Situacija varo į neviltį
Lietuvos ūkininkams ypatingai sunkus ir nerimo kupinas metas. Užsitęsusi sausra daugelyje šalies vietų žemę pavertė pelenais. Dėl gegužės šalnų, kurios tokios smarkios buvo pirmą kartą po 60 metų, sodininkai sako, kad reikia pamiršti apie lietuviškus obuolius. Daržovių ir uogų derlius taip pat bus gerokai mažesnis, nemenkas pavojus iškilęs ir grūdinėms kultūroms. Panaši situacija ir kitose Europos šalyse.
Kalbėdama apie tragišką situaciją Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos vadovė“ Vitalija Kuliešienė žodžių į vatą nevyniojo.
„Lietuviškus obuolius šiemet tikrai galime pamiršti, ne vieną kartą tą kalbėjau. Kai sodai žydėjo, jau matėsi, kad jie nušalę, o dabar ir komisijos iš savivaldybių buvo atvažiavusios į kiekvieną sodą ir įvertino, kad dabar sodai tušti, vienas kitas obuoliukas ant obels užsilaikęs. Problema – gegužės šalnos, o tų sodų, kurių šalna nepribaigė, kuriuose buvo užmegztų obuoliukų, tai nusibaigė nuo sausros.
Uogų yra šiek tiek daugiau, ypač braškių. Tačiau jei imsime 100 proc. braškių derliaus, tai šiemet yra gal koks 40 proc., uogos daug smulkesnės, mažesnės. Pirmus žiedus taip pat nušaldė šalnos. Jei jos būtų trukusios vieną ar dvi dienas, tai augalai gal ir galėjo sukovoti, bet kai šalnos tęsėsi pusantros savaitės ir net siekė 8 laipsnius šalčio, jau nieko nepadarysi, tad ir uogų derlius yra labai mažas. Serbentų beveik nėra, trešnės prašoko kai kurios, bet irgi derlius net 50 proc. nesiekia, vyšnios irgi labai pavienės.
Taip kad ir vaisiai, ir uogos šiemet liūdnai atrodo Lietuvoje. Augintojų nuotaikos labai liūdnos, nes mes nuo 2019 metų negalime atsistatyti savo srautų. Tada irgi turėjome didelės šalnas, gavome paramą, bet ta parama nesiekė net 10 proc. mūsų pajamų, sunkiai išgyvenome, o dabartinė situacija visus sodininkus ir uogininkus varo į neviltį, nežinau, kaip toliau gyvensime“, – pagrįstai nuogąstavo V. Kuliešienė.
Nelijo nuo sėjos
Ūkininkas, grūdų augintojas iš Kauno rajono Danas Laurinavičius tvirtino, kad ir jų srityje situacija yra labai prasta, jos jau nebeišgelbės ir krituliai.
„Aš ūkininkauju Kauno rajone, čia žemės labai nevienodos. Prastesnėje žemėje situacija jau dabar labai liūdna, žieminiai pasėliai nurudę, tas nurudęs javas varpoje nebesuformuos grūdų arba jų bus vienas kitas, jie bus labai smulkūs. Geresnėse žemėse dar šiek tiek laikosi, tose žemėse, kur daugiau humuso, kur organinių trąšų duota situacija šiek tiek geresnė, kur aktyvus ūkininkavimas taikomas ten situacija prastesnė. Vasariniuose pasėliuose taip pat situacija yra bloga tuo, kad nuo sėjos pradžios pas mus nelijo, kiek buvo žemėje drėgmės iš to augalas dar vystėsi, dabar nustojo vystytis, atmetinėja naujus ūglius, bus mažiau grūdų. Pupos žemos, mezga labai mažai žiedų, situacija yra labai prasta.
Žinoma, lietus dabar tikrai nepamaišytų, tačiau žala jau yra padaryta, jos nebeatitaisys, tik žalos mastas gali kisti dėl lietaus, gali būti 40 proc. nuostolis, gali būti ir 50 proc. nuostolis. Tiems javams, kurie nurudę, jau niekas nebepadės, net lietus“, – teigė D. Laurinavičius.
Anot jo, šiuo metu prasčiausia situacija yra Vakarų Lietuvoje, kur kelios savivaldybės jau paskelbė ir stichinę sausrą, ir ekstremalią situaciją. Bloga padėtis ir Pietų Lietuvoje, nes ten žemė taip pat prastesnė. Geriausiai kol kas laikosi vidurio Lietuva, tačiau optimizmo mažai ir čia.
Ir nors ūkininkai tikrai atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje, vis dar galima išgirsti komentarų, kad jie esą nuolat verkia, tačiau rudenį vis tiek prikulia pilnus aruodus.
„Tokiems žmonėms pasiūlyčiau patiems paūkininkauti, kad suprastų, jog gali įdėti visą širdį, laiką, kurio net nelieka šeimai, ir esi visiškai priklausomas nuo oro. Aišku, niekas neverčia ūkininkauti, čia kiekvieno pasirinkimas. Aš kaip ūkininkas norėčiau, kad mano rajone būtų pripažinta stichinė sausra, kol kas to nėra. Tikrai neprašau jokių kompensacijų, tiesiog noriu supratingumo, kad gal pakeistų metodologiją vertinimo, kuri, mano manymu, šiuo metu nėra teisinga, kad būtų paskelbta stichinė sausra. Ką tai pakeistų?
Sinoptikai stichinę sausrą yra pripažinę, pasėlių draudimo kompanija – taip pat. Toks valdžios pripažinimas galbūt padėtų vykdant sutartis, įsipareigojimus su tiekėjais, pirkėjais, su bankais būtų galima derėtis dėl atidėjimų, dėl sutarties pakeitimų, turint tą raštą, kad yra stichinė sausra ir galiotų force majore sąlyga“, – aiškino D. Laurinavičius.
V. Kuliešienė teigė, kad pirkėjai parduotuvėse mato ne vienos rūšies obuolių, todėl net neįsivaizduoja, su kokiomis problemomis susiduria Lietuvos sodininkai.
„Juk sudedi ne tik savo širdį, bet ir visus savo pinigus, investuoji didžiules lėšas. Ir kai viską padarai, o Dievulis paima ir nušaldo. Ir neturi kitos išeities, nes žiedas formuojasi iš rudens, kartais būna, kad gali kažką atsėti, o čia nieko nepadarys, nes žiedas formuojasi prieš metus, jei jis nušalo, viskas, lauk kitų metų. Obelys nežūsta, turi prižiūrėti, daryti tuos pačius darbus, ir nieko nepakeisi. Tai skeptikams pasiūlyčiau padirbėti, pažiūrėti, kaip viskas atrodo“, – kalbėjo V. Kuliešienė.
Lietuva klimato kaitai nepasiruošusi
Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė teigė, kad jau šių metų pavasarį buvo girdimos kalbos apie šio sezono sudėtingumą.
„Sausra kankina ne tik Lietuvos ūkininkus, bet didžiąją dalį Europos. Ispanijoje dar sudėtingesnė situacija, Prancūzija jau paskelbė, kad šiųmetė sausra bus daug sudėtingesnė nei pernai. Mes girdime problemas Amerikoje, tad šiuos metus turime išskirtinai ypatingus tuo, kad Europoje yra vandens trūkumas ir fiksuojama sausra. Jei pažiūrėtume Lietuvos žemėlapį iš palydovinių nuotraukų, tai visoje Lietuvoje yra fiksuojamas ryškus vandens trūkumas. Ką tai reiškia ekonomiškai?
Kadangi ne viena Lietuva turi problemų, turiu tokį atsargų vertinimą, bet manyčiau, kad maisto kainos gali kilti, nes susidarys tam tikras maisto trūkumas dėl prasto šių metų derliaus ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių. Jei žemės ūkio produkcijos kainos kils, tai duos spaudimą ir visam kitam maisto produktų kainų kilimui. Jei taip atsitiktų, tada mūsų bandymas suvaldyti infliaciją pasidarytų sudėtingesnis, suvaldymo kaina yra didėjančios palūkanų normos, tai ta mūsų tikėtina recesija darosi vis realesnė ir jos prognozės bus prastos. Jau dabar pateiktos prognozės nėra geros, bet manau, jos dar nevertina sausros poveikio. Ir tai yra rimta“, – teigė E. Stonkutė.
Ji tvirtino, kad jau dabar aiškiai įvardijama, kad prasideda naujas klimato ciklas ir ateinantys treji metai bus dar karštesni nei buvo dabar.
„Tai kalbant apie žemės ūkį, manau, reikalingi labai rimti strateginiai sprendimai. Reikia kalbėti apie pačių pasėlių veisles, kurios būtų atsparesnės sausrai, taip pat reikalingos inovacijos, technologijos žemės ūkiui. Tai rimtas klausimas, į kurį sprendimo Lietuvoje kol kas neturime“, – pabrėžė E. Stonkutė.
Ar galima apsisaugoti nuo klimato kaitos, nuo ekstremalių orų reiškinių?
„Mes jau seniai galvojame, kaip galėtume apsisaugoti, jau yra bandymai ir ne tik bandymai, bet jau ir laistymo sistemos įvestos, kad nuo šalnų iš viršaus galėtų būti laistoma, bet ten plotai yra mažesni, nes labai didelis kiekis vandens reikalingas. Dar taikomas oro maišymas ventiliatoriais. Dabar dar specialiai kai kas ir nusipirkęs šildymo agregatus, kurie kabinami prie traktoriaus ir važiuoja tarp vaismedžių lysvių, šildo orą. Bet tai irgi tik ribotą kiekį hektarų gali šitaip sutvarkyti. Ir aišku, jei nebūna tokia šalna, kaip dabar – pusantros savaitės.
Paprastai būdavo kelios dienos. Problema ir ta, kad mūsų niekas nedraudžia nuo šalnų. Mūsų Lietuvos sodininkų yra 2000 hektarų verslinių sodų ir tai neįdomu draudikams, nes per mažas kiekis hektarų ir rizika per didelė, kad jie galėtų šitą draudimą pasiūlyti kaip produktą. Kalbant apie kitas apsaugos priemones, veisles mes keičiame, atsiranda ir trąšos, kurios apsaugo žiedą, jį sustiprina, bet šiemet nieko negalėjome padaryti. Žinoma, kad keičiantis klimatui, reikia keistis ir sodininkams, bet mums reikia paramos“, – teigė V. Kuliešienė.
D. Laurinavičius tvirtino, kad viena iš apsaugos nuo klimato kaitos priemonių yra teisingų veislių pasirinkimas, tokių, kurios būtų atsparesnės sausrai.
„Be to, vis dažniau juokais, o galbūt ir rimtai pamąstome apie drėkinimo sistemas, bet Lietuvoje nėra infrastruktūros, nors manau, kad po truputį prie to prieisime. Manau, kad dalyje laukų tikrai kas nors pabandys ateityje, gal bus parama šitam dalykui. Kalbant apie pasėlių draudimą – su draudikais pas mus, augalininkus, geresnė situacija nei pas sodininkus ar daržininkus, pats pasėlius draudžiu jau keliolika metų. Tačiau reikėtų tobulinti šią sistemą, reikalavimus, didinti meteorologinių stotelių skaičių, nes nuo jų labai priklauso.
Pas mus Kauno rajone jos lyg yra trys oficialios, iš kurių ima duomenis, tai žymiai per mažai. Valstybė kompensuoja dalį išlaidų pasėlių draudimui, tai sveikintina, buvo kalbos po pernai metų, kad mažins tą intensyvumą, tai gąsdina, bet manau, kad tai įvyko dėl to, kad pernai buvo didelės produkcijos kainos ir pati apdraustoji suma buvo didesnė, todėl valstybė išsigando, kad reikės daug kompensuoti“, – valstybės paramos būtinybę įvardijo D. Laurinavičius.
Taikys išimtis išmokoms
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, jog šiandien labai aiškiai įvardyti, kiek ūkių ir kaip nukentėjo nuo sausros, neįmanoma, nes dar nesibaigė deklaravimo laikotarpis.
„Dar nežinome pasėlių kompozicijos, kitas dalykas, labai priklauso nuo to, kada kultūros buvo sėtos. Pasaulines prognozes mes matome, bet savo dar negalime pateikti, mums reikia liepos vidurio, kad galėtume įsivertinti. Kalbant apie šiuos metus, tai jie žemės ūkiui tikrai išskirtiniai blogąja prasme. Jie prasidėjo su pieno krize, su tikrai nukritusiomis kainomis, tada turėjome per 60 metų neturėtas šalnas, kas smogė ne tik sodams ir uogynams, bet ir augalininkystės ūkiams, turint omenyje tuos pačius vasarinius rapsus, o dabar – sausra.
Matydami visą šitą situaciją, dabar vertiname taip, kad tikrai taikysime išimtis kas yra susiję su vadinamosiomis Europos Sąjungos išmokomis. Tikrai yra atvejų, jei vėlai sėta, tai tas pasėlis net neišdygo dėl drėgmės trūkumo, turime atvejų, kad pasėlis tiek retas, kad jo net nevertėjo laikyti. Tai tą priemonių paketą taikysime. Be to, tikimės Europos Komisijos sprendimo, kad bus galima padidinti avansines išmokas ūkininkams“, – žadėjo K. Navickas.
Jis teigė, kad vyriausybė iš kai kurių savivaldybių jau sulaukė prašymo skelbti ekstremalią situaciją, tai svarstys.
„Turime labai aiškiai pasakyti, kokią vertę duoda ekstremalios situacijos paskelbimas. Vyriausybė tai turės vertinti, kreipimasis yra, tai mes vertinsime. Ką duoda tas paskelbimas, jis duoda kai kurias išimtis. Tai išimtys, kurios susijusios su ES išmokomis, mes tai galime padaryti ir padarysime nepaskelbus ekstremalios situacijos, mes esame pasirengę padaryti pakeitimus pagal kritulių kiekį, vadinasi, išplėsti gerokai teritoriją ir tada mums nereikia ekstremalios situacijos skelbimo, nes jei laikysimės įstatymo raidės, tai nebūtinai bus palanku ūkininkams“, – teigė K. Navickas.
E. Stonkutė pasidžiaugė, jog tiek ūkininkai, tiek ministras situaciją vertina panašiai, visi supranta problemos sudėtingumą, o problemų sprendimų sąrašas irgi žinomas.
„Manyčiau, kad šiuo momentu labai svarbu, kad tas bendras supratimas yra, tai sprendimai yra tik laiko klausimas. Tačiau pasakysiu, kad šių metų situacija yra sudėtinga, labai ekstremali, bet reikia galvoti apie ateinančius metus, nes manau, kad tokių atvejų daugės, dažnės, jie bus sudėtingesni ir mums reikalingi strateginiai sprendimai, kurie padėtų išspręsti tokias problemas, reikalingos investicijos į technologijas ir inovacijas, žemės ūkio sektorius to reikalauja, nes mes turime klimato kaitą. Ruoštis reikia jau šiandien“, – pabrėžė E. Stonkutė.
