Tuo metu SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sutinka su šalies vadove, kad dėl mokesčių surinkimo reikia padaryti išsamią analizę, tačiau pranešime jis pasigedo dėmesio branduolinei energetikai.
„Prezidentė pasakė, kas apvaginėja gyventojus. Tačiau tai jiems nėra naujiena, taigi kas iš to? Nereikia būti nei prezidente, nei profesoriumi, kad žinotum, jog mūsų komunalinių paslaugų kainos yra didelės, todėl kad tie ūkiai daugiausiai yra privatizuoti. Tai yra natūralios monopolijos ir valstybė turi jas prižiūrėti, kad kainos nebūtų išpūstos“, - DELFI sakė Vilniaus universiteto profesorius R. Lazutka.
Ketvirtadienį Seime skaitydama metinį pranešimą šalies vadovė tvirtino, kad labiau nei ginčai su „Gazprom“ šalį alina vietinių energetinių oligarchų apetitai.
R. Lazutkos teigimu, tai yra savaime suprantami dalykai ir juos tik paminėti nepakanka.
„Klausantiems žmonėms atrodo, kad yra prezidentė ir kiti valdžios atstovai, oligarchai, kurie užgrobė savivaldybes ir energetikos-komunalinių paslaugų ūkius, tačiau neaišku, ką žmogui daryti tai sužinojus. Jis tai patiria kiekvieną mėnesį apmokėdamas sąskaitas. Tam nereikia laukti metinės kalbos. Būtų buvę įdomiau, jeigu būtų pasakyta, kas yra daroma ir kas trukdo pakeisti situaciją. Jeigu sakoma, kad trukdo oligarchai, tuomet žmogui belieka tik susikrauti lagaminus ir išvažiuoti, nes prezidentė irgi bejėgė?“ - kalbėjo pašnekovas.
Kovą su oligarchija prezidentė buvo įvardijusi dar kadencijos pradžioje.
Profesorius pasigedo ir prezidentės dėmesio nedarbo lygiui visoje šalyje.
„Man atrodo, kad tai žmonėms yra labai reikšmingas klausimas. Taip pat ir mažos algos, neišsprendžiamas pensijų grąžinimo klausimas, apie kurį buvo užsiminta lyg tarp kitko kalbant apie kitus dalykus. Kitų šių vadovų kalbose būna atkreipiamas dėmesys į tai, kas įprastai svarbu žmonėms, pavyzdžiui, JAV prezidentai kreipiasi į moteris arba šeimas“, - sakė R. Lazutka.
Vežimas akivaizdžiai stringa
Savo metiniame pranešime D. Grybauskaitė aštriai sukritikavo VMI, tvirtindama, kad jeigu ji akyliau tikrintų stambųjį verslą, į biudžetą galima būtų surinkti bent puse milijardo litų daugiau.
„Reikia pripažinti, kad mokesčių surinkimas jau antrus metus iš eilės vyksta pagal tą patį scenarijų: tarsi ir planuojame atsakingai, remiamės solidžiomis makroekonominėmis projekcijomis, tačiau atsitinka taip, kad gyventojų pajamų ir pelno mokesčių surinkimas nestringa, tačiau pridėtinės vertės mokesčio (PVM), kuris yra svarbiausias biudžete, surinkimo vežimas antrus metus iš eilės akivaizdžiai stringa. Tai tampa didele viso biudžeto pagrindimo rizika, nes su tuo yra tiesiogiai susijusios mūsų išlaidos ir skolinimosi poreikiai“, - DELFI komentavo jis.
G. Nausėda pripažįsta, kad nuodugni pridėtinės vertės mokesčio nesurinkimo analizė išties praverstų.
„Žvelgiant paviršutiniškai, tai pagrįsti yra gana sudėtinga, kadangi vidaus vartojimas atsigauna“, - sakė jis.
Finansų ministerijos duomenimis, per pirmuosius du šių metų mėnesius PVM surinkimo planas įvykdytas 96,8 proc., taigi nesurinkta beveik 62 mln. Lt šio mokesčio.
Nuo Rusijos teks nusisukti
Savo kalboje prezidentė metė atsaką ir Rusijoje dirbantiems verslininkams, tvirtindama, kad reikia ieškoti kitų rinkų, jog nereikėtų nepriklausomybės iškeisti į sviestą. Verslininkas Vilius Kaikaris yra rėžęs, kad dėl Lietuvos politikos patrankas galėsime sviestu tepti, nes nebus, kur jį dėti.
G. Nausėda mano, kad nori ar nenori verslui teks persiorientuoti.
Pasak ekonomisto, dabar jau atvirai galima kalbėti apie Rusiją ištiksiančią ekonominę recesiją.
„Nežinau, ar dabar pats metas mums visiems plėštis marškinius nuo krūtinės ir įrodinėti, kad esame didesni patriotai nei kiti. Tiesiog gyvenimas privers prekių srautus perorientuoti iš Rusijos į kitas rinkas“, - sakė G. Nausėda.
Jis pripažino pasigedęs prezidentės siūlymų, kaip būtų galima mažinti pranešime paminėtą socialinę atskirtį.
„Mano nuomone, reikėtų sukurti tam tikrą biudžetinį mechanizmą, kuris suinteresuotų savivaldybes kurti naujas darbo vietas ir pritraukti investicijas. Reikia, kad jos matytų tiesioginį ryšį tarp biudžeto įplaukų, kurios nusėda tiesiogiai savivaldybės biudžete ir įdėtų pastangų aktyvinant regiono ekonomiką. Šiuo metu dažnai to ryšio nėra, todėl nėra ir ypatingo suinteresuotumo“, - svarstė pašnekovas.
G. Nausėda pasigedo ir prezidentės dėmesio į stalčius nugulusiems planams statyti Visagino atominę elektrinę.
„Pastaruoju metu susidarė įspūdis, kad retorika šiuo klausimu tampa aptakesnė. Todėl tam tikras prezidentės stumtelėjimas būtų labai prasmingas šiandieninėmis aplinkybėmis. Vis daugiau tenka girdėti labai autoretitetingų specialistų nuomonių, kad ES yra padariusi rimtų energetinės politikos klaidų, o viena iš jų yra Vokietijos apsisprendimas nebeeksploatuoti branduolinių jėgainių nuo 2022 m. Tikimasi, kad jis bus peržiūrėtas“, - sakė jis.
DELFI primena, kad į valdžią atėjus dabartiniams valdantiesiems Visagino atominės elektrinės projektas nugulė į stalčių.
