Rusijos tiesioginių investicijų fondo (Russian Direct Investment Fund, RDIF) investuotojai, tarp kurių yra suverenūs Europos bei Azijos fondai, būgštauja, kad sankcijos gali pakenkti jų investicijoms Rusijoje, jei šias lėšas kontroliuos valstybinis skolintojas, teigė vienas iš šaltinių, prašęs neskelbti jo pavardės, nes ši informacija yra privati.
2011 metais įkurtas fondas, siekęs skatinti investicijas į privatų verslą, turi tokių fondų kaip Prancūzijos „Caisse des Depots et Consignations“ bei „Japan Bank for International Cooperation“ paramą ir praėjusiais metais pasisamdė „Goldman Sachs Group Inc“ konsultacijoms.
Priemonės dėl Ukrainos privertė Rusiją investuoti į valstybinius skolintojus „VTB Group“ bei Rusijos žemės ūkio banką, kurių prieiga prie tarptautinių fondų buvo užblokuota. Sankcijos taip pat gali pakenkti investuotojams bendradarbiaujant su RDIF.
RDIF nurodė, kad sprendimas pervesti pinigus į Rusijos centrinį banką „nebuvo priimtas“, rašoma elektroniniu paštu atsiųstame pranešime. Fondas taip pat pažymėjo, kad diskusijos dėl „galimo atskyrimo“ prasidėjo prieš dvejus metus.
Centrinio banko spaudos tarnyba Maskvoje į skambučius ir elektroniniu paštu nusiųstą prašymą pakomentuoti pasirodžiusią informaciją neatsiliepė. Valstybinio banko „Vnešekonombank“, žinomo kaip VEB, atstovė spaudai Jekaterina Griškovec į skambučius ir elektroninio pašto laišką taip pat neatsiliepė.
RDIF, kurio devynių narių priežiūros tarybai priklauso ir buvęs Tarptautinio valiutų fondo vadovas Dominique`as Straussas – Kahnas, yra investavęs į didžiausią Rusijos vertybinių popierių biržą „Moscow Exchange“ ir didžiausią šalies fiksuoto telefono ryšio operatorių „Rostelecom“.
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga įšaldė lėšas ir uždraudė išvykti į užsienį dešimtims rusų ir jų kontroliuojamų įmonių, kai kovo mėnesį Rusija aneksavo Krymą. Sankcijos palietė kai kuriuos asmenis iš artimiausio Vladimiro Putino rato, didžiausius šalies bankus bei energetikos įmones.
