Žmonių pragyvenimo lygis prastėja, kainos auga, o apie būtinas reformas kol kas tik kalbama.

Karas Rytų Ukrainoje su Rusijos remiamais separatistais toliau sekina ir iki tol ne geriausios būklės buvusią Ukrainos ekonomiką. Kainos auga kaip ant mielių – duonos gaminiai pabrango 30 procentų, už dujas ir elektros energiją teks mokėti tris kartus brangiau. Ukrainiečiai nepatenkinti vyriausybės vykdoma socialine reforma, tačiau, pasak ekonomistų, kol kas vyriausybė bejėgė.

„Grivinai nuvertėjus, ukrainiečiams teks prisitaikyti prie realybės – pirkti tik būtiniausius daiktus, juk svarbiausia išmaitinti šeimas. Grįšime į 1990-uosius metus, kai gyventojai komunalinių mokesčių tiesiog nemokėjo“, – sako Ukrainos ekonomistų komiteto pirmininkas Andrejus Novakas.

Vyriausybė skelbia, kad šalies ekonomikos smukimą bus galima sustabdyti gavus 40 milijardų dolerių iš tarptautinių skolintojų. Mainais teks įvykdyti reformas – teismų, sveikatos, infrastruktūros, privatizuoti valstybines įmones. O privatizavimą vyriausybė ir visuomenė supranta skirtingai.

Vakarai mums sako, kad privatizuotume valstybines įmones. Vykstant karui jas tektų parduoti pigiai. O tai nenaudinga valstybei. Tuo metu visuomenės akimis privatizavimas reiškia nacionalizuoti oligarchų nuosavybę. Vyriausybė tarp dviejų ugnių, juos spaudžia ir oligarchai, ir visuomenė“, – tikina politologas Vladimiras Fesenko.

„Priešinasi ir atskiros interesų grupės ir biurokratai, susiję su korupcija. Sudėtingas procesas, ypač kai vyksta karas. Todėl vyriausybei teks tartis su suinteresuotomis grupėmis. Mes negalime vykdyti reformų taip greitai, kaip padarė Gruzija“, – teigia Rytų partnerystės programos koordinatorius Ukrainoje, politologas Oleksandras Suško.

Vyriausybė skelbia, kad dėl korupcijos ir kyšių šalis kasmet praranda apie 10 milijardų dolerių, tačiau kol kas korupcijos pažaboti nepavyksta.