Šiandieninėje Rusijoje, susidūrusioje su recesijos problema, šis posakis vėl tapo aktualus. Valdant Vladimirui Putinui, algos mažėja precedento neturinčiu tempu.
Šią savaitę bus paskelbti oficialūs duomenys, atskleisiantys, kad nedarbo lygis Rusijoje sudaro mažiau nei pusę euro regiono rodmens. Skelbiama, kad Rusijoje užimtumas auga jau devintą ketvirtį iš eilės, o tai akivaizdus įrodymas, kad egzistuoja savotiškas susitarimas, kaip reikiant kenkiantis produktyvumui ir ribojantis ekonomikos lankstumą.
Rusija dėl veiksmais Ukrainoje užsitrauktų sankcijų, rublio problemų ir atpigusios naftos atsidūrė tikros ekonominės krizės gniaužtuose, vartojimas traukiasi, tačiau nedarbo lygis šiuo metu mažesnis nei prieš prasidedant konfliktui Ukrainoje praeitais metais. Užuot ieškoję būdų, kaip palengvinti vartojimo padėtį, Rusijos valdininkai ir toliau pučia darbo rinkos burbulą ir siekia abejotinais būdais užtikrinti socialinį stabilumą, tačiau nėra pasirengę susidoroti su tokiais iššūkiais kaip senėjanti populiacija ir dirbti galinčios darbo jėgos mažėjimas.
„Priversta rinktis iš radikalių reformų ir stabilumo, valdžia neabejotinai pirmenybę teiks stabilumui. Tai sovietinis pasirinkimo variantas – visais įmanomais būdais užkonservuoti dabartinę sistemą su visomis jos problemomis, tačiau užtikrinti stabilumą“, – teigia „BCS Financial Group“ Maskvoje vyriausiasis ekonomistas Vladimiras Tichomirovas.
Tai, ką šiandien turi V. Putinas, yra vienos iš labiausiai visoje Europoje varžančių darbo rinkos taisyklių, be to, darbuotojai vis dar prisimena, ką teko išgyventi per pastarąją prieš šešerius metus fiksuotą recesiją. Kaip teigia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Rusijoje taikomi darbuotojo atleidimo ribojimai – vieni griežčiausių Europoje.
Įtampa darbo rinkoje menkai prisideda prie žmonių skatinimo leisti daugiau. Svarbu pažymėti, kad produktyvumas Rusijoje – vienas silpniausių Europoje. Darbuotojai renkasi mažesnį atlyginimą, darbą ne visą darbo dieną ar sutinka su nemokamomis atostogomis.
Per 2008-2009 metų krizę nedarbo lygis siekė 9,4 proc. Nors dabar jis ir šiek tiek ūgtelėjo nuo rekordiškai mažo 4,8 proc. rodmens, fiksuoto prieš metus, efektas ne toks dramatiškas. Liepą nedarbas Rusijoje pasiekė 5,5 proc., birželį jis buvo 5,4 proc., teigia „Bloomberg“.
Čia geros naujienos ir baigiasi. Nedarbas mažas, tačiau pavojingai mažėja ir vartojimas.
Lyginant su 2014 metų liepa, šiais metais tikrosios Rusijos gyventojų disponuojamos pajamos sumenko 6 proc., mažmeninė prekyba susitraukė 9,8 proc., o atlyginimai, atsižvelgiant į infliaciją, sumažėjo 7,5 proc. – šie rodmenys dar liūdnesni nei birželį fiksuoti skaičiai, teigia ekspertai.
„Didėja vadinamojo per mažo užimtumo problema, kai žmonės priversti dirbti ne pilną darbo dieną ar už dalį atlyginimo, arba verčiami eiti nemokamų atostogų, nes darbdaviai stengiasi išsaugoti pelną, tačiau taip smukdo paklausą, tad tenka ir gaminti mažiau. Tokia situacija neabejotinai turės papildomos neigiamos įtakos ir vartotojams“, – teigia „IHS Global Insight“ Vašingtone ekonomistas Charlesas Movitas.
Rusijai vis giliau nyrant į recesiją, kuriamos vis naujos darbo vietos – tai ženklas, kad bendrovės patiria smarkų spaudimą ir privalo vykdyti V. Putino primestą politiką, reikalaujančią našumą keisti į socialinę ir politinę taiką.
„Atleisdami žmones, verslai rizikuoja patirti papildomą valdžios spaudimą“, – teigia Aukštosios ekonomikos mokyklos Maskvoje Darbo tyrimų centro vadovo pavaduotojas Rostislavas Kapeliušnikovas.
Tačiau, nepaisant ekonominės situacijos šalyje, valstybinės viešosios nuomonės tyrimų agentūros VTsIOM atliktos apklausos rezultatai parodė, kad 81 proc. respondentų mano, kad padėtis šalyje tiesiog puiki, gera arba patenkinama. Tyrimas buvo atliktas liepos 25-26 dienomis. Be to, V. Putino populiarumo reitingas taip pat artėja prie naujo rekordo.
Rusijos valdžiai ir toliau spaudžiant darbo rinką, didėja ir spaudimas ekonomikai. Nepalanki demografinė padėtis ir menkas našumas – vieni iš didžiausią galvos skausmą keliančių struktūrinių suvaržymų, neleidžiančių Rusijos ekonomikos augimui viršyti 0,5 proc. ribos, teigiama liepą paskelbtoje „Alfa Bank“ ataskaitoje.
„Šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje vėl gali imti trūkti darbuotojų. Jeigu norime tam užkirsti kelią, būtina imtis aktyvios darbuotojų paleidimo politikos, įskaitant ir valstybinio sektoriaus personalo skaičiaus mažinimą“, – per interviu pareiškė Rusijos finansų viceministras Maksimas Oreškinas.
