Tokiais atvejais yra neišvengiamas glaudus valstybės ir verslo bendradarbiavimas, be kurio nė vienas iš šios neišskiriamos poros nebus sėkmingas. Tad kai valstybės institucijos nebespėja spręsti verslą kankinančių, su reguliavimu susijusių problemų, verslas privalo pagelbėti su savo pasiūlymais.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (LPPARA) neretai padeda šalinti įvairias kliūtis iš verslo kelio, tačiau kartais tenka apsišarvuoti plienine kantrybe, laukiant kol bus išpainioti paprasčiausi klausimai. Jų neišsprendus verslas gali būti itin stipriai supurtytas. Pateiksiu tik porą pavyzdžių.
Pirmasis susijęs su reikalavimu bendrovėms dėl euro įvedimo persiregistruoti, nurodyti įstatinį kapitalą eurais ir t.t. Tačiau tokia smulkmena grasina rimtai pakenkti daliai bendrovių.
Problema kyla tuomet, kai persiregistruoti turinti įmonė negali Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai (JADIS), administruojamai Registrų centro, nurodyti visų savo akcininkų. Čia mes nekalbame apie neskaidrius, viešumo vengiančius verslus, slepiančius pagrindinius savo akcininkus. Kalba eina apie bendroves, kurios negali nurodyti, pavyzdžiui, 0,2 proc. akcijų turinčio akcininko vardą, pavardę ir asmens kodą.
Kaip taip gali būti? Pavyzdžiui, prisiminkime, kad prieš dvidešimt metų pirminio privatizavimo būdu įsteigtų uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) akcijas įsigiję akcininkai neturėjo asmens kodų, o pasirašant akcijų pirkimo dokumentus, jiems nereikėjo nurodyti gimimo datos.
Dalis šių asmenų daugelį metų nedalyvauja akcininkų susirinkimuose, neatsako į bendrovės siunčiamus laiškus. Po privatizavimo vadovams nebuvo perduoti šiuo metu reikalaujami akcininkų duomenys, todėl iki šiol jiems nežinomi akcijas pasirašiusių asmenų tikslūs asmenvardžiai, asmens kodai ir gyvenamosios vietos.
Tad net ir trūkstant žinių apie 0,2 proc. akcijų savininką bendrovės vadovas gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Be to, registro tvarkytojas gali atsisakyti registruoti bendrovės duomenis Juridinių asmenų registre. Su problemomis susiduria ir tos bendrovės, kurioms vietoje akcininko reikia nurodyti investicinį fondą, kurio dalyviai yra įsigiję UAB akcijų.
O dabar pažiūrėkime į Registrų centro pateiktus skaičius: spalio pabaigoje JADIS duomenų buvo nepateikę 35.921 UAB ir 4.087 mažosios bendrijos.
Žinoma, tarp gausybės įmonių yra įvairių priežasčių, kodėl duomenys nebuvo pateikti, tačiau net ir gerai žinomos, ilgus metus veikiančios bendrovės susiduria su galvosūkiu, kaip nurodyti akcininkus. Pavyzdžiui, spalio pabaigoje savo akcininkų sąrašų dar nebuvo pateikusi UAB „Norfos mažmena“ (įsteigta 1997 m.), UAB „Audėjas“ (įsteigta 1993 m.), UAB „Sostena auto“ (įsteigta 1992 m.), UAB “PZU Lietuva gyvybės draudimas“ (įsteigta 2001 m.), UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (įsteigta 1995 m.) ir kt.
Ką daryti? Šios problemos sprendimas tikrai nėra kvantinės fizikos sudėtingumo lygio. Užtenka leisti vadovams akcijas, priklausančias pradingusiems akcininkams, priskirti atskirai grupei, pavyzdžiui, „Nežinomi asmenys“. Viskas.
Žinoma, saugantis nuo piktnaudžiavimų, reikia susitarti ir dėl maksimalios akcijų dalies, kuri gali būti priskirta tokiai grupei.
Šiuos pasiūlymus PPAR Ūkio ministerijai pateikė šiemet vasarį, tačiau jokie sprendimai nėra priimti iki šiol.
Tad tenka nepamiršti kantrybės ir toliau „stumti“ šią problemą iš verslo kelio.
Jį jau ilgus metus apsunkina ir kita, ne ką sudėtingiau išsprendžiama problema – įmonės „vaiduokliai“, arba savo finansinių ataskaitų neteikiančios, duomenų apie save neatnaujinančios, ar tiesiog neveikiančios įmonės. Skaičiuojama, kad jų šiuo metu yra apie 35.000.
Įmonės finansinių ataskaitų neteikia dažniausiai dėl kelių priežasčių: slepiamas akcinio kapitalo nepakankamumas bei nevykdoma akcininkų prievolė tai sutvarkyti ir, žinoma, paslepiamas gresiantis nemokumas.
Tad tvarkingos, mokesčius mokančios Lietuvos bendrovės šiuo metu privalo imtis papildomų, brangių saugumo priemonių, kad išvengtų nuostolių susidūrus su „vaiduokliu“.
Deja, bet valstybė iki šiol neapsisprendžia, kas ir kokiais kriterijais vadovaujantis turi uždegti „raudoną lemputę“ apie gresianti įmonės nemokumą. Be to, nors reikiamus duomenis tvarko Registrų centras, jis nėra įgaliotas juos analizuoti.
Valstybinė mokesčių inspekcija Registrų centrui (RC) jau yra pateikusi sąrašą 9.798 juridinių asmenų, kuriems reikia inicijuoti likvidavimą ir išregistruoti.
RC prašė vieneriems metams skirti 135.000 eurų, kad galėtų išspręsti dešimtis tūkstančių verslininkų kamuojančią įmonių „vaiduoklių“ problemą. Tačiau pinigai nebuvo suteikti ir sąžiningas verslas turės ir toliau spėlioti dėl 35.000 bendrovių patikimumo.
Šios dvi įkyrios, bet nesunkiai išsprendžiamos šalies verslo problemos – nežinomi akcininkai ir „vaiduokliai“ – yra tik nedidelė dalis kliūčių, su kuriomis susiduria LPPARA nariai ir visos Lietuvos verslas.
Kol biurokratinis sprendimų priėmimo aparatas veikia įprastu jam greičiu, mes tik galime atkakliai jam vis priminti apie nepadarytus darbus ir būdus palengvinti verslo gyvenimą. Taip pat turime nuolat priminti, kad efektyvesnis bei sklandesnis verslas reiškia ir didesnes valstybės biudžeto pajamas.
Tai šiuo komentaru ir noriu padaryti bei paraginti atsakingas institucijas metų pabaigos proga verslui padovanoti ilgai lauktus sprendimus dėl „nežinomų akcininkų“ ir įmonių „vaiduoklių“. Taip verslo kelias jau kitąmet taps lygesnis.
