Kelių dešimtmečių verslo konsultavimo patirtį turintis ekspertas savo įžvalgomis dalinsis per ketvirtadienį Vilniuje prasidėsiančią tarptautinę inovacijų konferenciją „Innovation Drift“.
Pašnekovas sako, kad Europoje gyveno pastaruosius 13 metų, kurių didžioji dalis praleista Londone ir yra susidaręs nuomonę apie Lietuvą.
„Kalbant apie Lietuvą, man yra susidaręs įspūdis, kad žmonės šioje šalyje dažnai kalba apie nesėkmes: jei žmogus nori ką nors veikti, jo klausiama, kas nutiks, jei nepasiseks. Tačiau kodėl neklausiama, kas nutiks, jeigu idėją pavyks tikrai gerai įgyvendinti? Jeigu socialiai yra nepriimtina būti versliu ar įgyvendinti idėjas, tai sumenkina inovacijų tikimybę“, - pastebi K. Eyresas.
Jo manymu, iš esmės buvusios Sovietų Sąjungos šalyse, kurios prisijungė prie Europos Sąjungos, yra linkusios siekti tobulėti, visgi ne mažiau svarbu, ar ties tuo dirbama sąmoningai.
„Su kolega neseniai kalbėjome, kad inovacijos labai stipriai priklauso nuo sukurtos kultūrinės aplinkos: pavyzdžiui, Norvegija. Jeigu jumis visiškai pasirūpina valstybė, tad koks yra tikslas galvoti, kad galite sukurti kažką fantastiško iš savo idėjos? Antra vertus, jei žmogui kyla idėja ką nors kurti, svarbu, kaip tai vertinama: ar jis skatinamas, ar raginamas „grįžti iš kur atėjęs“, per daug neišsišokti? Pavyzdžiui, Australijoje tai yra menkinamas posakis „aukšta aguona“ (angl. „tall poppy“) - niekas nenori per aukštai iškilti, nes tuomet gali būti užgautas - aukštos aguonos gadina bendrą vaizdą“, - apie skirtingų šalių verslumo problemas kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, tai, kad Lietuvoje dabar stiprėja jaunų verslų bendruomenė – ne atsitiktinumas, tai yra skausmingos ekonominės krizės pasekmė.
Jis sako, kad dabar gyvendamas Siličio slėnyje jaučiasi tarsi inovacijų Mekoje, nes ten idėjų kartelė yra iškelta taip aukštai, kad, jei žmogus jų neturi, kyla klausimų, kodėl jis ten įsikūręs.
„Kai gyvenau Londone, ten esu pastebėjęs kitą reakciją į naujas idėjas ar verslumą, kai sakoma, ne: „oho, koks jūsų sumanymas“, bet klausiama „kas manote esąs?“. Mano nuomone, JAV yra kur kas stipresnis teigiamas požiūris į verslumą. Visgi yra ir daugiau sparčiai augančių regionų, pavyzdžiui, Indija. Su ten veikiančiomis bendrovėmis dirbau beveik 20 metų ir iš pradžių Indija buvo pasirenkama kaip vieta pigiai gamybai, dabar joje kuriasi daug jaunų verslų. Dar viena tokia valstybė – Izraelis, kurio verslumas veikiausiai buvo paveiktas šalies gynybai skiriamo dėmesio“, - vardijo pašnekovas.
Paklaustas, kas lemia išskirtinį šalies verslumą, K. Eyresas dėsto, kad svarbiausia ne kopijuoti kitus, bet rasti tai, ką turite unikalaus ir aš iš to kurti pridėtinės vertės, inovacijų.
„Pavyzdžiui, Lietuvoje yra stiprios biotechnologijos ir informacinių technologijų pramonės, verta tam skirti daugiau dėmesio. Net jei ir nepasiseks, nesėkmė yra normali inovacijų proceso dalis: jos metu išmokstama net daugiau, nei ką nors padarius sėkmingai, tačiau labai blogai, jei nesėkmė yra smerkiama ir žmonės neskatinami iš jos pasimokyti“, - kalbėjo į Lietuvą atvykstantis svečias.
Jis primena, kad vien dėl to, kad Lietuvoje pasikeitė santvarka, požiūris į verslumą automatiškai neapsivertė aukštyn kojomis.
„Svarbu įvertinti, ar verslumu abejoja visuomenė, ar pats žmogus. Jei visuomenė, tuomet reikia pagalvoti, ką bendruomenė gali padaryti, kad verslumas taptų vertinamu, apsispręsti, kas yra giriama, o kas – smerkiama. Lietuvoje kaip tik kalbėsiu apie tai, kaip paskatinti sparčias inovacijas. Iš esmės inovacija yra nauja idėja, tad pagrindinis klausimas yra kaip sukurti aplinką, kur klesti naujos idėjos. Visi turi abejonių, o kalbant apie inovacijas labai svarbu, kad jos jūsų neribotų, gėdytų ar tildytų, bet būtų veiksniu, kuris paskatintų imtis veiklos“, - sakė K. Eyresas.
Jo nuomone, baimę ar abejonę reikia vertinti kaip į dirgiklį, kuris gali nurodyti, ką verta keisti ir tuo pasinaudoti.
„Įdomu yra tai, kad visi jaučia baimes, bet stengiasi apie jas nekalbėti. Pavyzdžiui, kai žmogus imasi iš tiesų didelio projekto, kurio niekada iki šiol atlikęs, jam kyla abejonių, ar projektą sugebės atlikti ir kaip tai padarys. Yra du būdai, kaip tokiu atveju elgtis. Pirma, jei neaišku, kaip darbą atlikti, galima eiti ir klausti pas tuos, kurie gali žinoti ir rasti bendrų atsakymų. Antra, imti save menkinti: jei nežinau, kaip šį darbą daryti, ką tai pasako apie mane? Tokiu atveju abejonė gali atsigręžti prieš patį žmogų. Aš sakau, kad reikia į abejones reikia žiūrėti kaip į galimybes, o ne į neįmanomo konstatavimą“, - apibendrino K. Eyresas.
Jis pataria vos pajutus, kad save smerkiate konstatuoti, kad netinkamai mąstote ir tuomet imti iš naujo vertinti problemą, tik jau ieškant sprendimo.
„Taip gaunama daug kūrybiškesnė perspektyva“, - sakė K. Eyresas.
