Denysas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) pasakojo „Delfi“, kad gegužės pradžioje nusprendė įnešti į „Paysera“ sąskaitą iki 10 tūkst. eurų (panašią sumą joje jau turėjo). Dalį pinigų jis įnešė per vieną prekybos tinklą, tačiau žmogui vis dėlto teko atvažiuoti į skyrių Vilniuje dėl nustatyto operacijų ribojimo.
Teigia išgirdęs keistą repliką
„Atvykau, atidaviau pinigus, suskaičiavo, viskas gerai. Važiuoju į autosaloną, pinigai pas mane sąskaitoje, man pateikė sumą apmokėjimui. Pinigai nenusirašė, bet buvo rezervuoti“, – savo nemalonumų kupiną pasakojimą pradeda Denysas.
Jis teigia sulaukęs paklausimų, kokia mokėjimo paskirtis, kokius kitus susitarimus yra sudaręs su automobilio pardavėju, buvo paprašytas prie anketos pridėti sutartį ir sąskaitos faktūros dokumentą. Vyras sako, kad dėl įgūdžių stokos jam nepavyko atlikti šios operacijos nuotoliniu būdu, tad vėl nuvyko į elektroninių pinigų įstaigą pateikti dokumentus tiesiogiai.
Denysas sako turėjęs visus dokumentus ir bendravęs santūriai. Teigė prisėdęs palaukti, kol vėl pakvies.
Tuomet klientas priėjęs priminti apie save, tačiau ir vėl esą pavarytas į šalį. Denysas sako paprašęs jį aptarnauti, nes jau išlaukė eilėje ir yra toks pat klientas, kaip ir kiti. Darbuotoja galiausiai pareikalavusi kliento palikti padalinį.
„Atsistojo, nuėjo šalin ir sako „aš neatsisėsiu, kol jūs iš čia neišeisite“. Supratau, kad konflikto neišspręsiu“, – sako pašnekovas.
Denyso žodžių ir „Paysera“ darbuotojos galimai nepagarbaus bendravimo fakto nepriklausomai patvirtinti negalime (tiesa, klientas atsiuntė savo perlaidų ekrano kopijas).
Vis dėlto į „Delfi“ redakciją kreipėsi ukrainiečiui būstą suteikęs vyras. Jis pabrėžė, kad Denysas pas jį gyvena jau pusmetį ir yra „labai tvarkingas, išsilavinęs ir verslus žmogus“, be to, „inteligentiškas ir labai kantrus“, todėl lietuvis abejojantis, kad ukrainietis gali sakyti netiesą.
Įšaldyti tūkstančiai
Pats Denysas teigia, kad kita „Paysera“ darbuotoja buvo mandagesnė ir tąkart pasiūlė jam atvykti jau kitą dieną ir spręsti situaciją. Jis tuomet užsukęs į automobilių pardavimo saloną, kur turėjo atidavęs pradinį 1,5 tūkst. eurų įnašą. Planavo vėliau sumokėti likusią sumą.
Denysas įtaria, kad ypatingas dėmesys jo sąskaitai nėra paaiškinamas vien pinigų plovimo ir terorizmo prevencija, o būtent įstaigos biure kilusiais asmeniškumais.
Vyrui, be to, paaiškinta, kad patikrinimas gali vykti 30 dienų ir daugiau, o į visus paklausimus sulaukdavęs tik šabloninių, tarnybinių atsakymų. O tuo metu jis faktiškai lieka be pinigų, nes sąskaitoje dabar neprieinami apie 21 tūkst. eurų. Iš viso per porą metų sąskaitoje esą cirkuliavo daugiausiai 35 tūkst. eurų.
„Bėgioju po Kauną, Vilnių – skolinuosi pinigų. Esu šokiruotas, kas čia per požiūris į žmones? Iš savo patirties policijoje suprantu, kas yra finansinis patikrinimas. Geram specialistui patikrai užtektų 2–3 valandų. Bet ne 30 dienų. Pas žmones „vaikšto“ milijonai, šimtai tūkstančių ir tai telpama į terminus“, – teigia jis.
Jis aiškina, kad pinigų gavo pardavęs du automobilius ir susigrąžinus paskolintus pinigus iš pažįstamo.
„Paysera“ bendrovei adresuotoje pretenzijoje žmogus rašo, kad jam „nelieka nieko kito, kaip kreiptis į Ukrainą remiančias visuomenines organizacijas, prašant juridinės paramos imantis teisinių priemonių dėl Jūsų banko darbuotojų asmeniškumų ir įžūlaus elgesio, kurie konkrečiai padarė man asmeninių nuostolių ir praradimų“.
„Salono savininkas nori atimti užstatą (jis turi tam visą teisę), pinigų pragyvenimui nėra, pas mamą nuvykti negaliu, mano nervai ties nevilties riba“, – sako žmogus.
„Paysera“: esama pamatinės pareigos ir teisės
„Paysera“ klientų aptarnavimo departamento vadovas Deimintas Mažuolis komentavo „Delfi“, kad dėl finansų įstaigoms taikomų asmens duomenų ir paslapties su klientu principų konkrečių atvejų detalizuoti ir viešinti negali.
„Komentuojant bendrai, finansų įstaigos yra įpareigotos laikytis pinigų plovimo prevencijos reikalavimų. Štai kodėl, prieš atidarydamos sąskaitas klientams finansų įstaigos prašo užpildyti kliento pažinimo anketas, o pradėjusios dalykinius santykius įstaigos atlieka klientų piniginių operacijų ir kitos finansinės elgsenos stebėseną.
Vienais atvejais stebėsenos tikslas gali būti apsaugoti patį klientą nuo sukčių, pinigų išviliojimo atvejų, kitais atvejais apsaugoti finansų sistemą nuo įtartinų veiksmų“, – sako D. Mažuolis.
„Pavyzdžiui: natūralu, kad finansų įstaigai gali ir privalo kilti klausimų, jeigu klientai pažinimo anketoje buvo nurodę pagrindines pajamas iš samdomo darbo, o į sąskaitas ima gauti reikšmingas sumas iš kitų asmenų arba įneša reikšmingas sumas grynaisiais, kurių kilmės negali tinkamai pagrįsti“, – sako „Paysera“ atstovas.
D. Mažuolis sako, kad klientų finansinių operacijų auditas ir yra skirtas išsklaidyti bet kokias abejones pinigų kilme arba įsitikinti mokėjimo operacijų pagrįstumu. Audito metu įsitikinus, kad viskas gerai, apribojimai naudotis sąskaita klientui panaikinami. Jeigu audito metu išryškėja galimai neteisėtos veikos požymių, informacija perduodama teisėsaugos institucijoms.
„Neturime informacijos, kad aptarnavimo centre būtų kilęs konfliktas, tačiau rimtai vertiname bet kokius pranešimus apie galimai nepagarbų elgesį ir viduje įvertinsime šią situaciją objektyviai“, – patikino jis.
„Paysera“ primena, kad buvo viena pirmųjų finansų įstaigų pasaulyje, kuri 2022 metų vasario 23 dieną (likus dienai iki karo veiksmų) pranešė stabdanti pervedimus į ir iš Rusijos ir uždaranti sąskaitas Rusijos piliečiams. Ukrainiečiams bėgant nuo karo, bendrovė vieną iš biuro aukštų Vilniuje pritaikė pabėgėlių poreikiams bei čia apgyvendino daugiau nei 25 ukrainiečių, keletą jų įdarbino.
„Ukrainiečiai bendrovės biure gyvena iki šiol. Finansinių technologijų bendrovė yra išleidusi Ukrainos vėliavos spalvų mokėjimo kortelę, skirtą parodyti solidarumą su Ukraina“, – pažymi D. Mažuolis.
Atnaujinta gegužės 22 d.
Praėjus maždaug dviem savaitėms po pinigų įnešimo Denysas pakomentavo „Delfi“, kad su draugu advokatu atvyko į skyrių, uždarė sąskaitą ir pasiėmė pinigus.
