Prasidėjus vasaros sezonui, šalies restoranuose itin trūksta darbuotojų. Egzistuoja ne viena problemos priežastis. Pirmiausia, senstant Lietuvos visuomenei, į pensiją išeina dvigubai daugiau vyresnių darbuotojų, nei ateina jaunų. Antra, pastebima, kad Užimtumo tarnyboje (UŽT) registruoti bedarbiai piktnaudžiauja sistema ir nėra motyvuoti įsidarbinti.
Trečia, darbuotojų iš trečiųjų šalių atsivežimas ne toks sklandus, kokio norėtų verslininkai. Ketvirta, restoranų versle įprastas sezoniškumas, tad vasarą pajūrio verslai, kartais nelabai skaidriais būdais, pervilioja didmiesčių restoranų darbuotojus. Galiausiai, maisto pristatymo platformos, tokios kaip „Wolt“ ir „Bolt Food“, taip pat dažnai kelia didelę konkurenciją maitinimo įstaigoms.
Nespėjo pasiruošti vasarai
Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacijos valdybos narys, restorano „Ertlio namas“ virtuvės šefas Tomas Rimydis sako, kad dauguma šalies restoranų jaučia darbuotojų krizę. Sezonas ir pats darbymetis jau prasidėjo, bet daug restoranų esą net nėra atsidarę, nes neranda darbuotojų.
„Tampame prabangia šalimi, jau galime lygintis su Didžiąja Britanija, mūsų sektoriuje atlyginimai jau panašūs į šios šalies. Lietuviai vietiniai nebenori eiti dirbti, tad darbo rinkoje jaučiame stygių. O norint atsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių – egzistuoja tam tikri barjerai, procesas sudėtingas“, – pažymi jis.
Nors valdžia ir palengvino darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimą šalyje, tačiau tai negelbėja. Vienos didžiausių Lietuvoje restoranų grupių „Amber Food“ vadovas ir akcininkas Gediminas Balnis sako, kad šiam sezonui nespėjo pasiruošti, kolektyvai dar nepilni. Per 1000 darbuotojų turintis tinklinių restoranų verslas šiuo metu įdarbintų kelias dešimtis darbuotojų, daugiausia laisvų vietų – virtuvėje.
„Iš ambasadų Migracijos tarnyba perėmė užsieniečių dokumentų tvarkymą. Anksčiau pereinamasis laikotarpis, kai pasakai darbuotojui, kad jis tau tinka, iki to, kada jis atvažiuoja į įmonę, trukdavo 7 mėnesius. Dažniausiai du trečdaliai per šį laiką nebeatvažiuodavo.
Dabar situacija pagerėjusi, laikotarpis sutrumpėjo iki 3 mėnesių. Tačiau lyginant su Lenkija, ten kelis kartus trumpiau viskas vyksta. Bet kokiu atveju dabar lengviau atsivežti darbuotojų, tačiau jau vasaros pradžia, o mes nepasiruošėme tiek užsieniečių, kiek mums reikia, dėl pačių vykusių pakeitimų. Ši vasara jau sugadinta“, – pabrėžė jis.
Jaunuoliams per sunkus darbas
O „Ertlio namas“ virtuvės šefas pažymi, kad šiuo metu labiausiai trūksta padavėjų, mat sunku rasti motyvuotų ir kvalifikuotų darbuotojų.
„Labiausiai trūksta kvalifikuotų padavėjų, kurie mokėtų kalbėti angliškai ir lietuviškai, ir dar ateitų į darbą. Pavyzdys – „Michelin“ padavėjas grįžo iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą, už tai iš valstybės gavo išmoką, padirbo pas mane tris dienas, nuvarė „pachaltūrinti“, susitiko senus bičiulius ir kitą dieną į darbą atėjo girtas. Atleidau, o jis nuėjo į Užimtumo tarnybą.
Apskritai jaunimui toks darbas – per sunkus. Ateina, pamato, kad reikia dirbti fizinį darbą, daug vaikščioti ir nešioti, pavargsta kojos, o prie kompiuterių sėdėti lengviau.
Kitas dalykas – maisto pristatymo platformos, ten labai patogu dirbti: ateinu, kada noriu, ir dar mokesčių nemoku. Valstybė turi įsikišti ir sureguliuoti šį sektorių. Žmogui turi būti tas pats, ar dirbti kurjeriu, kur nemokės mokesčių, ar pas sąžiningą mokesčių mokėtoją restorane“, – dėsto restorano vadovas.
„Wolt“ sureagavo į pasirodžiusią publikaciją ir atsiuntė savo komentarą.
„Visi „Wolt“ kurjeriai-partneriai yra įsipareigoję mokėti mokesčius. „Wolt“ reguliariai pateikia pajamų ataskaitas ir perduoda visą reikalingą informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl išvengti mokesčių nėra įmanoma.
Detaliau kalbant apie gyventojų mokesčius, kiekvienam asmeniui taikomas skirtingas mokesčio tarifas, priklausomai nuo to, ar gyventojas yra studentas, ar turi kitą darbą, ar tai pirmieji metai, kai asmuo turi individualios veiklos pažymą ir pan. Mokesčio dydis gali skirtis, todėl mes visada rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją, kuri gali suteikti konsultaciją“, – sako „Wolt“ operacijų vadovas Baltijos šalyse Julius Kalvaitis.
„Amber Food“ vadovas pritaria, kad jaunuoliai – labai išrankūs ir nenori sunkiai dirbti.
„Ateina jaunas žmogus ir po pirmos dienos tik supranta, kad čia reikės dirbti. Būna, kad meta darbą po kelių dienų. Tas pats pajūris surenka jauną kolektyvą, tarkime, 20 žmonių. Savaitgalį – pramogos, o pirmadienį pusę kolektyvo jau nebeturi. Atsakomybės nėra“, – sako jis.
Pajūris pervilioja didmiesčių kolektyvus
Verslininkų teigimu, jaunuolių atlyginimų lūkesčiai kartais būna nepagrįsti, bet kitos išeities esą nėra, – jei jam nemokėsi, išeis kitur.
„Ateina 20-metis studentas be patirties ir nori 1000 eurų į rankas. Jei tu nemokėsi, jis eis kitur, kur mokės. Jei nori, važiuos į pajūrį, kur gauna 1500-2000 eurų „juodais“, o jiems tas pats – puikiai praleis vasarą. Pasižiūrėkite, kokie oficialūs atlyginimai pajūryje: mediana – 780 eurų „popieriuje“, o ieško šefo už 3 tūkst. eurų į rankas. Ir visi eina ten dirbti, gal dar Užimtumo tarnyboje pabus ir gaus išmokų“, – komentuoja T. Rimydis.
„Amber Food“ vadovas sutinka, kad pajūris – nelegalaus verslo šaltinis, todėl ten dirbantys verslininkai lengviau pritraukia darbuotojų iš didmiesčių. Be to, verslininkai pasigenda ir akylesnės tarnybų priežiūros. Esą Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) patikrinimai nėra tokie dažni, koks yra pažeidimų mastas.
„Pajūryje moka grynais kiekvieną dieną, trūksta ir Mokesčių inspekcijos dėmesio. Vasarą jiems – atostogų metas, o pagal sezoniškumą turėtų būti pats darbymetis, ypač Palangoje per visas šventes, nes tikrai daug Užimtumo tarnyboje registruotų žmonių dirba tiek banketuose, tiek Palangoje. Tokių didelių oficialių algų ten nėra, kokias jie deklaruoja, imdami darbuotojus. <...>
Restoranams sumažinus PVM, didmiesčiai išskaidrėjo, bet pajūris labiau linkęs rizikuoti. Ten daugiau ir vienadienių įmonių, kurios bankrutuoja pasibaigus sezonui, daugiau gudrybių. Ten reikėtų skirti daugiau priežiūros“, – pabrėžia G. Balnis.
Mato daug piktnaudžiavimo
Pasak „Ertlio namas“ virtuvės šefo, UŽT taip pat neskatina bedarbių ieškoti darbo. Jis pasidalijo savo patirtimi, ieškant darbuotojų.
„Kreipiausi į atsakingus tarnybos vadybininkus, pateikiau minimalų kvalifikacijos sąrašą padavėjui – kad mokėtų anglų kalbą, būtų bent 20 metų, o patirtis nebūtina. Vadybininkas atsiuntė vieną kandidatą, net nekalbantį lietuviškai. Komunikacija šioje vietoje su tarnyba ir nutrūksta, nes vienas išėjo atostogų, kitas nieko nežino, todėl verslui tai – didelis iššūkis.
O darbuotojai geriau pabus Užimtumo tarnybos ir pašalpų sistemoje: nieko nedarysiu, bet tuos devynis mėnesius gausiu pinigų. Per pandemiją, kai mūsų sektoriuje buvo skelbiamos prastovos, pripratinome žmones prie lengvų pinigų, ypač jaunoji karta prie jų pripratusi. Mūsų sektoriuje darbas tikrai nelengvas, reikia dirbti, o jaunimas prarado motyvaciją darbuotis. Geriau jiems prisijungti prie platformų (maisto išvežiojimo – red.) – gali dirbti kada nori ir kiek nori“, – dalijasi T. Rimydis.
Verslininkai atkreipia dėmesį, kad UŽT sudarytos sąlygos dirbti nelegaliai ir tuo pačiu metu gauti nedarbo išmokas.
„Žmogus „sėdi“ Užimtumo tarnyboje, bet savaitgalį vestuvėse padirba, gauna 300 eurų į kišenę, paskui dar vieną kitą banketuką aptarnauja, dar koks šimtukas įkrenta. O kai siūlai kontraktą – atsisako, nes reikės dirbti. O taip labai patogu – dirbu kada noriu, dar ir išmokas gaunu. <...>
Ateini į Užimtumo tarnybos pokalbį vieną ar antrą kartą, padaro tau pažymą, ir toliau gauni išmokas. Įsidarbini, neateini į darbą, arba ateini pirmą dieną į darbą, nieko neveiki ir tave atleidžia – ir vėl grįžti į pašalpų sistemą“, – pasakoja virtuvės šefas T. Rimydis.
„Reikia pasidaryti tarnybos inventorizaciją – kiek yra realių bedarbių ir kiek jų perka pažymas, kad būtų neliečiami, ir Užimtumo tarnybos specialistai jų nekviestų darbintis. Jie tiesiog nenori dirbti. Reikia sudaryti tokias sąlygas, kad jie eitų dirbti, o ne „kabėtų“, kad būtų daugiau galimybių persikvalifikuoti“, – priduria G. Balnis.
Užsieniečius priima tik iš didelės bėdos
Pašnekovas sako, kad paprastai iš UŽT įsidarbina nedaug žmonių. Tačiau jiems esą teikiama pirmenybė.
„Jeigu tik ateina – priimame, nes norint atsivežti užsienietį kainuoja daug laiko ir pinigų: mokame agentūrai, padedame jiems surasti būstą, darome apmokymus, dar visi kultūriniai skirtumai. Žymiai paprasčiau priimti lietuvį, o užsieniečius priimame iš didelės bėdos“, – patikina „Amber Food“ vadovas.
Jis ragina leisti įsivežti daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių, nes tik taip esą sprendžiama gilėjanti demografinė duobė.
„Senstant Lietuvos visuomenei, reikia atsivežti daugiau užsieniečių, nes mūsų sektoriuje trūksta jaunų darbuotojų. <...> Nebent rastume kaip išspręsti mažėjančio gimstamumo problemą, bet net ir geriausiu atveju tik po 20 metų tai padėtų išspręsti darbuotojų trūkumo problemą.
Šiuo metu darbuotojų išeina dvigubai daugiau į pensiją, nei jų ateina. Teoriškai pensinio amžiaus ilginimas sprendžia šį klausimą, bet mūsų sektoriuje – nelabai, nes restoranai – senamiesčiuose, lauko kavinėse, išsidėstę per kelis aukštus, todėl reikia daug judėti, tai vyresniems darbuotojams tai per sunkus darbas“, – kalba G. Balnis.
Vis dėlto „Ertlio namas“ vadovas sako, kad net ir darbuotojų iš trečiųjų šalių atsivežimas reikalauja daug laiko ir iššūkių, ir negarantuoja, kad atvykę darbuotojai čia pasiliks.
„Atsivežęs užsieniečių, jų nepastatyti į frontą, nes pirmiausia jie nemoka vietinės kalbos. Kitas dalykas – ne visi atvykėliai nori plauti indus. Be to, skyrei daug laiko ir energijos, kad apmokytum atvykėlį, kad jis čia prisitaikytų, bet jis pabuvo kelis mėnesius ar pusmetį, „pauostė“ Europą ir tiesiu taikymu – į Vokietiją, Norvegiją ar Švediją, kur atlyginimai – dvigubai didesni“, – aiškina T. Rimydis.
Nemano, kad algų didinimas padės
Problemos, kaip tikina, neišspręstų net ir didesni šio sektoriaus atlyginimai.
„Teoriškai gali mokėti begalybę. Turi mokėti tokius didelius atlyginimus ir kainos turi taip išaugti, kad daugiau žmonių važiuotų atostogauti į užsienį, tada pas mus nebetrūks darbuotojų. O kai fiziškai mažėja darbuotojų, darbo užmokesčio kėlimas nesprendžia problemos.
Jei profsąjungos mato, kad mes turime tiek kelti algas, kad pas mus ateitų dirbti gaisrininkai, policininkai, greitųjų pagalbos vairuotojai, teoriškai tai gali įvykti, bet kadangi visumoje trūksta darbuotojų, tai tik persiskirstymo klausimas, kur tų darbuotojų trūks“, – dėsto verslininkas.
