Galite nustebti sužinoję, kad Šiaurės Korėja mielai įvykdytų jūsų meninius užsakymus. Ką pasakytumėte apie sienų tapybą, gobeleną ar „juvelyrinį paveikslą“ iš spalvotų pusbrangių akmenų miltelių?
O galbūt norėtume kažko šiek tiek impozantiškesnio, pavyzdžiui, milžiniškos bronzinės diktatoriaus ar jūsų širdžiai artimo išlaisvintojo statulos? Šiaurės Korėjos Pchenjano dailės studija „Mansudae“ nekantriai laukia jūsų užsakymų, rašo bbc.com.
1959 metais įkurta studija tarnauja Šiaurės Korėjos propagandiniams poreikiams.
Milžiniškos statulos, freskos ir transparantai, kuriems pareigingai plojama per karines procesijas, taip pat plakatai, kurie supa kasdienį šiaurės korėjiečių gyvenimą, yra pagaminti šioje studijoje, turinčioje 4 tūkst. darbuotojų.
„Ji įsikūrusi Pchenjano širdyje. „Mansudae“ yra to rajono pavadinimas, - teigė italas Piereas Luigi Cecioni – vienintelis šio meno fabriko atstovas išoriniame pasaulyje. – Iš tikrųjų tai daugiau kompleksas, o ne fabrikas, labiau studija – didžiausia pasaulyje.“
Jie ką tik pagamino milžinišką siuvinį „Benetton“ mados šeimai ir išpuošė vieną muziejų Kambodžoje. Tačiau didžiausias apetitas „Mansudae Overseas Projects“ (MOP) kūriniams jaučiamas Afrikoje.
Šio ryškaus, tiesmukiško, griežtai autoritariško stiliaus eksportas prasidėjo 9-ojo dešimtmečio pradžioje, kaip brolių iš Šiaurės Korėjos diplomatinė dovana socialistinėms ar nedemokratiškoms šalims.
Pastaruoju metu tai tapo vertingu kietosios valiutos šaltiniu: MOP dailininkai ir meistrai dabar dirba Angoloje, Benine, Čade, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Pusiaujo Gvinėjoje, Etiopijoje ir Toge. Zimbabvės vietos žiniasklaida pranešė, kad saugykloje saugomi du milžiniški Robertai Mugabės, laukiantys jo mirties metinių. 2010 metais Senegale „Mansudae“ meistrai taip pat išliejo ir atidengė milžinišką Afrikos Renesenso monumentą. Skaičiuojama, kad studija iš tokių užsakymų gauna dešimtis milijonų dolerių.
Atrodo, kad Šiaurės Korėjos menas Afrikos lyderiams patinka dėl dviejų priežasčių. Pirma, dėl tinkamos kainos. Senegalas už 49 m aukščio statulą šiaurės korėjiečiams atsiskaitė žeme, kurią šie iš karto pardavė.
Antroji priežastis yra stilius.
„Rusai ir kinai daugiau nebekuria tokio šlamšto, - sako meno kritikas Williamas Feaveris. – Susižavėjimą kelia aiškumas ir, žinoma, dydis“. Entuziazmą tokiam stiliui jis sieja su šalies kūrimosi procesu. „Rašmoro kalną galima laikyti amerikietiška šio proceso versija. Palyginus nauja šalis, norinti įsitvirtinti pasaulyje, pagerbia savo tėvus įkūrėjus“, - sakė jis.
Iš karto už Namibijos sostinės Vinhuko plyti didžiulė teritorija paradams, stovi centrinė tribūna ir stūkso karo memorialas šios šalies nepriklausomybės kovoms – Paminklas didvyriams („Heroes' Acre“) yra dar vienas „Mansudae“ užsienio projektas.
„Tai milžiniškas obeliskas virš 11 m aukščio bronzinės nežinomo kario statulos, kuri itin primena pirmąjį Namibijos prezidentą Samą Nujomą, - sako BBC žurnalistas Frauke Jensenas. – Jokių lankytojų, jokių turistų autobusų, vien tik vienišas babuinas, kuris spruko šalin, kai aš priėjau prie paminklo laiptų.“
Žinoma, prezidentas S. Nujoma tarė savo žodį priimant sprendimą pagerbti nežinomą karį, taigi gali būti, kad viena bronzine statula jis nušovė du zuikius.
Nepaisant to, į ką panaši nežinomo kario statula, ji bent jau primena afrikietį. Tuo tarpu Senegalo prezidentas Abdoulaye Wade skundėsi, kad milžiniškos statulos Dakare iš pradžių atrodė pernelyg azijietiškai, todėl jas teko perdaryti. 2011 metais Mozambiko sostinėje Maputu pastatyta Samoros Machelio statula netiksliai atvaizdavo jo bruožus, o Laurento Kabilos statula, 2001 metais iškilusi Kongo Demokratinės Respublikos sostinėje Kinšasoje, regis vilki Kimo siuvėjo siūtu apdaru.
„Šie paminklai atrodo taip, tarsi būtų sukurti nuvertimui, - sakė istorikas Adrianas Tinniswoodas. – Jie taip pat atrodo keistai šiaurės korėjietiškai.
Tai išsilaisvinimo simboliai, bet jie spinduliuoja pasitikėjimo savimi trūkumą – kur yra afrikiečių kūrėjai ir afrikiečių skulptoriai, kurie geriau perteiktų Afrikos sąmonę?“
Tačiau kaip jaučiasi šie Šiaurės Korėjos dizaineriai ir skulptoriai? Ar jie yra nusivylę Picassai, priversti tarsi blynus kepti partijos liniją atitinkantį meną?
Pieras Luigi Cecioni kai kuriems iš jų yra surengęs ekskursiją po Italijos galerijas. „Jie daug žino apie klasiką, - teigia jis. – Abstraktus ir konceptualusis menas jiems atrodo juokingas. Jie nesišaipo ar kažkas panašaus, tiesiog mano, kad jis nėra būtinas. Žinote, jų padėtis yra pavydėtina: kitaip negu Vakarų menininkams, jiems nereikia rūpintis kūrinio pardavimu – jie gauna atlyginimą. Jie yra pripažinti ir gali naudotis privilegijomis. Tie, kuriuos pažįstu, gyvena laimingai ir jaučiasi kažkieno dalimi.“
Pažvelgti į jų pasaulį galima per interneto svetainę, kurią yra įkūręs P. L. Cecioni. Joje matyti, kad šiaurės korėjiečiai daugiausia linksta vaizduoti gėles ir kareivius. Šie nagingi meistrai, daugiausia anonimiški, dirbantys dėl aukštesnio gėrio ir nesidomintys pelnu, yra iš itin skirtingo pasaulio – ir nebūtinai to, kurio daug kas pavydėtų.
Tačiau jei jūsų skonis – ironiškas ar kitoks – privers jus užsimanyti milžiniškos klasikinės bronzinės statulos taksi stabdymo poza, kam jūs skambinsite? Žinoma, kad „Mansudae“.
