Tarp svarbiausių plano projektų – bangolaužių rekonstrukcija, laivybos kanalo gilinimas iki 15,5 m, duosiantys naują kokybinį startą, bei parengiamieji darbai gilinti uostą iki 17 m. Taip pat numatyta naujo kruizinių laivų terminalo, užteršto grunto sandėliavimo aikštelės statyba, taip pat pietinės uosto dalies išvystymo parengiamieji darbai ir statybos pradžia.
„Laikmetis sudėtingas, bet tai negesina mūsų ambicijų – žvelgdami į ateitį, tęsiame svarbiausius investicinius projektus, kurie didins uosto konkurencingumą, intensyviai tvarkome uosto infrastruktūrą, einame žaliosios plėtros kryptimi. Uosto direkcija įgyvendina aktyvią, į rinkos poreikius orientuotą ir didžiausią ekonominę grąžą generuojančios infrastruktūros plėtros strategiją, kuri taip pat leis diversifikuoti uosto veiklą plėtojant jūrinės inžinerinės pramonės kryptį (...)“, – teigia AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Pasak jo, iki 2026 m. pabaigos suplanuota įrengti uosto infrastruktūrą, skirtą jūrinių vėjo elektrinių Baltijos jūroje parko statybai, kurio numatoma galia apie 700 MW. Siekiama kad Klaipėdos uostas taptų pagrindine platforma jūrinių vėjo elektrinių ir jų komponentų komplektavimo veiklai.
Be kita ko, ketverių metų investicijų programoje taip pat numatytos priemonės, skirtos uosto veiklos poveikiui aplinkai mažinti, racionaliam išteklių naudojimui, taršos stebėsenos ir prevencijos priemonėms diegti.
Numatyta įsigyti naujų laivų, veikiančių elektros arba hibridiniais varikliais, planuojama įrengti elektros tiekimo laivams iš kranto infrastruktūrą, vystyti bepiločių orlaivių sistemas.
