Vienas nutolusiame rajone veikiantis verslininkas nenorėjo viešintis, mat „visi vieni kitus pažįsta“. Tačiau jis pasidalino absurdiška situacija.
„Gauni iš VMI laišką, kad įmonė įtraukta į nukentėjusiųjų sąrašą, todėl taikomos lengvatos mokesčiams. Po mėnesio gauni iš VMI 200 eurų baudą, nes pavėlavai pateikti nulinę deklaraciją. Gauni iš VMI laišką, kad įmonė dėl gautos baudos įtraukta į nepatikimų įmonių sąrašą, ir todėl visos priklausančios lengvatos dėl COVID-19 nutraukiamos. Tai tiek ir tos paramos. Džiugu bent jau, kad VMI dirba pilnu tempu“, – stebėjosi „Delfi“ skaitytojas.
Jis pasidalijo ir nusižengimu, už kurį nubaustas papildomai. VMI nustatė, kad įmonė 11 dienų praleido terminą, iki kurio privalėjo pateikti mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją GPM313. Buvo skirta 200 eurų bauda, kadangi vadovas pernai buvo įspėtas už kitą termino praleidimą.
„Delfi“ skaitytojas stebisi – tą mėnesį įmonė apskritai niekam užmokesčio nemokėjo ir nebuvo ką deklaruoti. Tačiau dabar įmonė patenka tarp kitų 727 bendrovių, kurios laikomos nepatikimais mokesčių mokėtojais.
Iš kart po to įmonė buvo išbraukta iš VMI sudaromo nukentėjusiųjų nuo COVID-19 ir pagalbos gavėjų sąrašo.
Dar pernai spalį sąraše tebuvo 179 įmonės – nuo tada sąrašas išsipūtė keturis kartus. Jei anksčiau sąraše dominavo pažeidimai, susiję su „nelegaliu darbu“, kuriuo laikomas ir vėlavimas dieną pranešti „Sodrai“ apie priimamą naują darbuotojai, tai dabar – VMI teikiamų dokumentų tvarkos pažeidimai.
Kas antra nepatikimoji vėlavo su ataskaita
VMI paaiškina, kad yra keli būdai patekti tarp minimalių patikimo mokesčio mokėtojo kriterijų neatitinkančių juridinių asmenų.
Daugiau nei pusė, arba 352 iš 708 įmonių (birželio 22 d. duomenimis), sąraše atsidūrė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimus. Iš viso VMI į sąrašą įtraukė 366 įmones ir kitus juridinius asmenis.
„Iš viso dėl ataskaitų, deklaracijų, įskaitant ir GPM deklaracijas, ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų nepateikimą ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimų į sąrašą įtraukti 352 įmonės. Joms nustatyta tvarka surašomi administraciniai nusižengimų protokolai ir skiriama bauda“, – paaiškina VMI Mokestinių prievolių departamento atstovė Danutė Laurinavičienė.
316 įmonių į „gėdos“ sąrašą įtrauktos už nelegalų darbą ir atsakomybę už jį pagal Užimtumo įstatymą, dar 19 – už nelegalų darbą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.
Sąraše tėra 6 įmonės, kurios pažeidė buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, ir 4 įmonės, kurios kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, ar nevykdė jų teisėtų reikalavimų, nurodymų, sprendimų.
Dešimtys įmonių jau dėl to negavo subsidijų
Dėl įtraukimo tarp nepatikimų mokesčių mokėtojų, dešimtys įmonių jau negalėjo pasinaudoti valstybės pagalba dėl COVID-19 pandemijos.
„Dėl šio kriterijaus neatitikimo, kai vienintelė ar viena iš atmetimo priežasčių buvo tai, jog įmonė įtraukta į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą, 82 įmonės, pateikusios paraišką subsidijai gauti, sulaukė neigiamo atsakymo“, – informavo VMI atstovė.
Kitos įmonės apskritai nebuvo įtraukiamos į nukentėjusiųjų sąrašus, jei neatitiko minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų.
„Vienas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nustatytų ir su Europos Komisija suderintų kriterijų vienkartinei negrąžinamai subsidijai gauti nukentėjus nuo COVID-19, kurios kvietimas galiojo iki birželio 1 d., bei subsidijai labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms, yra tai, jog įmonė paraiškos teikimo ir tinkamų finansuoti įmonių sąrašų sudarymo dieną turi atitikti minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus“, – paaiškina D. Laurinavičienė.
Ji priminė, kad mokesčių mokėtojai, tapę neatitinkančiais patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose bei tapti paramos gavėjais, o tokį statusą turintiems – šis statusas yra panaikinamas.
Neįtraukti ar išbraukti negali
VMI paaiškina, kad vienintelis būdas išvengti patekimo į nepatikimųjų sąrašą – nepadaryti nusižengimo, už kurį taikoma atitinkama sankcija. O jau patekus į sąrašą – kito būdo, be pasibaigusio termino, iš jo ištrūkti nėra.
„VMI savo iniciatyva, surašant administracinio nusižengimo nutarimus, kartu su procesiniais dokumentais įmonės vadovui išsiunčia ir priminimą, jog pakartojus nusižengimą įmonė gali būti įtraukta į minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančių mokesčių mokėtojų sąrašą. Taip pat VMI į sąrašą jau įtrauktus mokesčių mokėtojus apie tai informuoja asmeniškai – e. laišku“, – tvirtina D. Laurinavičienė.
„Primename, kad minimalūs patikimumo kriterijai nustatyti tam, kad būtų išvengiama piktnaudžiavimo atvejų. Mokesčių mokėtojas į minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančiųjų sąrašą įtraukiamas tada, kai jis neatitinka Mokesčių administravimo įstatyme (…) nustatytų kriterijų“, – paaiškina D. Laurinavičienė.
Už rimtesnius pažeidimus ir nusikaltimus mokesčių mokėtojai į minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančių sąrašą įtraukiami 3 metams. Tuo metu už tokį administracinį nusižengimą, kuriuo skirta 1500 eurų bauda, arba pakartotinį administracinį nusižengimą, į sąrašą patenkama 1 metų laikotarpiui.
„Norime pabrėžti, jog patekus į nepatikimų sąrašą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nėra numatyta galimybė būti išbrauktiems iš šio sąrašo anksčiau įstatymo nustatytų terminų. (…) VMI pažymi, jog, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei gerąją viešojo administravimo praktika, pasekmės mokesčių mokėtojams yra taikytinos ne nuo nutarimo apie nusižengimą įsiteisėjimo, bet nuo mokesčių mokėtojo paskelbimo nepatikimų mokesčių mokėtojų sąraše dienos“, – papildė VMI atstovė.
Dubnikovas: vargu, ar kelių šimtų eurų bauda daro įmonę nepatikima
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas pabrėžia, kad nepatikimų įmonių sąrašas verslui yra skausmingas ir į jį patekti nei viena įmonė nenori.
„Tai yra labai jautri ir subtili tema ir tai reiškia, kad toks sąrašas turi būti sudaromas labai atsargiai. Ir, be abejo, dalis įmonių ten patenka automatu, nes nustatytos automatinės taisyklės“, – vertina M. Dubnikovas.
Anot jo, įmonėms turėtų būti suteikta galimybė kreiptis, paaiškinti ar ištaisyti situaciją ir pagal tai koreguoti sąrašą.
„Šioje vietoje norėtųsi iš VMI jautrumo. Tikrai negalėtų būti toks automatinis veiksmas, suėjus terminui arba panašiai. Visi algoritmai, kurie yra kuriami, yra ne Dievo nuleisti, o žmogaus sukurti, ir algoritmas tikrai karts nuo karto gali suklysti. Šiuo atveju tiesiog reikėtų daugiau rankinio darbo ir įsitraukimo, nes kitu atveju iš tiesų gali būti nepelnytai įtrauktos įmonės, kurios galbūt ir nepadaro žalos, arba tai neturi neigiamos įtakos Lietuvos verslui“, – vertina M. Dubnikovas.
Pasak jo, administraciniai nusižengimai yra ištaisomi, nebent įmonės visiškai ignoruoja reikalavimus ir nepaiso pastabų ar įspėjimų.
„Jei netgi pateikus pastabas nepateikė dokumentų, neatsižvelgė, nemoka baudų, tada gal ir galima kalbėti. Taip, deklaracijas reikia pateikti laiku, na jei nepateikė – įspėti, nubausti, bet vargu ar galima dėl kelių šimtų eurų baudos priskirti įmonę prie nepatikimų. Šiuo atveju tikriausiai įmonės pagrindinis patikimumas yra įmonės balansai ir finansai“, – M. Dubnikovas.
Jis pastebėjo, kad netgi versle partneriai savaime nelaikytų įmonės nepatikima vien dėl gautos administracinės nuobaudos: „Viena, kai kalbame apie veiklos nevykdžiusią įmonę, bet sąraše gali atsidurti ir svarbios įmonės, kurios vykdo veiklą ir dėl kažkokių nedidelių klaidų gauna 200 eurų baudą. Tai yra perteklinė bausmė“.
M. Dubnikovas patikina, kad pats mechanizmas atrūšiuoti nepatikimas įmones ir svarbus ir naudingas, tačiau įmonėms reikia suteikti šansą iš ten būti išbrauktoms.
Kokie yra kriterijai, kurie lemia įtraukimą į sąrašą
VMI primena, kad yra keturi pagrindiniai kriterijai, kuriuos visus minimaliai turi atitikti visi mokesčių mokėtojai. Į „gėdos“ sąrašą įmonės ar kiti juridiniai asmenys (JA), individualia veikla besiverčiantieji įtraukiami tuomet, jei neatitinka bent vieno kriterijaus:
- Per trejus metus iki vertinimo buvo skirta bauda už pajamų neįtraukimą į apskaitą, už į buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio mokėjimą, už nepagrįstą pridėtinės vertės mokesčio atskaitą ir leidžiamų atskaitymų didinimą dėl į buhalterinę apskaitą įtrauktų apskaitos dokumentų, kuriuose įformintos tikrovėje nevykdytos arba kitomis, negu nurodyta, sąlygomis vykdytos ūkinės operacijos, už juridinio asmens vadovo ar kitų atsakingų asmenų arba individualia veikla užsiimančio asmens privačių poreikių tenkinimą juridinio asmens lėšomis arba su individualia veikla susijusiomis lėšomis, už paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ir dėl bent vieno iš padarytų šių pažeidimų buvo apskaičiuota daugiau kaip 15 000 eurų mokesčių.
- Per paskutinius trejus metus iki vertinimo dienos įmonės, kiti JA, ar individualia veikla besiverčiantys asmenys bausti už nelegalų darbą.
- Juridinis asmuo, jo vadovas arba individualia veikla užsiimantis asmuo per paskutinius trejus metus iki vertinimo dienos priimtu ir įsigaliojusiu nuosprendžiu buvo nuteistas už sukčiavimą, neteisėtą praturtėjimą, nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamą veiką finansų sistemai.
- Per vienerius metus iki vertinimo buvo paskirta 1500 Eur ar didesnė bauda už tam tikrus administracinius nusižengimus ir (arba) buvo paskirta bauda už pakartotinai padarytą nusižengimą, ir šis sprendimas yra įsiteisėjęs.
Apie tai, kurie mokesčių mokėtojai neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, skelbiama VMI interneto svetainėje.
„Šį sąrašą VMI nuolat pildo ir atnaujina pagal savo turimus duomenis - nustačius pakartotinus pažeidimus, po kontrolės veiksmų ir kt., bei kitų institucijų pateikiamus duomenis, t. y. VMI jį formuoja bei atnaujina remiantis duomenimis apie pažeidimus, kuriuos nustato ir kitos institucijos, pvz.: Valstybinė darbo inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir kt.“, – paaiškina D. Laurinavičienė.
Darbo partijos frakcija Seimė pateikė Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtent ir siūloma nustatyti, kad tik tuo atveju kai už pakartotinį nusižengimą buvo skirta didesnė nei 300 eurų bauda, asmuo nebūtų laikomas patikimu mokesčių mokėtojo kriterijus atitinkančiu. Priėmus įstatymo pakeitimus, asmenys padarę mažareikšmius nusižengimus nebūtų traukiami į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašus. Projektas yra praėjęs pateikimo stadiją, tereikia, kad valdantieji padėtų išspręsti problemą balsuodami už jį.
Seime Darbo partija įregistravo pataisą, kuria siūloma nustatyti ribą, kad pakartotinis nusižengimas už administracinį nusižengimą, už kurį įtraukiama į „gėdos“ lentą, būtų ne mažesnis nei 300 eurų bauda. Frakcija vertina, kad tai būtų efektyvus sprendimas susiklosčiusiai situacijai spręsti.
