Jeigu graikams nepavyks susitarti su Briuseliu dėl skolų naštos palengvinimo, Atėnai gali kreiptis finansinės pagalbos į Maskvą. Rusija žada apsvarstyti lėšų skyrimo klausimą. Ekspertai mano, kad Graikijos ekonomiką greičiau parems Kipras nei Rusija, kurios ekonomika šiuo metu išgyvena krizę, skelbia gazeta.ru.
Aleksis Cipras (Alexis Tsipras)
© Reuters/Scanpix

Neeilinio Eurogrupės (ją sudaro euro zonos finansų ministrai) posėdžio metu Briuselyje Graikijos vyriausybė pateikė savo valstybės skolos restruktūrizavimo programą. Graikijos iždo duomenimis, šalies valstybės skola 2014 metais išaugo iki 185 procentų BVP. Kaip prognozuoja „Levy“ institutas, Graikijos valstybės skola 2015 metais išaugs iki 205 procentų BVP.

Be to, Graikijos pusė pasiūlė Eurogrupei sudaryti laikinąjį susitarimą dėl šalies bankų sistemos finansavimo iki rugpjūčio pabaigos. Dabartinė kreditorių trejeto – TVF, ECB ir Europos Komisijos – finansinės paramos programa, pagal kurią Graikija iš viso gavo 240 milijardų eurų, baigiasi vasario 28 dieną.

„The New York Times“ šaltinių Graikijos finansų ministerijoje teigimu, šalis stengsis išsaugoti apie 70 procentų dabartinės programos sąlygų, tačiau ketina įtraukti nemažai esminių pakeitimų.

Taigi, Graikija siūlo dešimt naujų įsipareigojimų dėl memorandumų su kreditoriais, kurie buvo suformuluoti kartu su Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Visų pirma, Graikijos vyriausybė tikisi sumažinti į biudžetą įtraukto 2015 metų BVP proficito rodiklį nuo 3 iki 1,5 procento. Be to, graikai reikalauja, kad kreditoriai nedelsiant išmokėtų 1,9 milijardo dolerių (1,68 milijardo eurų) pelną už ECB turimas obligacijas ir 8 milijardais eurų padidintų šalies iždo vekselių emisijos limitą (dabar jis siekia 15 milijardų eurų).

„Graikijos vyriausybės pasiūlyti pakeitimai – greičiau mėginimas išsaugoti dabartinį struktūrinių Graikijos vyriausybės transformacijų impulsą ir bendrų politinių nuotaikų šalyje atspindys“, – įsitikinęs „Deutsche Bank“ vyriausias ekonomistas Rusijoje Jaroslavas Lisovolikas. Jo teigimu, europiečiai gali ryžtis dalinėms nuolaidoms. „Bus mėginama rasti kompromisą tarp Graikijos ir euro zonos kreditorių. Viena vertus, Graikija ir toliau turi laikytis taupymo politikos ir rasti resursų išlaidoms sumažinti. Kita vertus, ES turi nuraminti antieuropietiškas nuotaikas Graikijoje, todėl Eurogrupė gali pritarti daliai Graikijos pasiūlymų“, – teigia J. Lisovolikas.

Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas
© AP/Scanpix

Nors konsensuso tikimybė pakankamai aukšta, eilinio derybų su Europos kreditoriais raundo išvakarėse Graikijos valdžia stengiasi visais įmanomais būdais leisti suprasti, kad Atėnai sieks palengvinti skolos sąlygas, ir, apskritai, Briuselis nėra vienintelis galimas finansavimo šaltinis.

Naujasis Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras nori griežtas išlaidų mažinimo priemones pakeisti naujomis reformomis ir pažymi, kad ateityje nežada iš Europos imti naujų paskolų. Finansų ministras Yanis Varoufakis taip pat nenori tęsti ES finansinės paramos programos.

Vis dėlto, garsiausiu pareiškimu išsiskyrė Graikijos gynybos ministras Panos Kamnenos. Į valdančiąją koaliciją įeinančios nacionalistinės partijos „Nepriklausomi graikai“ lyderis pagrasino visiškai atsisakyti Europos pagalbos, eilinį kartą primindamas Graikijos pasitraukimo iš euro zonos galimybę. Negana to, ministras užsiminė, kad Graikijos vyriausybė turi planą „B“ tam atvejui, jeigu ES lyderiai nenorės nusileisti.

„Mums reikia susitarimo. Tačiau jeigu jo nebus, o Vokietijos pozicija išliks bekompromisė, tai mums teks pereiti prie plano „B“ ir ieškoti finansavimo iš kitų šaltinių. Tai gali būti Rusija, Kinija, Jungtinės Valstijos ar kitos šalys“, – pažymėjo P. Kammenos interviu televizijos kanalui „Mega“.

Tuo tarpu Rusija dar iki griežtų Graikijos vyriausybės narių pasisakymų prabilo apie pasirengimą suteikti Atėnams finansinę pagalbą.

Visų pirma, apie tokią galimybę sausį pareiškė Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas. Duodamas interviu amerikiečių televizijos kanalui CNBC jis teigė, kad Atėnai dar neprašė Maskvos pagalbos, tačiau Rusija yra pasirengusi sudaryti susitarimą dėl finansinės paramos Graikijai. „Mes galime įsivaizduoti bet kokią situaciją, tad jeigu toks prašymas bus pateiktas Rusijos vyriausybei, mes, be jokių abejonių, išnagrinėsime jį, atsižvelgdami į visus dvišalių santykių tarp Rusijos ir Graikijos veiksnius“, – pranešė A. Siluanovas.

Rusijos pasirengimą suteikti finansinę pagalbą Graikijai vėliau patvirtino ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Jeigu sulauksime kažkokių kreipimųsi, kaip sakė mūsų finansų ministras, iš Graikijos vyriausybės pusės, tai šie kreipimaisi bus išnagrinėti, – sakė jis trečiadienį po derybų su Graikijos užsienio reikalų ministru Nikos Kotzias. – Šiandien mes aptarėme Graikijos finansinę padėtį“.

Pasak J. Lisovoliko, atmesti Rusijos finansinės paramos Graikijai varianto negalima, tačiau tokia tikimybė nėra labai didelė. „Graikija sieks išspręsti problemas ES rėmuose, be to, šalis turi gerokai patogesnį pretendentą finansinei pagalbai suteikti – Kiprą. Tačiau daug kas priklausys nuo Graikijos susitarimų su ES ir Europos šalių noro eiti į kompromisą“, – tvirtino A. Lisovolikas.

Kalbas vadina spekuliacijomis

Valdemaras Katkus
Valdemaras Katkus
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Ekonomistas Valdemaras Katkus kalbas apie Rusijos galimybes padėti Graikijai vadina spekuliacijomis.

„Rusijos BVP prilygsta Nyderlandų BVP, kuri yra septinta ES valstybė. Be to, 30 proc. Rusijos biudžeto šiuo metu tenka armijai. Trečias aspektas, kad Rusijos užsienio atsargos šiuo metu yra lygios visai Graikijos skolai. Taigi galima pasakyti, kad Rusija yra per maža, kad galėtų patraukti tokią šalį kaip Graikija“, - kalbėjo ekonomistas.

Tuo metu lyginant su visa euro zona, Graikijos ekonomika tesudaro 1,3 proc. euro zonos BVP.

Skaičiuojama, kad artimiausiems penkeriems metams Graikijai reikės pasiskolinti 35 mlrd. eurų, tačiau tik tuo atveju, jeigu ji vykdys suplanuotą privatizaciją. Tačiau dabartinė Vyriausybė sustabdė privatizaciją, todėl jai nevykstant pasiskolinti reikės apie 60 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad apie 60 proc. šaliai suteiktų paskolų atiteko senųjų grąžinimui.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuvos paštas Kalėdas pasitinka kvapiaisiais pašto ženklais (5)

Šeštadienį pasirodė šventiniai pašto ženklai, skirti artėjančioms didžiosioms metų...

Didžiausio JAV prekybos centro atidarymo „Juodąjį penktadienį“ laukė 2,5 tūkst. žmonių (1)

Minesotoje esantis didžiausias JAV prekybos centras „Mall of America“ pranešė, kad...

Kredito unijai vadovavę sutuoktiniai nuteisti už pasisavintus pinigus (16)

Buvęs Panevėžyje veikiančios kredito unijos „ Panevėžio regiono taupomoji kasa“...

Išaiškino, kodėl Lietuvoje algos auga lėčiau (146)

Vidutinis darbo užmokesčio augimas trečiąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo, o tam daugiausiai...

„Juodasis penktadienis“ visu gražumu – pirkėjai laužėsi į parduotuvę (63)

„Juodasis penktadienis“, dar geriau žinomas kaip išpardavimų penktadienis, kuomet visos...

Top naujienos

Emigrantas norėjo pigiau Lietuvoje išsigydyti skaudantį dantį: košmaras, kurio niekam nelinkėtų (218)

Specialiai į Lietuvą iš Švedijos skaudančio danties išsigydyti grįžęs emigrantas norėjo...

Belieka tik pavydėti: kaimynams Lenkijoje sekasi geriau, negu pranašauta (288)

Net skeptiškiausi ekspertai pripažįsta, kad dabartinė Lenkijos vyriausybė vykdo rinkimų...

Sukrėsta šiaulietė parašė atvirą laišką Verygai: po jūsų sprendimo turiu stebėti, kaip degraduoja tėvas (872)

„Gerb. ministre Aurelijau Veryga , šiandien Jūs pasmerkėte mano tėtį ir toliau gerti!...

Lietuvos ir Lenkijos pasienyje – didžiulės automobilių spūstys (30)

Šeštadienį Lietuvos-Lenkijos pasienio ruože, ties buvusiu Kalvarijos pasienio punktu, susiformavo...

Sovietų generolai karo korespondento akimis: beturčiai, kuriuos iškėlė revoliucija (15)

Leidykla „Briedis“ pristato netrukus pasirodysiančią serijos „Komunizmas be grimo“ naujieną...

Piknikas su Šimašiumi pakeitė daugiavaikės šeimos gyvenimą (129)

Daugiavaikių šeimų asociacijos vadovė Jurgita Pocienė sako tik Laisvės piknike iš mero...

Ventės ragas: tobulai sutvarkytas, bet ar įdomus?

Ventės ragas Lietuvoje yra lyg mitologinis objektas – kažkur labai toli, visai nepakeliui, su...

„Siaubo pilį“ pastatęs vienas žiauriausių žudikų padarė labai didelę ir apmaudžią klaidą įžengę į pastatą žmonės dingdavo be pėdsakų (78)

H. H. Holmesas buvo vienas iš pirmųjų Jungtinių Valstijų serijinių žudikų. Savo specialios...

Vilniaus oro uoste dėl gedimo leidosi į Hurgadą turėjęs skristi lėktuvas papildyta 10.49 (220)

Vilniaus oro uostas informuoja, kad 9.30 val. Vilniaus oro uoste laukiamas avarinis orlaivio su...

„Betsafe – futsal A lygos“ rungtynės: „Vytis“ – „Inkaras“

„Betsafe – futsal A lygos“ rungtynės: „Vytis“ – „Inkaras“. Tiesiogiai iš Vilniaus.