„Panašu į projektą, kuris yra sunkiai įgyvendinamas. Mes galime tai užtikrinti tik geležinkeliu, išvengiant Baltarusijos, kas reiškia, kad kelionės metu bent du kartus sąstatas turės keisti vėžę. Ar tai yra efektyvų, ar tai apsimokėtų, turėtų pirmiausiai apsiskaičiuoti pati Ukraina, kuri nuspręstu, ar tai tinkamas alternatyvus kelias“, – penktadienį „Žinių radijui” teigė S. Skvernelis.
Anot parlamentaro, norint tokį maršrutą paversti patikimu, būtų reikalingos didelės investicijos, kurios galimai taptų beprasmės po karo pabaigos.
„Jeigu daryti patikimą tranzitą, butų reikalingos milžiniškos investicijos. Bet aš tikiuosi, kad vis tiek Ukraina pasieks pergalę šiame kare ir tai nebus dešimtmečių klausimas, tad ši investicija gali būti beprasmė“, – sakė jis.
ELTA primena, kad liepos 17 d. Maskva pasitraukė iš susitarimo, leidžiančio saugiai eksportuoti ukrainietišką produkciją iš Juodosios jūros uostų. Po šio pasitraukimo Rusijos kariuomenė pradėjo grudų terminalų Odesos srityje apšaudymą sparnuotosiomis raketomis, o Kremliaus rėžimas pabrėžė, kad krovininius laivus, plaukiančius į Ukrainą per Juodąją jūrą, laikys potencialiais kariniais taikiniais.
Pagal šį susitarimą iš Ukrainos uostų buvo galima saugiai išvežti apie 33 mln. tonų grūdų, taip sumažinant nuogąstavimus dėl pasaulinio maisto trūkumo.
Reaguojant į tai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir susiekimo ministras Marius Skuodis Europos Komisijai pateikė siūlymus dėl Ukrainos grūdų eksporto, ragindami stiprinti alternatyvų maršrutą per Baltijos šalis, bei pasiūlydami sprendimą – žaliąjį koridorių per Lenkiją į Klaipėdą.
Visgi, pasak K. Navicko, ukrainietiškų grūdų tranzitas per Lietuvą šiuo metu yra sustojęs dėl geležinkelių tinklo užimtumo, Lenkijai iki rugsėjo 15 d. taikant grūdų ir maisto produktų importo iš Ukrainos draudimą, taip pat – dėl Lenkijos ir Ukrainos pasienyje vykdomos griežtos krovinių patikros.
Tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Klaipėdos uostas teigia esą pasiruošę didesniems kiekiams ukrainietiškų grūdų ir palaikytų jų gabenimą per Lietuvą.
„Lietuvos geležinkeliai“ dar 2022 metų gegužę pradėjo gabenti nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius į Klaipėdos uostą per Lenkiją. Visgi, susidurta su iššūkiu – Ukrainoje ir Lietuvoje naudojama rusiška vėžė, o Lenkijoje – europietiška, tad pasienyje tenka keisti sąstatų riedmenis, kas smarkiai riboja gabenimo mastus.
Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas yra sakęs, kad per uostą būtų galima perkrauti papildomus 10–15 mln. tonų grūdų, tačiau tokio kiekio neįmanoma atvežti dėl logistikos problemų, kurias išsprendus dalį grūdų iš Ukrainos uostas tikrai galėtų priimti.
