aA
Susidomėjimas įmonių bankroto ir restruktūrizavimo klausimais itin išaugo Vyriausybei paskelbus apie įvedamą karantiną šalyje, pastebi teisininkai. Anot jų, nuo krizės nėra apsaugotos net ir didžiosios bendrovės, o apdairūs verslininkai jau ruošiasi įvairiems scenarijams.
Teisininkai užversti verslininkų klausimais: svarsto bankroto scenarijus
© DELFI / Domantas Pipas

Dalis įmonių jau ruošiasi bankrotui

Kaip „Delfi“ teigė advokatas Karolis Rugys, šiuo metu jaučiamas padidėjęs teisinių konsultacijų, susijusių su įmonių bankroto teisiniais klausimais, poreikis. Dažnu atveju verslininkai esą nori sužinoti daugiau informacijos apie bankroto teisinius klausimus: kada įmonės gali ir privalo inicijuoti bankroto procedūrą ir kokie reikalavimai yra keliami.

„Klientai siekia išsiaiškinti teisinius klausimus, vieni jau realiai ruošdamiesi bankroto procedūroms – tiek savo, tiek savo partnerių ar klientų, kiti norėdami numatyti galimas pasekmes ir tolimesnius veiksmus“, – sako K. Rugys.

Anot jo, tokių klausimų apimties padidėjimą galimai lėmė ir nuo šių metų įsigaliojęs naujasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, todėl įmonės vadovai nori susipažinti su pasikeitusia tvarka ir naujovėmis bankroto procedūroje.

Karolis Rugys
Karolis Rugys
© DELFI / Domantas Pipas

„Natūralu, kad labiausiai ši situacija jau paveikė paslaugų sektorių, smulkias ir vidutines įmones, ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų srityje veikiančių juridinių asmenų, ypač tų, kurie neturi sukaupę rezervo, nediversifikavę veiklos, yra kiek smulkesni ar trumpiau veikę, veiklą. Tačiau ši situacija daugiau ar mažiau paveiks visus.

Juk juridiniai asmenys vieni su kitais susiję, vyks grandininė reakcija. Su mokumo problemomis kai kurie jau susiduria, o ateityje daugiau ar mažiau jas pajus kone visi. Priklausomai nuo situacijos, tikėtina, daugelis atsigaus, tačiau galima numatyti, kad bus nemažai naujų juridinių asmenų“, – savo įžvalgomis dalijasi teisininkas.

Negalime teigti, kad krizė palies tik mažuosius ar vidutinius arba didieji labai gerai pasiruošę, nes pasimokę iš 2008 metų recesijos. Ši situacija man labai primena visuomenėje žinomą pasakymą „maži vaikai – maži vargai, dideli vaikai – dideli ir vargai“. Mažieji pasekmes pajus tikrai greičiausiai ir jos gali būti itin skausmingos, tačiau didieji, priklausomai nuo rinkos, kurioje veikia, gali susidurti su didelių struktūrų griuvimu, kurį suvaldyti bus sunku.
Darius Pinkevičius

Advokatas Darius Pinkevičius taip pat teigia pastebintis itin išaugusį verslininkų susidomėjimą įmonių bankroto ir restruktūrizavimo klausimais. Jis tikina jau praėjusį sekmadienį sulaukęs kelių susirūpinusių ilgalaikių klientų skambučių dėl teisinių galimybių atidėti sutartinių įsipareigojimų vykdymą, taip pat, jeigu prireiktų, dėl galimybių inicijuoti bankroto ar restruktūrizavimo procesus.

„Pirmadienį neeilinius susirinkimus, kuriuose teisininkų dalyvavimas taip pat reikalingas, sušaukinėjo jau ir didžiosios kompanijos. Ne pokalbiui apie bankrotus, bet tiesiog, kad laiku imtųsi reikalingų saugos priemonių – peržiūrėtų savo strategijas, įsipareigojimus, pasiruoštų įvairiems galimiems scenarijams, jeigu virusas ir toliau plis, o jo suvaldymo procesas užsitęs. Taip aktyviai „Skype“ programos konferencijoms per vieną dieną dar tikrai nesu naudojęs“, – pasakoja D. Pinkevičius.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Krizės neišvengs ir didžiosios įmonės

Kaip jis pažymi, koronavirusas turi didelę neigiamą įtaką plačiam klientų ratui, todėl konkrečią sritį esą sunku išskirti, tačiau daugiausia užklausų teisininkas teigia sulaukiantis iš statybos, prekybos ir gamybos įmonių. Dėl teisinių paslaugų minėtais klausimais, anot jo, kreipiasi tiek mažos, tiek vidutinės, tiek didelės įmonės. D. Pinkevičius akcentuoja, kad nuo krizės nėra apsaugotas niekas, net ir pastarosios bendrovės.

„Negalime teigti, kad krizė palies tik mažuosius ar vidutinius arba didieji labai gerai pasiruošę, nes pasimokė iš 2008 metų recesijos. Ši situacija man labai primena visuomenėje žinomą pasakymą „maži vaikai – maži vargai, dideli vaikai – dideli ir vargai“.

Mažieji pasekmes pajus tikrai greičiausiai ir jos gali būti itin skausmingos, tačiau didieji, priklausomai nuo rinkos, kurioje veikia, gali susidurti su didelių struktūrų griuvimu, kurį suvaldyti bus sunku“, – prognozuoja teisininkas.

Deja, nutrūkus pajamoms ar žymiai joms sumažėjus, net ir planuojama valstybės parama nepadės daugeliui išlikti rinkoje. Verslininkai mato, kad net ir trumpalaikis veiklos sustabdymas gali būti pražūtingas, nes pajamų gavimas iš klientų yra sustojęs.
Karolis Rugys

Be to, jis šioje situacijoje įmones labiau vertina ne pagal jų dydį, o pagal rinkas, kuriose jos veikia, ir kokioje stadijoje verslas yra iš esmės – ar vykdytos investicijos skolintomis lėšomis ir pan.

Teisininkai užversti verslininkų klausimais: svarsto bankroto scenarijus
© Asmeninio albumo nuotr.

Kokiais klausimais įmonės konsultuojasi

Nepaisant to, ši krizė kai kurioms įmonėms, pasak teisininko, taip pat gali būti ir galimybių laikas, todėl kai kurios įmonės esą sprendžia ne bankroto, o galimos plėtros teisinius klausimus. Tai esą liečia internetinę prekybą, priemonių prieš virusą gamintojus ir t. t.

Pastaruoju metu į teisininkus kreipiasi įvairaus dydžio bei sričių įmonės, kurios konsultuojasi įvairaus pobūdžio teisiniais klausimais, bet aktualiausi, kaip pastebi K. Rugys, šiuo metu yra įmonių nemokumo teisiniai klausimai, nenugalimos jėgos (force majeure) taikymas, juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės bankroto atveju klausimai, taip pat skolų išieškojimo, darbo teisės klausimai, susiję tiek su darbdavių, tiek ir su darbuotojų teisėmis ir pareigomis.

Advokatas D. Pinkevičius prideda, kad įmonės taip pat kreipiasi dėl galimybės atidėti įsipareigojimų vykdymą, galimybės pradėti įmonei restruktūrizavimo ar bankroto procesus, taip pat dėl sandorių vykdymo susijusiems asmenims, turto apsaugos nuo galimų reikalavimų ir t. t.

Be to, ir pati valstybės parama turi savo ribas bei negalės tęstis ilgą laiką, todėl kliautis vien valstybe ir manyti, kad ji išspręs visas problemas, tikrai būtų neapdairu.
Darius Pinkevičius

„Deja, pasitaiko situacijų, kai įmonių restruktūrizavimo ar bankroto procedūros naudojamos nesąžiningiems tikslams, pavyzdžiui, siekiant iš tokios įmonės kaip įmanoma pigiau perimti turtą, išvengti ar vilkinti įsipareigojimų vykdymą ir t. t. Tokiais atvejais konsultuojame klientus ir pateikiame sprendimus, kaip gintis nuo tokių bandymų“, – atkreipia dėmesį D. Pinkevičius.

Teisininkai užversti verslininkų klausimais: svarsto bankroto scenarijus
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Kodėl įmonės svarsto dabar skelbti bankrotą

Anot advokato, negalima teigti, jog šiuo metu vyksta masinis pasiruošimas bankrotui, tačiau apdairus verslininkas turi įvertinti visus scenarijus ir jiems pasiruošti.

K. Rugys aiškina, kad kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo pirmiausia sąlygoja įmonės finansinė padėtis ir norminiuose teisės aktuose numatyta pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės paprastai svarsto skelbti bankrotą tuomet, kai tampa nemokiomis ir mato, kad nebegali vykdyti savo sutartinių finansinių įsipareigojimų, taip pat atsiskaityti su kreditoriais.

Kad bankrotas „apsimoka“, gali galvoti nebent tik tokie vadovai ir akcininkai, kurie vėliau sulaukia ne tik civilinių, tačiau ir baudžiamųjų bylų, sako teisininkas.

„Jei bendrovė tampa nemoki, pavėlavus kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir dėl to atsiradus žalai, bankroto administratorius, kuris vėliau administruoja įmonę, gali reikalauti tokios žalos atlyginimo iš įmonės vadovo, kurio pareiga yra prižiūrėti, kad įmonei būtų laiku iškelta bankroto byla.

patarčiau labai atsargiai vertinti pasiūlymus pakeisti vadovus, perleisti akcijas ir taip neva išvengti atsakomybės bei pasekmių, kurios neretai vėliau pasiveja.
Karolis Rugys

Vadovas, jei mato, kad nuostoliai tik didės, negali jų didinti ir nepagrįstai delsti, lengvabūdiškai tikintis pagerėjimo. Bankroto procedūrai reikia pasiruošti, žinoti, kokius sandorius bendrovė gali sudaryti, kad ateityje nebūtų dėl to problemų (sandorių ginčijimo ir pan.) nei bendrovei, nei sprendimus priėmusiam vadovui“, – komentuoja advokatas.

D. Pinkevičius priduria, kad teisė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo tam tikrais atvejais yra ir pareiga, mat Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, įmonei tapus nemokiai, numato pareigą įmonės vadovui nedelsiant informuoti akcininkus apie įmonės nemokumą ir siūlyti spręsti klausimą dėl mokumo atkūrimo, taip pat nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą.

Teisininkai užversti verslininkų klausimais: svarsto bankroto scenarijus
© DELFI / Andrius Ufartas

Vadovui, kuris nevykdo šių pareigų, įstatymas numato atsakomybę – tiek nuostolių atlyginimą, tiek galimybę apriboti teisę eiti vadovo pareigas ar būti valdybos nariu nuo 1 iki 5-erių metų.

„Iš savo praktikos patarčiau, įmonei esant nemokiai, nedelsiant spręsti bankroto ar restruktūrizavimo inicijavimo klausimą, kadangi delsimas tai daryti neretai tampa pagrindu bankroto administratoriui reikalauti žalos atlyginimo iš konkrečių asmenų“, – pataria advokatas.

Valstybės paramos visiems neužteks

Teisininkas K. Rugys pažymi, kad valstybės parama šiuo laikotarpiu yra itin svarbi ir sveikintina: „Gerai, kad valstybė supranta ir ne mokesčius planuoja didinti, žinodama, kad tikrai nebesurinks tiek lėšų į biudžetą, o kuria priemonių planą, kaip padėti verslui išsilaikyti. Išlaikius verslą, bus išlaikomi ir darbuotojai, dalis lėšų grįš į tą patį biudžetą mokesčių pavidalu.“

Visgi, anot jo, tik valstybės planuojamos paramos tikrai nepakaks, nes ši neprilygs buvusioms įmonių pajamoms ir tik iš dalies padės sumažinti nuostolius.

„Deja, nutrūkus pajamoms ar žymiai joms sumažėjus, net ir planuojama valstybės parama nepadės daugeliui išlikti rinkoje. Verslininkai mato, kad net ir trumpalaikis veiklos sustabdymas gali būti pražūtingas, nes pajamų gavimas iš klientų yra sustojęs.

Ši situacija daugiau ar mažiau paveiks visus. Juk juridiniai asmenys vieni su kitais susiję, vyks grandininė reakcija. Su mokumo problemomis kai kurie jau susiduria, o ateityje daugiau ar mažiau jas pajus kone visi.
Karolis Rugys

Kita vertus, visi planuoja, skaičiuoja bei supranta, kad kai kurių prekių, ypač ne pirmo būtinumo, paklausa ir kainos tikrai kris, todėl apdairūs verslininkai ruošiasi įvairiems scenarijams“, – savo įžvalgomis dalijasi teisininkas K. Rugys.

D. Pinkevičius pritaria, kad valstybės parama verslui yra geras ir sveikintinas dalykas, tačiau, anot jo, reikėtų vertini situaciją realiai ir suprasti, kad šios paramos visiems nepakaks ir ji neišspręs visų verslo problemų.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

„Be to, ir pati valstybės parama turi savo ribas bei negalės tęstis ilgą laiką, todėl kliautis vien valstybe ir manyti, kad ji išspręs visas problemas, tikrai būtų neapdairu“, – pabrėžia D. Pinkevičius.

Kas priklauso darbuotojui, atleistam dėl bankroto

Teisininko D. Pinkevičiaus teigimu, dėl bankroto atleistų darbuotojų finansiniai reikalavimai tenkinami iš Garantinio fondo.

„Tuo atveju, jeigu darbuotojų reikalavimų sumos neviršija šešių minimaliųjų mėnesinių algų dydžio, darbuotojui išmokama patvirtinto reikalavimo šių sumų dydžio išmoka.

Tuo atveju, jeigu reikalavimo suma viršija šešių minimaliųjų mėnesinių algų dydį, darbuotojui išmokama šešių minimaliųjų mėnesinių algų dydžio išmoka. Likusi nepatenkinta finansinio reikalavimo dalis tenkinama pirmąja eile Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau tai nereiškia ir negarantuoja, kad darbuotojų reikalavimai bus tikrai patenkinti“, – aiškina pašnekovas.

Pirmadienį neeilinius susirinkimus, kuriuose teisininkų dalyvavimas taip pat reikalingas, sušaukinėjo jau ir didžiosios kompanijos. Ne pokalbiui apie bankrotus, bet tiesiog, kad laiku imtųsi reikalingų saugos priemonių (...). Taigi taip aktyviai „Skype“ programos konferencijoms per vieną dieną dar tikrai nesu naudojęs.
Darius Pinkevičius

Dėl bankroto iškėlimo gali kilti baudžiamoji atsakomybė

Advokatas atkreipia dėmesį, kad įmonei iškėlus bankroto bylą nėra taip paprasta ją užbaigti. Kad tai pavyktų, įmonė turi atsiskaityti su kreditoriais, arba jie turi atsisakyti savo reikalavimų, arba turi būti patvirtinama taikos sutartis ar iškeliama restruktūrizavimo byla. Tai esą nėra dažni atvejai.

Taip pat D. Pinkevičius pažymi, kad įmonės bankrotas nėra malonus procesas: „Bankroto administratorius turi įvertinti įmonės sandorius ir ginčyti tuos, kurie pažeidė įmonės interesus, taip pat reikalauti nuostolių atlyginimo iš vadovo ar akcininkų, jeigu tam yra teisiniai pagrindai. Tam tikrais atvejais jis turi kreiptis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir t. t., jau nekalbant apie sugadintą verslo reputaciją, laiko bei lėšų sąnaudas.“

Pinigai
Pinigai
© DELFI / Kiril Čachovskij

Anot teisininko, jeigu mąstoma apie tai, kad vienai įmonei bus iškelta bankroto byla, o tada su nauja įmone bus tęsiama ta pati veikla, perimant sutartis su klientais, darbuotojus, tiekėjus ir kt., būtina įsivertinti teisines tokio veiksmo rizikas, t. y. ar tokie veiksmai nebus laikomi tyčinio bankroto požymiu, dėl ko gali kilti tiek civilinė, tiek, galimai, ir baudžiamoji atsakomybė.

Advokatas prieš imantis įmonės bankroto vadovams pataria pasitarti su teisininkais. „Gali būti, kad konkrečiu atveju bankroto procedūra nėra būtina, o užtektų įmonės restruktūrizavimo proceso, o gal ir kelių sėkmingų derybų su kreditoriais dėl skolos išdėstymo ar mokestinės paskolos sutarties sudarymo su mokesčių administratoriumi“, – pažymi jis.

Patarimai įmonių vadovams, svarstantiems apie bankrotą

Anot teisininko, svarbu, jog įmonei susiduriant su finansiniais sunkumais ir sudarant sandorius, ypač su susijusiais asmenimis: giminėmis, dukterinėmis ar motininėmis įmonėmis, ar priimant sprendimus, reikia atsižvelgti, ar nebus pažeisti kreditorių interesai. Pavyzdžiui, turtas perleidžiamas už per mažą kainą, prisiimami įsipareigojimai, kurių nebus galima įvykdyti, išsimokami dividendai, kas galėtų lemti atsakomybės vadovui taikymą.

Deja, pasitaiko situacijų, kai įmonių restruktūrizavimo ar bankroto procedūros naudojamos nesąžiningiems tikslams, pavyzdžiui, siekiant iš tokios įmonės kaip įmanoma pigiau perimti turtą, išvengti ar vilkinti įsipareigojimų vykdymą ir t. t.
Darius Pinkevičius

„Dar vienas patarimas iš praktikos – atlikti įmonėje inventorizaciją bei kitus veiksmus, kad įmonės apskaitoje būtų atspindėtas realus įmonės turtas, nes neretai pasitaiko, kad realus įmonės turtas neatitinka apskaitos duomenų, o įmonę perėmęs bankroto administratorius gali pareikalauti atlyginti žalą dėl jam neperduoto turto, kuris pagal apskaitos duomenis, turėjo būti įmonėje.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Galiausiai patarčiau visada kalbėtis su savo kreditoriais ir ieškoti bendrų sprendimų, nes niekas taip neskatina kreditoriaus imtis teisinių veiksmų kaip skolininkas, kuris nekelia telefono ragelio“, – akcentuoja D. Pinkevičius.

K. Rugys prideda, kad jeigu įmonė jau yra nemoki, nedelsiant kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir nelaukti, kol įmonės įsipareigojimai, jai esant nemokiai, išaugs. Taip pat jis pataria susipažinti su įmonės bankroto procedūra ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme bei kituose norminiuose teisės aktuose įmonės vadovams numatytomis ne tik teisėmis, bet ir pareigomis.

„Dažnu atveju susiduriame su įmonės vadovais, kurie nežino savo pareigų įmonei tapus nemokiai ir tai, kokius veiksmus įmonės vadovas gali ar turi tokiu atveju atlikti, kokios paskui kyla pasekmės. Galvojantiems apie bankrotą verta pasikonsultuoti su finansininkais, teisininkais iki paskutinio momento nenutraukti santykių su buhalteriais.

Taip pat patarčiau labai atsargiai vertinti pasiūlymus pakeisti vadovus, perleisti akcijas ir taip neva išvengti atsakomybės bei pasekmių, kurios neretai vėliau pasiveja“, – pabrėžia teisininkas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(22 žmonės įvertino)
4.0909

Karantinas verslių lietuvių nesustabdė: steigė naujas įmones, samdė darbuotojus (24)

Nepaisant daugelyje sričių sustojusio ar bent sulėtėjusio gyvenimo, lietuviai ir toliau bando...

Klientai užgulė sodybą nuomavusią moterį: ar force majeure leidžia atgauti pinigus (301)

„Delfi“ sulaukė smulkiosios verslininkės Akvilės laiško, kuri teigė šiandien atsidūrusi...

Vienu paskutiniųjų lėktuvų iš Minsko į Vilnių atvyko 87 keleiviai (195)

Lietuvai dėl koronaviruso grėsmės uždarius oro erdvę, Vilniuje šeštadienį nusileido vienas...

Eurogrupė: ESM gali skirti iki 240 mlrd. eurų pagalbai dėl koronaviruso krizės (3)

Euro zonos finansinės pagalbos fondas galėtų pasiūlyti iki 240 mlrd. eurų savo narėms,...

Dirbantiems savarankiškai: ką daryti norint gauti išmoką (45)

Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, daugelis savarankiškai dirbančių...

Top naujienos

Kas iš tiesų slypi už Rusijos „pagalbos“ Italijai? Kremliaus kėslai daug tamsesni Kinija taip pat nesnaudžia (398)

Kinija ir Rusija siunčia medicininę pagalbą Italijai ir kitoms nuo koronaviruso...

Prognozuojamas gilus ekonomikos nuosmukis: kokie galimi atsigavimo scenarijai (99)

Ekonomistai verda raidelių sriubą, bandydami nuspėti pasaulio ekonomikos atsigavimą po nuosmukio,...

Patvirtintas 11 mirties nuo koronavirusinės infekcijos atvejis (489)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šiandien Lietuvoje patvirtinta vienuolikta...

Klaipėdoje mirusios moters dukra siunčia žinutę Verygai: nemeluokite – pasakykite žmonėms karčią tiesą (377)

Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) pranešė, kad šeštadienį Lietuvoje patvirtintas dar...

Į šalį ims plūsti šiltas oras: džiugins 19 laipsnių šiluma (8)

Sekmadienio dieną šalies orus lems anticiklono šiaurinė dalis. Rytas daugelyje rajonų išauš...

Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai papasakojo visą tiesą, kaip įstaiga tapo koronaviruso židiniu (347)

Šeštadienį su Delfi susisiekė Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai , kurie tikina, kad...

Širvintų merė kaltinama savivaliavimu: tikina, kad koronavirusu užsikrėtusią moterį į ligoninę vežė per prievartą (472)

Šeštadienį socialiniuose tinkluose pasirodė Lauros, kurios mama užsikrėtė koronavirusu,...

„Agurkinių“ lyderiui – valstybės kompensacija už tai, kad tualete nebuvo nei durų, nei užuolaidos (215)

Kauno nusikalstamos „Agurkinių“ grupuotės lyderis Saulius Velečka , pravarde Agurkas, kuris...

Artėjantis pikas pranašauja katastrofą Ukrainoje: šalis pandemijai itin pažeidžiama (487)

Koronavirusas Ukrainai žada didelių problemų: dauguma prognozių numato recesiją, o...

Sudervėje girta porelė su „Audi“ rėžėsi į atitvarą – kas vairavo, neprisipažįsta (12)

Vėlų vakarą, apie 22.30 val., Vilniaus r., Sudervėje , šalia viešbučio „Vilnoja“, dideliu...

|Maža didelių žinių kaina