Žemė – lyg pelenai
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Indrė Lukoševičienė teigė, kad iš pradžių daržoves veikė šalnos, o paskui atėjo sausra, todėl šis metas ūkininkams, ypatingai sudėtingas.
„Tie, kurie neturi laistymo sistemų – jų padėtis yra kritinė, o pas didesnius ūkininkus, kurie tokias sistemas turi – situacija kiek geresnė, tačiau jų kiekis nėra pakankamas, kad būtų palaistyti visi laukai.
Labai didelis minusas yra tai, kad laistymas niekada neatstos lietaus, tai labiau yra pagalbinė priemonė bandant išgelbėti derlių, kadangi daržovės laistomos šaltu gręžinio vandeniu patiria didelį stresą ir jos nusilpsta. Jos būna imlesnės ligoms, kenkėjams ir gali atsiliepti derliui.
Šiai dienai matome, kad daržovės jau yra pastresavusios“ , – teigė atstovė.
Ji pasakojo, kad vienas ūkininkas Kėdainių rajone buvo pasodinęs 30 ha svogūnų, tačiau sudygimas tesiekė vos 10 proc.
„Ūkininkas neturėjo laistymo sistemų ir kai jau matė, kad likusiame lauke derliaus nebus, iš naujo suarė lauką ir pasodino bulves, tikėdamasis, kad palis“, – sakė ji.
Kaip teigė, yra nemaža tikimybė, kad jei nebus sulaukta lietaus, derliai bus mažesni, prastesnės kokybės.
„Tačiau derliaus nuostolius reikės vertinti šiek tiek vėliau, be to, ne visos daržovės dar pasėtos.
Teko kalbėti su ūkininkais, dauguma jų teigė neatsimenantys tokių metų, kad prieš sėją reikėtų laistyti dirvą, o tik paskui sėti. Įprastai užtekdavo jau žemėje esančios drėgmės. Dabar žemė, lyg pelenai, kurioje niekas nevyksta, o jei įdėsi sėklą, ji taip ir pragulės laukdama lietaus“, – kalbėjo I. Lukoševičienė.
Ji užsiminė, kad mažesnė daržovių pasiūla gali reikšti ir didesnes kainas.
„Jei rinkoje bus jaučiamas trūkumas, natūralu, kainos bus didesnės“, – teigė atstovė.
Pasėliai žūsta iki 100 proc.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius kalbėjo, kad situacija prastėja dienomis. Pasak jo, stichinė sausra jau paskelbta penkiuose rajonuose ir apima vis didesnę dalį Lietuvos.
Jis aiškino, kad sausra, be abejo, daro poveikį visos Lietuvos ūkininkams, tačiau ten, kur ji stichinė, situacija dar prastesnė.
„Atskiri pasėliai tiesiog žūsta iki 100 proc. Labiausiai nukenčia pavasarinės sėjos pasėliai ir tie, kurių kurių šaknynas mažiau atsparus.
Mes čia galime kalbėti apie miežius, avižas, kukurūzus, cukrinius runkelius, įvairias daržoves. Šiuo metu, net galima sakyti, turime reiškinį, kuris dubliuojasi su kitu, kuris ne mažiau pavojingas – šalnomis“, – sakė sąjungos pirmininkas ir tikino, kad kai kurie sodininkai dėl šalnų prarado 100 proc. savo derliaus. Kaip aiškino, tiek šalnos, tiek sausra silpnina kultūras.
„Dar vienas reiškinys, išskirtinis šiemet, kad ūkininkai buvo labai labai brangiai įsigiję trąšas. Jų kaina šiems metams buvo didesnė 3-6 kartus. Natūralu, kad tokiomis kainomis ūkininkai trąšų tiek nepirko, kiek anksčiau, o tas sumažintas tręšimas dabar jiems patiems atsilieps labai blogai, nes nesustiprėjo augalai, o tai reiškia, kad sausra juos dar greičiau nužudo“, – pasakojo R. Juknevičius.
Jis pabrėžė, kad lūkesčiai, jog maisto kainos šiemet mažės, gali pasibaigti.
„Problema yra, kad ūkininkas, nežiūrint to, kad bus sausra, kad bus menkas derlius, už jį gaus kainą, kuri yra nusistovėjusi pasaulinėje rinkoje, ypač, jei kalbame apie javus.
Jei kalbame apie vaisius, daržoves, paimkime, pavyzdžiui, braškes. Jų derlius Lietuvoje šiemet bus itin mažas, bet nežiūrint to, kainą diktuoja galimybės įvežti braškių į Lietuvą iš Lenkijos. Jų kaina krinta, rinka – užsipildžiusi.
Galiausiai, manau, kad trumpuoju laikotarpiu sausros padariniai Lietuvai įtakos nedarys. Problema bus tame, kad tai gali nužudyti nemažą dalį ūkio subjektų, kurie dalyvauja. Ilguoju laikotarpiu tada išeis, kad Lietuva taps vis daugiau priklausoma nuo importo.
Todėl trumpuoju laikotarpiu nukentės ūkininkai, tačiau ilgesnėje perspektyvoje už viską, galų gale, susimoka vartotojas“, – svarstė jis.
R. Juknevičius tikino, kad šią sausrą būtų galima lyginti su buvusia 2006 m., tačiau tuomet valstybė ūkininkams skyrė 300 mln. litų paramą.
„Norisi matyti valdžios susitelkimą ir dabar, kad padėtų išgyventi, o vartotojui nereikėtų už tai susimokėti“, – teigė jis.
Gali stabdyti maisto kainų mažėjimą
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat kalbėjo, kad maisto kainos dėl sausros nebūtinai kils. Viskas, kaip teigė, priklausys ir nuo importo.
„Vakarų Europoje dabar nemažai lyja, o grūdų rinkoje žaidžia dar kiti žaidėjai.
Bet, kaip bebūtų, manau, tai vienas iš veiksnių, kuris stabdys labai ilgai lauktą maisto kainų kritimą Lietuvoje. Gali būti, kad jo ir nesulauksime“, – svarstė ekonomistas.
Jis prasitarė, kad „Luminor“ padidino ir šių metų infliacijos prognozes, o tam daugiausia įtakos turėjo maisto kainos, kurios vis dar laikosi aukštumose.
„Bet koks sukrėtimas, galiausiai, vis tiek mažina pasiūlą ir didina kainą, net jei ir atsivežama iš kitur, vis tiek ta kaina būna didesnė, nes tau reikia atsivežti, o dabar dar esant aukštai infliacijai, viską bus siekiama permesti galutiniams vartotojams, todėl gali būti, kad daržovių ir vaisių kainos bus aukštos“, – prognozavo ekonomistas.
Dėl paramos kreipsis į EK
Savo ruožtu Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) dėl sausros padarinių kreipsis į Europos Komisiją (EK), anksčiau skelbė ELTA.
„Rašome tokį laišką eurokomisarui, klausdami, kaip būtų galima panaudoti galimybes, kada yra force majeure situacija. Yra speciali direktyva, kurioje numatyta ir karas, ir (...) sausros dalykai. (Klausiame – ELTA) kaip galima įjungti tuos rodiklius“, – teigė komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Seimo narys neatmetė, kad dėl sausros gali būti prašoma skirti lėšų iš ES Žemės ūkio krizių rezervo fondo.
„Geriau paramos nereikėtų, bet kai yra bėda, matyt, reikės kažkaip spręsti ir šitą klausimą“, – pažymėjo V. Pranckietis.
