, pasak Dovido, „dar klaustukas, kaip jis sumokės“.
„Ir prieš tai turėjau traumų šitame darbe, nes darbas toks, kad traumų yra. Aš buvau alkūnę sudaužęs, kraujavo, buvo sužalota, skambinau į ofisą, kad tokia bėda atsitiko – ten jau mano kaltė, nes nešdamas atsitrenkiau, prašiau pakeisti – ne, sako, „tu turi pabaigti“, – teigia vyras.
Jis turėjo ir kitų klausimų įmonei. Vienas iš jų: ar laikomasi tvarkos vežant krovinius. Pasak vyro, prikrautas automobilis negali viršyti 3,5 tonos, tad jeigu transporto priemonė sveria 2 tonas, galima krauti ne daugiau 1,5 t.
„O pakraudavo į mašiną apie 2 tonas. Jeigu transportininkai patikrintų, kliūtų man ir man reikėtų mokėti baudą. Tai 2 tonas nuveži ir į 9-tą aukštą pėsčiomis, nes liftas neveikia, tai taip dirbdavome, viršvalandžių nemokėdavo“, – sako pašnekovas.
Bendrovė sako nesuprantanti tokių kaltinimų. Pasak jos, ji nenorėtų viršyti reikalavimų vien dėl poreikio paskui taisytį transportą
„Dėl transporto priemonių krovos ribų viršijimo – nelabai suprantame tokių teiginių motyvo, tačiau galime patikinti, kad tai tikrai nėra tiesa dėl kelių objektyvių priežasčių.
Viena vertus, dėl vežamų krovinių savybių ir gabaritų sudėtinga būtų viršyti svorį, kita vertus, transporto priemonių remontas yra brangus, transporto priemonių kiekis yra ribotas, todėl siekdami tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus klientams šis klausimas yra griežtai kontroliuojamas“, – sako bendrovė.
Ji teigia, suprantanti, jog incidentas darbe buvo nemalonus, tačiau Dovido poziciją vertinanti kaip subjektyvią nuomonę.
Dovidas teigė nesikreipęs į Valstybinę darbo inspekciją, tačiau svarstė apie profesinės sąjungos įkūrimą.
„Buvo tokia situacija, kad vienu momentu visi kalbėjome, – buvo trys normalesni darbuotojai, – mes galvojome profsąjungą kurti ar dar kažką. (…) Su profsąjunga labai sudėtinga yra ir ne taip paprastai ją įkursi“, – teigė Dovidas.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) savo interneto svetainėje teigia sulaukianti nemažai klausimų dėl viršvalandžių ir papildomo darbo apmokėjimo.
Darbo kodekse nustatyta, kad darbuotojo darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko. Kodeksas suteikia galimybę darbuotojui dirbti maksimaliai iki 60 valandų per septynių dienų laikotarpį.
Viršvalandiniai darbai pagal bendrą taisyklę gali būti dirbami tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus tam tikrus darbo kodekse nustatytus išimtinius atvejus.
Per septynių paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas raštu išreikštų savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę.
„Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė 48 valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – 180 valandų“, – teigia VDI.
Kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės. Be to, viršvalandžiai apmokami ne mažesniu kaip 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokesčiu arba darbuotojo prašymu gali būti kompensuojami viršvalandinio darbo laiką, padaugintą iš atitinkamo dydžio (pvz., pusantro), pridedant prie kasmetinių atostogų laiko.
