Už tai balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė – 27. Nutarta pasiūlymą svarstyti ne skubos tvarka.
Kaip teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte, siūloma įtvirtinti galimybę pensijų fondams pensijų turtą tiesiogiai investuoti ir į kitus investavimo objektus, nei šiuo metu nustatyta, pavyzdžiui, į nekilnojamąjį turtą, į nebiržinių įmonių vertybinius popierius (akcijas, obligacijas).
Taip pat siekiama nustatyti maksimalias investicijų į kitus investavimo objektus (nekilnojamąjį turtą, nebiržines finansines priemones) ribas – iki 10 procentų grynųjų aktyvų, bet ne daugiau kaip 5 procentai grynųjų aktyvų į vieną objektą.
Be kita ko, ministerija siekia įtvirtinti galimybę pensijų fondams pensijų turtą investuoti į išvestines finansines priemones ne tik rizikos valdymo tikslais.
Finansų ministras Vilius Šapoka pažymėjo, kad priėmus įstatymus, kurių projektai teikiami, būtų sukurtos teisinės prielaidos pensijų fondams prisidėti prie Pagalbos verslui fondo.
„Teikiami įstatymo projektai sukurtų papildomas prielaidas efektyviam tokio fondo veikimui bei padėtų pritraukti į fondą daugiau lėšų ir taip prisidėtų prie COVID-19 sukeltos krizės padarinių ekonomikai mažinimo“, – Seime sakė finansų ministras.
Tuo tarpu Valstybės skolos įstatymo pakeitimais būtų sudaryta galimybė Vyriausybei teikti valstybės garantijas dėl paskolos arba ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti.
Pažymėtina, kad valstybės garantiją suteiktų Vyriausybė.
Vyriausybei taip pat būtų suteikta galimybė skolintis valstybės vardu perskolinamoms paskoloms, naudojamoms ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti, teikti.
Seimo narė Ingrida Šimonytė klausė, kada bus peržiūrėtas šių metų biudžetas. Jai antrino ir Kęstutis Masiulis, teigdamas, kad Vyriausybė turėtų dar kartą įsivertinti šių metų biudžetą.
„Norėčiau iš tikrųjų išreikšti nerimą ir būtų gerai, kad finansų ministras išgirstų tą nerimą dėl balansavimo ant Konstitucijos pažeidimo ribos. Biudžetas yra labai svarbus įstatymas, ir ši Vyriausybė įsigudrino nebepaisyti įstatymų ir juos apeidinėti. (...) Biudžetas yra pagrindinis įstatymas ir jame turėtų atsispindėti visi rodikliai. Dabar milijardus skolinsitės kaip greitųjų kreditų skolininkas – leisite į kairę ir į dešinę, o po to ištisus dešimtmečius reikės atidavinėti skolas“, – teigė K. Masiulis.
„Šiuo metu tokio poreikio nematyčiau, nes tos išlaidos, kurios yra papildomai skiriamos, susijusios su ekstremalia situacija. Įstatyme yra numatyta išlyga, kadangi skolinimosi limitas buvo padidintas, kad būtų padengimai tų pajamų, kurių valstybė nesurenka ir toms papildomoms išlaidoms, kurios yra būtinos su ekstremalios situacijos valdymu. Poreikis būtų, jeigu nepakaktų tų numatytų lėšų. Yra numatyta teisė Vyriausybei pasiskolinti papildomai ir iki pateikimo atnaujinto biudžeto. Kažkokių kitų prielaidų, kurios paskatintų ateiti su atnaujintu biudžetu, šiuo metu nematyčiau“, – atsakė V. Šapoka.
Parlamentaras Mykolas Majauskas nuogąstavo, kad svarstomas paketas gali leisti krizės metu didiesiems NT vystytojams lengviau išparduoti savo projektus.
„Mane tikrai labai didelį nerimą kelia šis paketas, suprantu, kad reikia priimti sprendimus greitai, bet šiuo atveju ypatinga skuba nėra pateisinama. Atkreipiu dėmesį, kad šiuo įstatymo paketu bus sudaryta galimybė investuoti į Skvernelio sukurtą valstybinį fondą. Kitais žodžiais, sukauptos pensijos galės būti naudojamos likvidumo paskoloms karantino paveiktam verslui. Man tai skamba kaip receptas didelei nelaimei.
Antras dalykas, pensijų fondams bus sudaryta galimybė tiesiogiai investuoti į NT. Kaip puikiai žinome, tokių objektų Lietuvoje yra vos keletas, nes pensijų fondas neinvestuos į mažą kebabinę ar parduotuvę, investuos į didelius projektus. Man kyla įtarimų, ar čia nebus sukurta galimybė NT rykliams krizės metu tiesiog išparduoti savo projektus. Tam reikalinga nuosekli diskusija neypatinga skuba“, – Seime teigė M. Majauskas.
Anot Finansų ministerijos, sprendžiant dėl galimybės išplėsti pensijų fondų investavimo subjektų ratą, buvo remiamasi gerąja užsienio šalių praktika. Pažymėtina, kad daugelyje ES valstybių pensijų fondams leidžiama tiesiogiai investuoti į nekilnojamąjį turtą.
Kai kuriose valstybėse tokioms investicijoms netaikomi jokie apribojimai, o tokios valstybės kaip Estija, Latvija, Vengrija, Graikija, Šveicarija, Izraelis, Ispanija taiko investicijų portfelio diversifikavimo reikalavimus, tiesiogiai į nekilnojamąjį turtą leisdamos investuoti ne daugiau kaip 5, 10, 20 ar 30 proc. viso valdomo pensijų turto.
