Sunkumai aliejaus rinkoje nesibaigia: gyventojų lauks kainos pokyčiai

Aliejaus vagonus išsprogdino rusai

Įmonės direktorius pasakoja, kad pasaulyje yra dvi didžiausios aliejaus tiekimo rinkos – Rusija ir Ukraina, o prasidėjus neramumams ir karui Ukrainoje tai įnešė nemažai nerimo.

„Aš pats turėjau didelius išgyvenimus, kainavo daug nervų, nes mes didžiąją dalį bendrai aliejaus importuodavome būtent iš Ukrainos.

Iki tol visas Ukrainos eksportas vyko laivais arba geležinkeliu, bet prasidėjus karui laivai sustojo. Prieš pat karą mes susimokėjome kelis šimtus tūkstančių eurų mūsų tiekėjams, o mūsų gamykla buvo būtent Charkive, o kitą dieną į tą gamyklą nuskriejo bombos ir visi mūsų vagonai su aliejumi išskrido į orą“, – atsiminė įmonės vadovas.

Po kiek laiko, kaip teigė, minėtas tiekėjas atnaujino bendradarbiavimą ir aliejaus tiekimą vykdė iš kitų filialų, esančių kituose Ukrainos miestuose.

„Pas mus ir dabar prie gamyklos stovi ukrainietiški „lavonai“ – vagonai. kuriais tada dar buvo atvežta prekė. Ukrainiečiai prašė juos pasaugoti, nes, kitu atveju, jie dingtų Baltarusijoje ir Ukrainos vis tiek nepasiektų.

Tie vagonai pas mus ir stovi jau apie metus laiko“, – sakė vadovas.

Rimvydas Tamošiūnas

© Asmeninis archyvas

Šiandien aliejus įmonės ir toliau vežamas iš Ukrainos, tačiau jo transportavimas – itin sudėtingas.

Pasak vadovo, dažniausiai viskas atrodo taip, kad iš Ukrainos iki Lenkijos sienos aliejus atvyksta geležinkeliu, o prie jos tada yra perpilamas į autocisternas ir atvežamas į Lietuvą.

„Turėjome tokią situaciją neseniai, kai Ukrainos vežėjas dvi savaites bandė užpildyti vieną 25 tonų cirsteną aliejumi. Tai įvyko todėl, kad rusai nuolat bombarduoja elektrines, dingsta elektra, o ji reikalinga siurbliais įpumpuoti aliejų. Tada tiekimas nutrūksta ir jo vėl nėra parą laiko“, – sakė jis ir aiškino, kad bendrai tiekimo sutrikimai bei karo padariniai jaučiami iki šiol.

„Laikome ir didesnius likučius, kad nepritrūktų. Išeina, kaip važinėjimas amerikietiškais kalneliais, jeigu ne vienas trikdis, tai kitas“, – sakė jis.

Europa apeidinėja sankcijas

R. Tamošiūnas prisiminė ir karo pradžioje tarp gyventojų kilusią paniką, kada iš parduotuvių lentynų jie šlavė viską, o aliejaus užsakymai įmonei kilo dešimtimis kartų.

„Vartotojai pirko, juk tas pats buvo ir su druska“, – sakė jis, tačiau iškart aiškino, kad trūkumo nebuvo, nes įmonė jį sandėliuoja itin didžiulėse talpose.

„Aliejaus turėjome, bet fiziškai nespėjome jo pagaminti. Žmonės dirbo ir šeštadieniais. Tai buvo tikra masinė psichozė“, – sakė jis.

Vadovas sutiko, kad aliejus brango ir aiškino, kad įtakos tam ir turėjo išaugę transportavimo kaštai.

„Bet jei žaliavą gauname pigiau, reaguojame, darome akcijas“, – sakė jis.

Pakeisti Ukrainoje esantį tiekėją, kaip pabrėžė, nėra taip lengva. Yra atitinkami standartai, kurių privaloma laikytis, kitaip nebūsi įleistas į ES.

„Buvo kas pirkdami iš kitų tiekėjų patyrė didelius nuostolius, nes žaliava nebuvo įleista į Lietuvą.

Mes į tai žiūrime labai kruopščiai, turime savo tiekėjus ir kiekvieną partiją tikriname“, – sakė jis.

R. Tamošiūnas neslėpė girdintis, kad daug aliejaus į ES patenka iš Rusijos, kai yra apeinamos sankcijos. Jo teigimu, sandoriai sudaromi per trečias šalis, o tai reiškia, kad rusiškas aliejus į ES atkeliauja per tarpininkus.

„Dabar paskutinis „trend’as“, kad saulėgrąžų aliejų labai siūlo Bulgarija ir Slovakija. Jie perka jį iš Rusijos nerafinuotą, tada jį išvalo ir pateikia, kaip savo europietišką produktą“, – pasakojo jis.

Rinkose – sumaištis

Miltai, druska ir aliejus, anot vadovo, visais laikais buvo būtiniausių produktų sąraše, todėl didesni aliejaus kiekiai įmonės parduodami ir dabar.

„Kada ateina krizės, pasidaro sunkiau gyventi, žmonės visada taupo savo biudžetą ir pereina prie pigesnių produktų, daugiau gamina namie, mažiau eina į restoranus“, – sakė jis.

Per pernai, kaip skaičiavo ir lygino su 2021-aisiais, įmonės apyvarta išaugo triskart.

„Mes šiai dienai į rinką išleidžiame apie 2 mln. aliejaus butelių. 50 proc. lieka Lietuvoje, kita pusė eksportuojama į Skandinaviją, Maltą, kitas šalis. Anksčiau skaičius buvo triskart mažesnis“, – lygino R. Tamošiūnas ir tikino, kad situacija ir rinkose šiuo metu yra labai neapibrėžta.

„Pasaulyje ir biržose vyksta įdomūs dalykai. Vieni bando parduoti pigiau, kiti laiko žaliavą, dar kiti – neperka.

Taip pat vyksta Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, kur sprendžiama dėl Juodosios jūros koridoriaus, ar bus galima iš Ukrainos gabenti krovinius. Neaišku, ar išplauks laivai, jei ne, rinka gali reaguoti.

Kitas momentas, Kinijos rinka ilgą laiką buvo užsidariusi dėl COVID politikos, tačiau dabar ji atsigauna. Daugiausia Kinija perka sojų aliejų, pasaulyje jo derliai buvo neblogi <…>, bet yra politiniai dalykai, mes sėdime ir sekame, kas čia dabar bus. Jeigu kinai dėl pardavimo su JAV nesusitars, kinams reiks arba saulėgrąžų, arba rapsų aliejaus, o tada kinams juos perkant tai didins paklausą ir, suprantama, kainas rinkose“, – svarstė vadovas.

© DELFI / Rinatas Chairulinas

Ne mažesnė problema, pasak jo, susijusį ir su dyzeliniu kuru, nes, kaip teigė, į jį yra dedamas rapsų aliejus.

„Karui prasidėjus ES pristabdė rapso naudojimą dyzeliui, nes aliejaus reikia maistui, o naftos perdirbėjai tada iš Malaizijos pradėjo vežti palmių aliejų.

Bet yra ir kita medalio pusė, nes Malaizija pradėjo kirsti džiungles ir ten sodinti palmių plantacijas. Briuselis birželį svarstys dėl palmių aliejaus importo mokesčio didinimo arba išvis uždraudimo įvežti į ES.

Tai reiškia, kad gali būti, jog visi perdirbėjai pereis prie rapsų aliejaus, o tai vėl gali daryti įtakos kainoms“, – sakė jis ir tikino, kad šioje rinkoje situacija keičiasi kone kasdien.

Tikėtina, kainos kils

Kaip apibendrino, labiausiai tikėtina, kad laikui bėgant parduotuvių lentynose matysime kylančias aliejaus kainas.

„Brangimą matyčiau nuo antros vasaros pusės“, – sakė vadovas ir aiškino, kad aliejus galėtų brangti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų už toną.

Galutiniam klientui, kaip tikino, kaina galėtų didėti nuo 5 iki 20 proc. nuo esamos dabar.

Tam įtakos taip pat gali turėti ir Ukrainoje jau rudeniop būsiantis mažesnis ateinantis derlius, kuris, kaip prognozuojama, gali susitraukti apie 30 proc.

„Karo veiksmai, minuoti laukai, kuro trūkumas, išvogta, išdaužyta technika“ – aplinkybes vardijo R. Tamošiūnas.

„Viskas susideda į vieną ir, tikėtina, kainos kils“, – įspėjo jis, tačiau užtikrino, kad Lietuvoje aliejaus trūkumo tikrai nebus.

„Mes esame dideli žaidėjai, biržose yra kontraktuojami didžiuliai kiekiai su rimtomis gamyklomis, rapsas – su Europos gamyklomis, saulėgrąžos – su Ukrainos, o mano užkontraktuoti aliejaus kiekiai yra iki šių metų galo. Užkontraktuota tiek, kad Lietuvai užteks iki sekančių metų pradžios, o užsieniui – kas liks“, – ramino jis.