„Vengrijos pozicija ir Ukrainos atžvilgiu, ir Putino atžvilgiu yra ryškiai besiskirianti nuo to konsensuso, kuris paprastai yra Europos Sąjungoje. Tai aš manyčiau, kad taip, atsargumas tikrai yra reikalingas“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Visgi Seimo pirmininkė pažymi, kad tam tikri saugikliai jau egzistuoja.
„Yra strateginės įmonės, dėl kurių saugikliai yra ypatingai sudėlioti, vertinant dabartinę situaciją ir suprantant, kad įvairios grėsmės gali ateiti iš įvairiausių pusių. O kalbant apie Vengriją, aš manau, kad tam tikras papildomas atsargumas yra reikalingas“, – sakė Seimo pirmininkė.
„Yra specialios grupės institucijose, kurios tiesiog peržiūri tokiais atvejais, ar tai nesukeltų rizikų, jeigu ateitų investicijos iš vienos ar kitos šalies ir tai, manau, yra pagrįsta“, – akcentavo ji.
Gegužės pradžioje savo šaltiniais remdamasis portalas delfi.lt skelbė, kad trąšų koncerno „Achemos grupė“ valdybos pirmininkė Lyda Lubienė parduoda kontrolinį įmonės akcijų paketą vengrų energetikos įmonei „MET Group“.
Kaip skelbė portalas, galimą pirkėją labiausiai domina ne trąšų verslas, bet grupei priklausanti įmonė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO). Taip pat teigiama, kad akcijos perkamos pigiau nei galėtų būti iš tikrųjų tokio sandorio vertė.
4 proc. nuo BVP gynybai galėtų būti strateginiuose dokumentuose nustatytas ilgalaikis tikslas
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad reaguojant į visuomenės palaikymą iniciatyvai „4 proc. gynybai“, būtų galima sudaryti strateginį dokumentą, kuriame numatomas toks finansavimas krašto apsaugai. Visgi, ji pabrėžia, kad tai būtų ilgalaikis tikslas, o šiuo metu vis dar reikia pasiekti 3 proc. BVP.
„Suprantame, kad 4 proc. pasiekti artimiausiu laiku būtų labai sudėtinga. Mes vis dar diskutuojame dėl priemonių pasiekti 3 proc. Bet aš tikrai matyčiau prasmę, kad šis 4 proc. tikslas, jeigu dėl jo gali sutarti pagrindinės politinės ir parlamentinės partijos, atsispindėtų ir kažkuriame strateginiame dokumente“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė patikino, kad jau kitą savaitę Vyriausybė pateiks priemones, kurios leistų pasiekti 3 proc. gynybai tikslą.
„Grįžtant į šiandieną, tai kitą savaitę Vyriausybė ir Finansų ministerija pateiks priemones, kaip priartėti prie 3 proc. Ir koalicijoje apie tai diskutuojame“, – aiškino ji.
Ji priminė, kad Liberalų sąjūdis šeštadienį rengia gynybos forumą, kurio metu apsispręs dėl to, kokios priemonės atrodo tinkamiausios.
ELTA primena, kad balandžio viduryje įvyko premjerės Ingrida Šimonytė surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams susijusiems su papildomu gynybos finansavimu siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.
Taip pat, anot I. Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį ir PVM po 1 proc. punktą.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
Siekdami suvienyti visuomenę ir paskatinti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai, pilietiškai nusiteikę Lietuvos verslai ir organizacijos pavasario pradžioje susijungė į iniciatyvą „4 procentai“. Anot iniciatyvos internetinės svetainės, šiuo metu už iniciatyvą yra pasirašę 52 tūkst. asmenų.
Kaip balandžio pabaigoje teigė „4 procentai“ valdybos pirmininkas Mantas Mikuckas, ši peticija jau buvo pateikta atsakingoms institucijoms.
