Šią savaitę Amerikos ir Europos derybininkai bando toliau tartis dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sąlygų (angl. TTIP – Transatlantic Trade and Investment Partnership).
Kol Lietuvoje viešoje erdvėje beveik nediskutuojama apie jau nuo 2013 m. prasidėjusias derybas, likusios Europos Sąjungos šalys susiskirsčiusios į teigiamai ir neigiamai nusiteikusias valstybes šios partnerystės klausimu.
Ar yra dėl ko ir Lietuvai sunerimti? Dėl derybinių pozicijų su kitomis šalimis sutarties tekstas nėra atviras visuomenei, o pasirašius sutartį ir ją priėmus visoms šalims, paliestas būtų kiekvienas gyvenimo aspektas – nuo bankininkystės, viešųjų pirkimų, transporto, žemės ūkio iki sveikatos apsaugos ar švietimo.
Nepaisant nevyriausybinių organizacijų keliamų vėjų, oficialiosios JAV ir ES pusės tvirtina, kad pasiekus susitarimą tarp dviejų šalių laimėtų visi – tiek verslai, tiek eiliniai gyventojai. Patikrinti šiuos teiginius sunku – nėra aiškios konkrečios detalės, dėl kurių tariamasi.
Vis dėlto Europos Komisija skaičiuoja, kad jei Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystė būtų įgyvendinta, tai ES bendrą vidaus produktą (BVP) padidintų 0,5 proc., o ES kasmet papildomai gautų 119 mlrd. eurų pajamų.
Abi derybų pusės sutinka – nors tarp skirtingų valstybių vykstančios prekybos sutarčių derybos paprastai nepritraukia daug visuomenės dėmesio, Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės priėmimo atveju bandoma, kiek galima, būti atviriems ir įtraukti visuomenę, nes ir ši pati nuolat pabrėžia, kad nori žinoti daugiau bei nerimauja dėl galimų partnerystės pasekmių vietiniam verslui.
Sunkiai suvokiami skaičiai jau dabar
„Šią savaitę pradėjome dar vieną derybų etapą ir tikimės, kad iki savaitės pabaigos bus pasiektas progresas“, - į Briuselį atvykusiems žurnalistams iš ES šalių kalbėjo JAV ambasadorius Europos Sąjungai Anthony L. Gardneris.
JAV atstovas džiaugėsi, kad derybos pradėtos tiek JAV, tiek ES turint tvirtus pamatus prekyboje.
„Prekyba tarp JAV ir ES 2013 m. siekė daugiau nei 1 trilijoną dolerių, tai apie 3 mlrd. dolerių kasdien. JAV tiesioginės užsienio investicijos ES siekia 2,4 trilijonų dolerių. ES tiesioginių užsienio investicijų dalis JAV – 1,7 trilijonų dolerių“, - vardijo ambasadorius.
Pasak jo, JAV investuotojai į ES šalis sukuria apie 4,2 mln. darbo vietų, o europiečių verslas JAV padėjo sukurti apie 3,8 mln. darbo vietų.
A. L. Gardneris pabrėžė, kad pasaulyje nėra tokio masto partnerystės ekonomikos klausimais kaip tarp ES ir JAV.
„Manau, kad diskusijose apie vykstančias derybas geopolitinis klausimas vienas svarbiausių. Ką tuo turiu omenyje? Gyvename ypač konkurencingame ir besikeičiančiame pasaulyje. Kai kurie konkurentai pasaulyje nesivadovauja tokiomis pačiomis taisyklėmis ir principais kalbant apie darbo jėgą, prekybą, intelektualinę nuosavybę, aplinkosaugos standartus, - kalbėjo JAV atstovas. - Mes turime galimybę suformuoti globalias taisykles pasaulio prekybai, kol kiti to nepadarė už mus“.
Kalbėdamas apie kylančias diskusijas apie tai, ar vardan bendro JAV ir ES susitarimo nebus sumažinti ar nukentės šiuo metu Amerikoje ir Europoje galiojantys skirtingi standartai ir reikalavimai, A. L. Gardneris užtikrino, kad susitarimas dėl partnerystės turės atvirkštinį efektą.
„Kalbame apie dvi globalios prekybos puses (JAV ir ES – red.), kurios dalijasi labai aukštais standartais. Jei kartu mes nesugebėsime susitarti dėl globalių taisyklių ir vartotojų apsaugos, kitos augančios ekonomikos padarys tai už mus“, - pabrėžė JAV ambasadorius.
Pasak jo, taip pat svarbu pabrėžti ekonominę partnerystės svarbą: susitarimas gali būti ne tik stebuklingas vaistas nuo ekonominių sunkumų, bet ir geriausias šiandienai, įsiskolinimų nereikalaujantis ekonominis stimulas ES.
A. L. Gardneris teigė, kad bendradarbiavimas prekyboje, paslaugų sektoriuje tik praplėstų tai, kas jau vyksta ES, kuri jau raško savo integracijos vaisius.
JAV ambasadorius taip pat nesutinka su kritika, kad Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė daugiausia naudos atneš didžiulėms, pasaulyje jau ir taip įsitvirtinusioms bendrovėms.
„Tai būtent apie smulkias ir vidutinio dydžio įmones. Mažos ar vidutinio dydžio įmonės gal pačios neeksportuoja į JAV, bet galės tai daryti per gamybos grandinę. Daug kas galvoja, kad automobilių rinkoje dominuoja didieji gamintojai, bet iš tiesų daugybė automobilių gamintojų tiekėjai yra mažos ar vidutinio dydžio įmonės“, - argumentavo amerikietis.
Transatlantinė prekybos ir investicijų sutartis nėra vien apie prekybą, joje diskutuojama ir dėl reguliacinių nuostatų suvienodinimo. Pavyzdžiui, jei ES narės gamintojas turi visus sertifikatus, kurių reikalauja Europos Sąjunga, žengiant į JAV šiuos dokumentus dėl nevienodų reikalavimų reikia tvarkytis ir už Atlanto.
Pasak JAV ambasadoriaus, tai mažoms ar vidutinėms įmonėms gali kainuoti per daug ir idėjos plėsti savo rinką gali būti atsisakoma. Būtent tokius barjerus, jo nuomone, padėtų peržengti bendras ES ir JAV susitarimas ne tik dėl muitų, bet ir dėl reguliavimo aplinkos bendradarbiavimo.
Panašių atvejų jau yra JAV ir ES santykių istorijoje. Pavyzdys, orlaivių reguliavimas, kur tiek ES, tiek JAV už orlaivių saugumą prižiūrinčių organizacijų išvados galioja abiejose šalyse.
Žada pažindintis su sutartimi
Nerimas suprantamas – kol dėl dokumentų iki galo nesutarta ir jie nenukeliavo į JAV ir ES šalis nares ratifikuoti, informacija slaptai laikoma už uždarų durų.
Dėl greitesnio proceso Europos Parlamente (EP turės balsuoti už partnerystės sutartis) susitarus dėl visų punktų susipažinti su derybininkų pozicijomis europarlamentarai gali tik iš anksto užsirašę į eilę ir atskirame kabinete.
Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis teigė jau užsiregistravo peržiūrėti kaip atrodo galima partnerystės sutartis vykstant aštuntajam derybų etapui.
„Bet, manau, kad tai Lietuvai naudinga sutartis. Ir visom Europos Sąjungos valstybėms. Klausimą svarstėme ir komitete, kur yra šiek tiek skirtingi požiūriai. Kad ir apie tuos pačius genetiškai modifikuotus produktus“, - kalbėjo „tvarkietis“.
Pasak politiko, ES turi apsvarstyti visas rizikas, kad nebūtų neapgalvotai atidaryti vartai, vis dėlto jis pridėjo, kad tiek Lietuvos pramonei ir prekybai būtų tuo naudingiau, kuo sutartis būtų greičiau pasirašyta.
Paklaustas, ar visgi nemato rizikos, kad JAV verslams lengviau patenkant į ES rinką šie nenukonkuruos Lietuvos verslo, V. Mazuronis teigė: „Pramonės ir prekybos atstovai pasisako už šią sutartį. Nebūna vien pliuso ar minuso, tačiau atsiveriant didesnėms galimybėms, atsiveria galimybė ir galimybė būti nukonkuruotiems, bet nieko nepadarysi. Reikia persitvarkyti, šiuo klausimu susistyguoti, bet šiaip rinkos praplėtimas ir galimybių didėjimas yra daug didesnis pliusas nei galimi pavojai“.
Lietuvos atstovas Europos Parlamente taip pat pabrėžė, kad Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė turi ir geopolitinį atspalvį.
„Neabejotinai rinkų atvėrimas ir palengvinimas prekybos, reiškia didesnį suartėjimą tarp Europos Sąjungos ir Amerikos. Manau, kad ne pagrindinis, bet yra ir geopolitinis faktorius“, - kalbėjo lietuvis.
Daugiau nei laisva prekyba
Europos išorės veiksmų tarybos vadovas Amerikos klausimais Christianas Leffleras taip pat tikina, kad Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystė abiem žemynams įpūs teigiamų vėjų.
„Mūsų visuomenės turi labai artimus ryšius, taip pat jau ilgai artimai bendrauja mūsų valdžios institucijos, bet nepamirškime, kad yra platus spektras klausimų už šio bendradarbiavimo. Dėl to ir tai darome (derybos dėl partnerystės – red.), kad paskatintume ir paragintume visus veikėjus, visose srityse išnaudoti viską, ką gali, iš šių santykių“, - su ES šalių žurnalistais kalbėjo jis.
Pasak jo, bendras susitarimas dėl partnerystės padėtų pašalinti vis dar esančias kliūtis, trukdančias tiek JAV, tiek ES verslams bendradarbiauti.
„Nekalbu tik apie laisvą prekybą. Transatlantinės prekybos ir investicijų sutartis yra daugiau nei laisva prekyba. Tai džiugina, tačiau ir sunkina procesą. Kalbant apie tradicinę laisvą prekybą, mes jau nukeliavome toli: didžioji dalis verslo sektorių jau bendradarbiauja prekybos klausimais. Tikras iššūkis šios partnerystės žengti virš šio klausimo“, - tęsė Ch. Leffleras.
Pasak jo, derybų tikslas – gilesnė ir sąveikaujanti laisva prekyba, kuri įtrauktų tokius klausimus kaip viešieji pirkimai, rinkų disciplina ir pan.
Europos atstovas taip pat pabrėžė svarbą derybose sutarti dėl reguliavimo sistemos vienodinimo.
Ch. Leffleras pripažino, kad vis dėlto visose srityje nepavyks suvienodinti reikalavimų ar standartų tarp JAV ir ES: „Ne todėl, kad mes siekiame skirtingų tikslų, ne todėl turime skirtingus požiūrius į kokybę ir standartus bei vartotojų apsaugą, bet todėl, kad mūsų vietinės reguliavimo sistemos pamatai labai skiriasi: turime skirtingas tradicijas ir struktūras. Būtų labai sunku jas sudėjus pasiekti vieno rezultato. Taigi, mano nuomone, tai turėtų būti daugiau apie reguliavimo sistemos suderinamumą – pripažinimas, kad turime tuos pačius tikslus, gerbiami vieni kitus ir suprasti, kad mūsų reguliavimo sistemos gali susikirsti dėl bendro gėrio“.
Primename, VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, Lietuvos eksportas į JAV 2013 m. siekė 680 mln. eurų. Tai sudarė 2,8 proc. viso šalies eksporto.
Importas iš JAV į Lietuvą 2013 m. - 310 mln. eurų arba 1,2 proc. Lietuvos importo.
