„Šiandien tokios paramos nėra numatyta“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė V. Sinkevičius.
„Kalbame ne apie kažkokią mistinę paramą, šiuo atveju tai yra naujų geležinkelio riedmenų tiesimas, kur yra viena didžiausių problemų. Kitas klausimas, ar yra pakankamai grūdams pervežti skirtų vagonų. Yra daug logistinių klausimų“, – teigė jis.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra minėjęs, jog ukrainietiški grūdai nėra gabenami per Lietuvą, nes grūdų kaina yra per didelė, o tranzitui užtikrinti esą reikalingos subsidijos.
Tuo metu Seimo Ekonomikos ir Kaimo reikalų komitetų pirmininkai viešai yra paraginę svarstyti apie ES subsidijas, kuriomis būtų padengiami dideli prekių atgabenimo iki Lietuvos uosto kaštai.
Pasak V. Sinkevičiaus, vežti grūdus iš Ukrainos per Lietuvą išlieka sudėtinga, kadangi tai nėra finansiškai patrauklus tranzito maršrutas. EK pareigūnas pažymi, jog didžioji dalis eksporto vykdoma pietinėmis kryptimis – pirmiausia Rumunijos uostais.
„Ta situacija iš esmės nepasikeitė. Yra ir ekonominė dedamoji, nes tie grūdai yra kažkieno, jie priklauso kažkam ir iš to uždirbamas pelnas. Tai vežimas per Lietuvą kol kas yra sudėtingas, ypač kai buvo investuota 150 mln. eurų į Konstancos uosto (Rumunijoje – ELTA) plėtrą.
Tai specifinė prekė, kuriai reikia specialių vagonų ir specialių laivų. Dabar ta logistika užtikrinta pietine kryptimi. Kiek tai bus įmanoma per Lenkiją ir Lietuvą pasakyti sunku, nes tai bus ukrainiečių pasirinkimas“, – kalbėjo eurokomisaras.
Pirmadienį pranešta, kad Vilnius, Varšuva ir Kyjivas susitarė perkelti tranzitu gabenamų ukrainietiškų grūdų veterinarines, sanitarines bei fitosanitarines patikras perkelti iš Lenkijos ir Ukrainos pasienio į Klaipėdos jūrų uostą.
Trišalis susitarimas turėtų paspartinti Ukrainos žemės ūkio produkcijos tranzitą per Lenkiją, šiai, taip pat Vengrijai ir Slovakijai, nusprendus toliau blokuoti Ukrainos žemės ūkio produktų importą. Valstybės taip pat nustojo dalyvauti EK globojamoje koordinavimo platformoje, sukurtoje grūdų klausimui spręsti.
Įtampa tarp Lenkijos ir Ukrainos kilo ES narėje artėjant parlamento rinkimams. Kiek anksčiau Varšuva pranešė nebetieksianti Ukrainai ginkluotės reaguojant į griežtą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kritiką kaimynei dėl grūdų importo draudimo.
V. Sinkevičius sveikino Lietuvos iniciatyvą tarpininkauti tarp konfliktuojančių sąjungininkių.
„Lietuva parodė lyderystę susodinant prie stalo. Noriu tikėtis, kad po rinkimų (Lenkijoje – ELTA) parama nemažės“, – sakė eurokomisaras.
ELTA primena, kad liepos 17 d. Maskva pasitraukė iš susitarimo, leidžiančio saugiai eksportuoti ukrainietišką produkciją iš Juodosios jūros uostų. Reaguojant į tai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir M. Skuodis EK pateikė siūlymus dėl Ukrainos grūdų eksporto.
Europos Komisijos duomenimis, nuo pernai gegužės iki šio birželio solidarumo koridoriais Ukraina eksportavo beveik 82 mln., importavo – 29 mln. tonų prekių. Šiais maršrutais išvežta maždaug 41 mln. tonų grūdų, 65 proc. – Dunojaus koridoriumi. Likusi dalis pervežta kelių ir geležinkelių transportu. Daugiausia grūdų iš išplukdoma Dunojumi, per Rumunijos uostus.
EK pradėjo tyrimą dėl Kinijos galimai taikomų subsidijų elektromobiliams
V. Sinkevičius taip pat pranešė, kad Europos Komisija (EK) trečiadienį oficialiai pradėjo tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar Kinijoje gaminamų elektromobilių kaina yra dirbtinai mažinama gamybos subsidijų pagalba ir kaip tai gali paveikti Europos Sąjungos (ES) rinką.
Pasak jo, tyrimo metu išsiaiškinus, kad subsidijos yra taikomos, taip pat bus įvertinta, ar reiktų įvesti specialius muitus kiniškiems elektromobiliams.
„Vakar EK oficialiai pradėjo tyrimą dėl galimai Kinijos taikomų subsidijų elektriniams automobiliams su baterijomis. Jo tikslas yra nustatyti, ar Kinija taiko neteisėtas subsidijas elektromobilių gamybos grandinėje, taip nesąžiningai siekdami paveikti mūsų rinką. O nustačius tokių subsidijų faktą, išaiškinti ar subsidijos yra rimta grėsmė ES automobilių gamintojams ir įvertinti, ar reiktų įvesti specialius muitus, kurie panaikintų nesąžiningų subsidijų poveikį“, – ketvirtadienį „Žinių radijui” teigė V. Sinkevičius.
„Vertinant galimą muitų taikymą, bus atsižvelgta į galimą poveikį ne tik gamintojams, bet ir importuotojams, bendrai ES rinkai“, – pridūrė jis.
Kaip paaiškinama EK svetainėje, šis tyrimas turi baigtis per 13 mėn. Laikinieji muitai kiniškiems elektromobiliams gali būti pradėti taikyti praėjus 9 mėn. po tyrimo pradžios, o galutinės antisubsidinės priemonės turi būti pritaikytos iki 4 mėn. po laikinųjų apribojimų įvedimo.
Nusprendus, kad elektrinių automobilių su baterijomis gamyboje yra taikoma nesąžininga praktika, EK gali nustatyti Kinijos automobilių gamintojams 10 proc. didesnius tarifus. Kaip teigia EK pirmininkė Ursula von der Leyen, ES yra pasiruošus ryžtingai reaguoti į tokius rinkos iškraipymus.
„Jeigu rasime įrodymų, kad ES automobilių gamintojų pastangoms trukdo rinkos iškraipymai ir nesąžininga konkurencija, imsimės ryžtingų veiksmų. Mes tai darysime laikydamiesi visų savo ES ir tarptautinių įsipareigojimų, nes Europa laikosi taisyklių tiek savo teritorijoje, tiek visame pasaulyje”, – teigė U. von der Leyen.
