„Man labai kelia nerimą tai, kad dabar Lietuvoje tiek dabartinės Vyriausybės atstovai, plačiąja prasme valdžios atstovai, tiek analitikai į Lietuvos perspektyvas žiūri pro rožinius akinius. Pažiūrėkite, kas labiausiai akcentuojama: viskas gerai, iš krizės išėjome, augame kone sparčiausiai Europoje, tuoj atsigaus vartojimas, viskas bus gerai, jokių bėdų nenusimato. Tikrai ne taip“, - trečiadienį žurnalistams kalbėjo R. Rudzkis.

Pasak R. Rudzkio, visiškai be reikalo akcentuojama, kad šiuo metu Lietuva daug geriau pasirengusi naujai pasaulinei krizei, jei tokia kiltų. „O tikimybė, deja, nėra maža. (...) Duočiau maždaug 50 proc. tikimybę, kad kitąmet JAV susidurs su recesija ir tai neišvengiamai ves prie ES recesijos“, - apie galimą antrąją krizės bangą kalbėjo R. Rudzkis.

R. Rudzkio teigimu, šiandien ateina neramios žinios iš JAV, Kinijos ir Europos. „Jeigu pasaulis kris į recesiją, reikia suprasti, su labai dideliais sunkumais susidurs ir Rusija, kuri yra viena iš mūsų plačių eksporto rinkų. Tai Lietuvai atsilieps labai skaudžiai“, - perspėjo R.Rudzkis.

Nors gali būti, kad naujos krizės išvengsime, ekonomistas ragina jai rengtis. „Žinoma, gali būti, kad recesijos bus išvengta, bet autoritetingiausi pasaulio ekonomikos analitikai šiuo metu daugiau laikosi pesimistinės nuotaikos. Labai daug šansų, kad scenarijus gali būti ir neigiamas. Lietuva turi tam rengtis“, - dėstė ekonomistas.

Už ausų tempia eksportas

Rimantas Rudzkis
Savo nuogąstavimus jis grindė skaičiais. Antrąjį šių metų ketvirtį šalies ūkis augo 2,2 proc.

„Daug tai ar mažai? Lyginant su Italija ar kokia Ispanija, žinoma, tai daug, nes toms šalims tikrai šiuo metu labai sunku. Tačiau nepamirškime, kad Lietuvos ūkis neatsistatė dar iki prieškrizinio lygio“, - sako R. Rudzkis.

Jo teigimu, 2008 m. antrą ketvirtį sukurtas BVP palyginamosiomis kainomis buvo daugiau nei 8 proc. didesnis nei yra šiuo metu.

Ekonomistas atkreipia dėmesį ir į tai, kad darbo užmokestis iki šiol gerokai mažesnis nei prieš krizę. Nors ūkis auga, realus darbo užmokestis dar krinta – darbo užmokesčio augimas nekompensuoja kainų kilimo. Taip pat bloga situacija su investicijomis – jų lygis išlieka žemas.

Vienintelis iki šiol puikus rodiklis – eksportas. R. Rudzkio teigimu, tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl kai kurie politikai ir analitikai nusiteikę teigiamai.

Ekonomistas ragina galvoti, ar Lietuva pasirengusi naujai krizės bangai, jei ji kiltų. Lygindamas šiandieną su 2008-aisiais, R. Rudzkis mato vieną teigiamą aspektą: ir įmonės, ir gyventojai šiandien įsiskolinę mažiau.

„Tačiau pažiūrėkime į valdžios sektorių: jei prieš praėjusią krizę valdžios sektoriaus skola buvo 17,3 mlrd., tai šiuo metu jau 46”, - kalbėjo R. Rudzkis.

Jo teigimu, atėjus naujai krizės bangai, valstybė nebegalėtų tiek skolintis, taip pat nebebūtų galimybės mažinti pensijų ar socialinių išmokų. R. Rudzkis primena ir tai, kad artimiausiais metais mažės ES skiriamos paramos srautas. Todėl jis abejoja, ar Lietuvai šiuo metu reikia imtis Visagino atominės elektrinės projekto, pareikalausiančio gigantiškų lėšų.

Ekonomistas ragina gerinti verslo ir investicinę aplinką, negąsdinti investuotojų nuolatiniais mokesčių sistemos kaitaliojimais, efektyvinti viešąjį sektorių. „Valstybės uždavinys numeris vienas būtinai turėtų būti šalies konkurencingumo kėlimas siekiant spartaus ir tvaraus ekonomikos augimo“, - sakė R. Rudzkis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (347)