"Kalbėjau su Lietuvos žemės ūkio ministru, kol kas jis jokios oficialios informacijos neturi, bet su jūsų minima informacija yra susipažinęs. Žiūrint į praeitį, tokių informacijų buvo ir daugiau, šiuos klausimus spręsime kartu su Europos Komisija", - Briuselyje sakė A. Butkevičius.
Tokios pačios nuomonės laikosi ir Lenkijos Vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas, kurio manymu, tokiais klausimais būtina solidariai veikti su Europos Komisija.
"Dirbsime su Europos Sąjungos Komisija, nei kalbos negali būti apie tai, kad Rusija galėtų pasirinkti ES valstybes ir apriboti iš jų importą", - teigė Lenkijos ministras pirmininkas.
D. Tuskas nemano, jog toks sprendimas yra susijęs su Lietuvos ir Lenkijos pozicija dėl Krymo.
"Nemanau, kad ši informacija yra susijusi su politine situacija (...), nepastebėjau, kad Lenkija ir Lietuva kaip nors išsiskirtų pozicijoje dėl Ukrainos. Tačiau jei Rusija nusprendė blokuoti mūsų eksportą dėl politinių sprendimų, tuomet lengviau sulaukti bendros ES pozicijos ir paramos", - sakė D. Tuskas.
ELTA primena, kad Rusijos veterinarinės priežiūros tarnybos atstovas spaudai paskelbė, jog nuo balandžio 7 dienos Rusija uždraudžia bet kokius mėsos pusgaminius iš Lietuvos bei Lenkijos.
"Ruošiame laišką, kuriuo bus informuojama, kad Rusija imsis priemonių, anksčiau taikytų Baltarusijoje - Muitų Sąjungos partnerėje. Draudimą taikysime visoms mėsos produktų grupėms, į Baltarusijos teritoriją įvežamoms iš Lenkijos ir Lietuvos", - aiškino pareigūnas.
Draudimas galios tol, kol nebus atliktas Lietuvos bei Lenkijos įmonių regioninis patikrinimas. Priimdama tokį sprendimą tarnyba nurodo atkreipusi dėmesį į Lenkijos ir Lietuvos poziciją kovo pabaigoje įvykusiose derybose, kurių metu aptartos mėsos produkcijos saugumo problemos.
Kiek anksčiau, nuo sausio 30 d., Rusija taikė kiaulienos importo iš visų Europos Sąjungos (ES) šalių draudimą dėl afrikinio kiaulių maro protrūkio šios teritorijoje. Rusijos veterinarinės priežiūros tarnyba ir anksčiau kritikavo Lenkijos bei Lietuvos mėsos produkcijos gamintojus naudojant technologijas, leidžiančias vienas sudedamąsias dalis keisti kitomis - pavyzdžiui, produkte, kurio etiketėje nurodoma, kad tai vištienos gaminys, galima aptikti kiaulienos. Rusijos tarnyba išreiškė susirūpinimą, kad termiškai apdorojant mėsą ne visada efektyviai gali būti sunaikinamas afrikinio kiaulių maro virusas, todėl kyla ligos užkrato patekimo į Rusijos teritoriją grėsmė.
Neranda rinkų
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius sako, kad oficialių dokumentų apie tai iš Rusijos dar nematė.
„Sunku komentuoti, nes nematome pagrindinio dokumento. Jau dabar negalime vežti termiškai neapdorotos kiaulienos. Leidžiamos tik virtos dešros ir termiškai neapdoroti gaminiai, kurie nesudaro pagrindinės eksporto dalies. Pagrindinė dalis yra vytintos, šaltai rūkytos dešros. Dėl virtų dešrų kažkokios didelės grėsmės nesimato, bet man kelia nerimą pats raštas, ir kas ten iš tikrųjų yra parašyta“, - teigė E. Mackevičius.
Jis taip pat pažymi, kad perdirbėjai atsidūrė sunkioje padėtyje, kai Rusijos rinka kelia vis didesnes pretenzijas. „Paskutiniu metu prisitaikyti yra labai sunku, nes reikalavimai yra labai griežti, net pertekliniai. Rinka yra svarbi ir viską perorientuoti į kitą pusę taip greitai nėra įmanoma.“
Pasak jo, lietuviška mėsa nėra tokia kokybiška, kad tiktų vakariečiams, todėl čia yra problema. „Viena iš didesnių rinkų, kuri dirba su Veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija ir su mūsų įmonėmis, yra Kinija, bet tai nėra greitas sprendimas – metų, dvejų perspektyvoje. Metų perspektyvoje yra ir JAV rinka, bet į šią rinką dar reikia įeiti.“
E. Mackevičiaus teigimu, eksportuoti mėsos gaminius galima būtų į musulmoniškas šalis, tačiau tam nepritaikyti Lietuvos įstatymai:
„Mūsų įstatyminė bazė tokia, kad gyvūnų gerovės įstatymas neleidžia daryti skerdimų pagal musulmonų ir košerio reikalavimus, ir mes tas rinkas uždarome savo įstatymine baze“, - sakė E. Mackevičius.
