„Manau, jis (skundas) nebus labai efektyvus, tai labiau toks parodymas, kad Europos Sąjunga mumis rūpinasi, mes tuo džiaugiamės, bet kažko labai apčiuopiamo mes tikrai nesitikime“, – pokalbio pradžioje sako pašnekovas.
Anot jo, pirmiausia reikėtų iešoti kompromiso dėl Taivano atstovybės pavadinimo, tik tuomet būtų galima sėstis prie derybų stalo.
„Europos Sąjunga turėtų kartu su Lietuva sėsti prie derybų stalo ir derėtis su Kinija, bet matome, kad šį žingsnį patys kinai mato kaip politinį žingsnį, o mes traktuojame labiau kaip ekonominį žingsnį. Jau čia atsiranda nesusikalbėjimas. Lietuva vis tiek turėtų padaryti pirmą žingsnį, nebūtinai pervadinti Taivano atstovybę, galbūt rasti kompromisinį variantą, bet tai būtų pretekstas sėstis prie derybų stalo“, – mano S. Besagirskas.
Pasiteiravus, ar išties Taivano atstovybės pavadinimo keitimas turėtų tokią didelę reikšmę, pašnekovas tikina, kad tai bent jau suteiktų Lietuvai šansą.
„Kinai komunikavo, kad tai padėtų, nes būtent tas pavadinimas ir pažeidžia, anot jų, vieningos Kinijos principą. Bet, manau, kad jeigu mes pervadintume arba pasirinktume kompromisinį variantą, tai jau būtų pretekstas sėstis prie derybų stalo ir išsikovoti dar daugiau negu turime šiandien. Sakykime, tai galima išnaudoti kaip pozityvų šansą“, – mano S. Besagirskas.
Mano, kad galime pasiekti du tikslus
Pašnekovas mato galimybę, kad galima pasiekti du tikslus vienu metu: išlaikyti gerus santykius su Taivanu bei sėstis prie derybų stalo su Kinija.
„Dabar turime unikalų šansą ir jeigu mes žengtume žingsnį ištaisant klaidą, manau, Kinija sėstų prie derybų stalo su mumis ir mes galime rasti kompromisą: mes ir toliau išlaikome gerus santykius su Taivanu ir ta pačia Kinija, turime progą pasikalbėti su Kinija ir galbūt kažko išsireikalauti“, – mano pašnekovas.
„Manau, kad tai įmanoma, tik čia viskas priklauso nuo politikų, o ne nuo verslo. Verslas nepateks į Kinijos prezidento kabinetą ir su juo nepasikalbės. Šiandien kamuolys yra politikų rankose“, – taip pat pridūrė jis.
Pašnekovas įvertino ir tokią idėją, kad galbūt verslui reikėtų orientuotis ir ieškoti naujų rinkų.
„Manau, politikai turėtų truputį pasidomėti, ką daro verslas. Tikrai verslas nemiega ir nuolat ieško rinkų, bet rinkos, kurios yra ne ES rinkos, jos ganėtingai sudėtingos, ir įėjimas į tokią rinką užtrunka dvejus ar trejus metus, dažnai tos šalys, atmetus ES ir kelias kitas, jos nėra demokratinės, ten yra kitos žaidimo taisyklės ir paprastai ten reikalingas valstybės palaikymas, ką mes turėjome einant į Kinijos rinką, kai premjeru buvo Algirdas Butkevičius, taip pat buvusios prezidentės Grybauskaitės ir kitų politikų palaikymas. Visada ieškome naujų rinkų, bet tai nėra taip paprasta“, – svarsto jis.
Mažas Taivanas neatstos didelės Kinijos
Laidoje paklausta, ar iš viso perėjimas į Taivano rinką gali atsipirkti, pašnekovas sako, kad Taivanas niekada neatstos Kinijos.
„Taivanas niekada neatstos Kinijos, net maža dalimi tos Kinijos. Pirmas dalykas, tos prekės, kurios keliauja į Kiniją, Taivanui paprastai yra nereikalingos, matėme kelis sėkmingus atvejus, kai prekės buvo sėkmingai nukreiptos į Taivaną, bet tai labiau politinis, o ne ekonominis žingsnis. Investicijos iš Taivano, kurios įvardijamos dviem šimtais milijonų eurų, yra pakankamai juokingos.
Bet kokia didesnė Lietuvos įmonė turi savo investiicjų krepšelyje nusimačiusi gerokai didesnes sumas ir tos pačios vokiečių įmonės, jos planuoja, ar bent jau planavo investuoti gerokai didesnes sumas. Taigi Taivanas yra gerai, bet mes čia bandome lyginti Gargždus su Lietuva. Niekas nesako, kad Gargždai yra blogas miestelis, bet tai nėra visa Lietuva. Čia tas pats: mažas Taivanas neatsvers didelės Kinijos“, – sako S. Besagirskas.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Pernai lapkritį Pekinas oficialiai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva iki reikalų patikėtinių. Diplomatiniam konfliktui vystantis Lietuvos verslininkai pranešė patyrę įvairių prekybos su Kinija apribojimų. Šalies politikai juos pavadino nepaskelbtomis sankcijomis.
Kreipdamasi į PPO Europos Sąjunga išreiškė palaikymą Lietuvos verslo lyderių ir pareigūnų skundams, kad dėl šio ginčo Kinija blokuoja importą iš Lietuvos ir imasi kitokių ekonominių suvaržymų.
