aA
Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta mano, kad kitų metų biudžeto ambicija gerėja, tačiau nerimą kelia mokestiniai siūlymai, kuriais „gyvulių ūkis“ būtų tik didinamas. Iš Seimo pasigendama ir ryžto dėl prezidento siūlymo didinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) individualia veikla užsiimantiesiems. Kritikuojamas ir siūlomas automobilių mokestis, tačiau viliamasi, kad iki įsigaliojimo jis dar pasikeis.
Simonas Krėpšta
© DELFI / Domantas Pipas

Interviu DELFI prezidento patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta papasakojo apie prezidentūros poziciją dėl formuojamo biudžeto ir mokestinių pasiūlymų – apmokestinti prekybos tinklus, bankus, automobilius, išplėsti NT mokesčio mokėtojų bazę. Kalbant apie ateitį, neabejojama, kad turto mokesčiai turės keistis.

– Dar gruodžio 3 dieną sakėte, kad biudžeto projektas nėra ambicingas. Artėjant priėmimo datai, kokia jūsų nuomonė?

– Biudžeto projekto ambicija pagerėjo. Šiandien buvo pritarta sparčiau didinti pensijas nuo sausio mėnesio, taip, kaip siūlė prezidentas. Verta pasidžiaugti, nes pralaužti ledai mažinti socialinę atskirtį ir pensininkų skurdą. Žinome, kokie aukšti rodikliai, – 40 proc. visų pensininkų dabar patiria santykinį skurdą, tai yra labai didelis skaičius. Tam, kad jis pasikeistų, reikia, jog pensininkų pajamos šiek tiek sparčiau didėtų nei vidutinės pajamos šalyje, aišku, pagal finansines galimybes.

Simonas Krėpšta
Simonas Krėpšta
© DELFI / Domantas Pipas

– Kalbant apie prezidento siūlymus, pensijų didinimas „ėjo“ kartu su kitais siūlymais – sumažinti lengvatinio akcizo dydį ūkininkams, padidinti mokamą GPM už dividendus, savarankišką veiklą. Šie pasiūlymai Seime nepatvirtinti, atrodo, kad balanso tuomet nebelieka.

– Akivaizdu, kad mokestiniai pasiūlymai buvo atidėti į stalčių. Tikimasi, kad prie jų galbūt bus grįžta, nes jie buvo nukreipti ne šiaip bet kur, bet teisingesnės mokestinės sistemos link. Siūloma mažinti lengvatas, mažinti skirtumus tarp įvairių apmokestinimo tarifų, teisingesnė sistema mažinant tą vadinamąjį „gyvulių ūkį“. Šiuo metu Seimas pasirinko kitus prioritetus, iš kur paimti tų lėšų, reikalingų pensininkų skurdui mažinti. Toks pasirinkimas šiandien, bet, be abejo, gerovės per ilgą laikotarpį nepastatysime ant kreivų mokestinių pamatų. Visi sutinka: ir ekspertai, ir visuomenė, kad yra daug skylių mokestinėje sistemoje, ją reikia sutvarkyti. Tikimės, kad įdėto ryžto bus daugiau.

Šiek tiek neramina tam tikri pasiūlymai netgi didinti „gyvulių ūkį“, pastarosiomis savaitėmis registruoti pasiūlymai, kurie netgi keičia individualios veiklos apmokestinimą, jį mažina, ir kartu mažina „Sodros“ dalį. Tai pusiau mokestis, pusiau draudimas, daro tam tikrą meškos paslaugą, nes žmonės tiesiog sumokės mažiau įmokų, gaus mažesnes pensijas, socialines garantijas ateityje. Tai – keistas pasiūlymas. Jei nesiimame mažinti „gyvulių ūkio“, atidėtas šis klausimas, tai nereiktų ir jo didinti. Tikimės, kad iki antradienio, kai bus sudėlioti galutiniai sprendimai, tai nebus priimta. (…) Tikimės, kad iki antradienio Seimas supras ir labiau įsigilins, kad tai – dar didesnis nesąžiningumas mokestinėje sistemoje.

– Paminėjote, kad prezidento siūlymai nugulė į stalčių, galbūt bus ištraukti vėliau. Ar tikimasi, kad su kitais rinkimais, kitokia valdančiąja dauguma jie bus ištraukti?

Neišvengiamai šleiva kreiva mokestinė sistema yra problema, ar kreivi mokestiniai pamatai. Tikrai negali statyti tvarkingo namo ant kreivų pamatų. Tikimės, kad pavasario sesijoje, galbūt, bus metas imtis šių darbų.
Simonas Krėpšta


– Neišvengiamai šleiva kreiva mokestinė sistema yra problema ar kreivi mokestiniai pamatai. Tikrai negali statyti tvarkingo namo ant kreivų pamatų. Tikimės, kad per pavasario sesiją galbūt bus metas imtis šių darbų. Taip pat – ir ateityje. Tikrai yra ką taisyti.

– Bet ar nematote pasipriešinimo šiems siūlymams būtent iš dabartinės valdančiosios daugumos?

– Akivaizdu, kad ryžto pritrūko. Akivaizdu, kad buvo tam tikras pasipriešinimas imtis ryžtingesnių veiksmų, bet tikimės, kad pavasarį bus daugiau to ryžto. Vis tiek tas problemas reikės išspręsti, jos tik didės. Ir vėlgi neturėsime iš ko gerinti viešųjų paslaugų kokybės ir būsime tame užburtame rate.

– Žinome, kad, artėjant rinkimams, politikams nesinori imtis nepopuliarių sprendimų. Ar nėra nuojautos, kad kitais metais bus tam tikra stagnacija, iki kol pasibaigs rinkimai?

Akivaizdu, kad buvo tam tikras pasipriešinimas imtis ryžtingesnių veiksmų, bet tikimės, kad pavasarį bus daugiau to ryžto.
Simonas Krėpšta


– Jei žvelgtume į ilgesnę perspektyvą, mes suprastume, kad tai pačiai valdžiai, sutvarkius mokestinę sistemą ir imantis ryžtingų žingsnių dėl šešėlio mažinimo, per ilgą laikotarpį tai reikštų papildomus finansinius resursus, kuriuos būtų galima skirti viešųjų paslaugų kokybei gerinti, švietimo, sveikatos reformai ir galiausiai tai išeis į naudą visiems.

– Paminėjote ilgalaikę perspektyvą – ar yra numatyta kokių nors papildomų siūlymų iš prezidento, kur link bus nukreipta gerovės valstybės vizija?

– Tai akivaizdūs baziniai dalykai – socialinė atskirtis, pajamų nelygybė. Yra akivaizdi linija, kad reikia mažinti socialinę atskirtį, mažinti pajamų nelygybę. Lietuva yra ES dugne pagal šiuos rodiklius blogąja prasme. Buvo pirmas žingsnis dėl senjorų, tai – viena grupė. Bet yra tikrai daug ką nuveikti šioje srityje. Mokestinė sistema – vėl pavyzdys, ji nėra sąžininga. Tikrai reikia judėti į priekį link geresnės mokestinės sistemos. Viešųjų paslaugų kokybė – tie du banginiai, tai yra švietimas ir sveikatos apsauga. Tarptautinės organizacijos ir Europa aiškiai sako, kad ekonomikos gerovė be aukšto lygio šių paslaugų nėra įmanoma. Švietimas apskritai yra didžiausia investicija į ilgalaikės šalies ateitį. Mes neturime naudingų iškasenų ar kitokių turtų iš žemės. Švietimas ir žmonės yra mūsų pagrindinis turtas, kuris nulems, kaip gyvensime po 10, 20 ar 30 metų.

– O kokių pokyčių čia reikia?

– Kalbant apie švietimą, akivaizdu, kad turėtų būti žymiai didesnė kokybė. Dabar turime dalį mokyklų, kurios veikia kokybiškai, ir jų mokinių rezultatai yra geri, turime dalį mokyklų, kurios yra apie vidurį. Turime trečdalį, labai daug mokyklų, kurių rezultatai tikrai prasti. Dažniausiai tai – mažesnės mokyklos, jos veikia labiau periferijoje ir tarsi užkoduoja tą vėlesnę ekonominę nelygybę. Be abejo, reikia mažinti švietimo kokybės netolygumus, efektyvinti sistemą ir, jeigu tikrai didelė dalis lėšų išleidžiama infrastruktūrai, pastatams, tai to neturėtų būti.

Be abejo reikia mažinti netolygumus švietimo kokybėje, efektyvinti sistemą ir, jeigu tikrai didelė dalis lėšų išleidžiama infrastruktūrai, pastatams, tai to neturėtų būti.
Simonas Krėpšta

– To reikia atsisakyti?

– Viskas turi būti daroma subalansuotai. Be abejo, neturi būti, kad vaikams reiktų toli iki mokyklos keliauti, galbūt kartu reikia ir pavėžėjimo paslaugas įgyvendinti, ir panašių dalykų. Bet tai tikrai įmanoma daryti ir galbūt galima tam tikrais etapais: vienoje savivaldybėje – pilotinius projektus, pamačius sėkmę aiškiai judėti link tikslo, nes švietimas, žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, yra absoliučiai kertinė ašis mūsų šaliai.

– Žiūrint į dabartinį biudžetą, atrodo, kad nepakako ryžto šioms ilgalaikėms reformoms įgyvendinti. Nėra švietimo reformos, sveikatos reformos.

– Akivaizdu, kad proveržio reikia. Yra tam tikrų patobulinimų, numatytas tam tikras papildomas finansavimas mokytojams. Sveikatos srityje per pastaruosius metus taip pat įvyko tam tikrų pokyčių, bet esminio lūžio tikrai reikia ir, be abejo, jo reikėjo jau vakar, bet, tikėkimės, jis įvyks rytoj.

– Kokie kiti socialiniai instrumentai gali padėti sumažinti skurdą, kurti gerovės valstybę?

– Finansinė dalis yra vienas aspektas, bet ne ką mažiau svarbus, ir net gal svarbesnis, – paslaugų aspektas. Švietimas yra to dalis. Esminis dalykas – įgalinti žmones būti geriausia savo paties versija ir mažinti galimybių nelygybę. Pavyzdžiui, jei gimiau periferijoje, kurioje veikia mokykla ir nesuteikia gerų paslaugų, tai esu pasmerktas gauti prastą išsilavinimą, mažas pajamas ir taip esu užkoduotas būti tarsi atskirtas.

– Bet klausiu dėl tokių instrumentų, pavyzdžiui, kaip vaiko pinigai. Ar tai – geras būdas?

– Vaiko pinigai tikrai yra geras būdas. Matome rezultatus. Vaikų skurdas mažėja. Ir projekcijos rodo, kad jis ir toliau mažės, nes tie vaiko pinigai iš finansinės pusės tikrai veikia teigiama linkme. Ar tai yra vienintelis ir pakankamas būdas? Kalbant apie vaikus, tas pats švietimas ar socialinės paslaugos savivaldybių lygmeniu – žinome, kad yra daug neefektyvumo ir skirtumų.

– Šis biudžetas pasižymėjo naujais mokesčiais ir keitinėjimais, kokie jie galiausiai bus. Pradėkime nuo prekybos mokesčio. Kaip vertinate chaosą dėl šio mokesčio ir tolimesnę eigą?

– Jeigu žiūrėtume iš paukščio skrydžio, tas chaosas ir įvairūs pokyčiai tam tikra prasme yra užkoduoti dėl to, kad mūsų biudžetas toks mažas. Natūralu, kad visuomenės lūkesčiai yra augantys ir jie tokie turi būti, nes mūsų ekonominis išsivystymas auga, ir kitose šalyse vystantis ekonomikai santykinai didėja ir biudžeto galimybės. Natūralu, kad, kai yra toks mažas pinigų kiekis, kyla didžiulė įtampa, ir tas chaosas yra savaime užkoduotas, bandoma užkaišyti skyles.

Šis ruduo dar ypatingas buvo, išskirtinis naujais pasiūlymais. Prezidentas ne kartą yra minėjęs, kad negali būti chaotiškai priimamos naujos mokestinės iniciatyvos, negali įsigalioti praėjus savaitei po to, kai yra patvirtintos, jei kalbame apie visai naujus mokesčius. Vienas dalykas, kai yra egzistuojantys mokesčiai ir tam tikri tarifų pakeitimai. Kitas dalykas, kai yra absoliučiai nauji mokesčiai.

Kalbant konkrečiau apie kiekvieną iš šių mokesčių, istorijos šiek tiek skirtingos. Jei kalbėtume apie prekybos mokestį, reikia suprasti, kad tai – mokestis, kuris yra bene „arčiausiai“ žmogaus. Prekybos tinklams šį mokestį atspindėti kainomis tikrai paprasčiau, lyginant su kitais mokesčiais. Tokio mokesčio Europoje nėra, kilo teisinių problemų, tai tas teisinis apibrėžtumas tikrai yra faktorius ir tikrai mūsų visuomenė neturėtų būti bandomosios pelės, ant kurių išbandomi nauji mokesčiai, tokie, kurių nėra visoje Europoje. Tikrai džiugu, kad šio mokesčio po svarstymų Seime ir komitetuose, įsigilinus į visas šitas problemas, buvo atsisakyta arba atidėtas tas sprendimas.

Jei kalbėti apie prekybos mokestį, tai reikia suprasti, kad tai mokestis, kuris yra bene arčiausiai žmogaus. Prekybos tinklams perkelti šį mokestį į kainas tikrai yra paprasčiausia, lyginant su kitais mokesčiais.
Simonas Krėpšta

– Ar matytumėte iš viso galimybę tokiam mokesčiui įsigalioti?

– Mokesčiai apskritai nėra tikslas. Tikslas yra spręsti kokią nors problemą. To dažnai pasigendama, kalbant apie biudžetą. Daug kalbų apie mokesčius, bet svarbu, kokią problemą sprendžia naujas mokestis. Nes jis arba turėtų spręsti kokią egzistuojančią problemą, arba gerinti egzistuojančią paslaugą. Tai – tik priemonė tikslui pasiekti.

Mokesčiai nėra tikslas, bet, jei klausiate apie juos nuomonės, ar geri, ar blogi, tai prekybos tinklų mokestis tikrai daug trūkumų turi. Automobilių mokestis – prezidentas irgi ne kartą yra minėjęs, kad tai nėra tas tikrasis gamtosaugos mokestis. Kitose šalyse jis visai kitaip konstruojamas: kuo daugiau teršia gamtą automobilis, tuo tas mokestis didesnis. Dabar pririšta prie registracijos. Džiugu, kad tas mokestis, panašu, nuo sausio neįsigalios. Tą prezidentas ne kartą minėjo ir džiugu, kad šiuo atžvilgiu Seimas išgirdo. Mažiau džiugu, kad neišgirdo kitos dalies, jog toks mokestis labiau turėtų sietis su gamtosauga ir turėti socialinę dedamąją. Nes kitose šalyse yra „įdedamas“ ir tam tikras prabangos elementas į šį mokestį. Jis yra progresinis ir proporcingas atsižvelgiant į prabangos komponentą. Brangesni ir galingesni automobiliai apmokestinami labiau nei mažiau galingi.

Džiugu tai, kad panašu, jog tas mokestis nuo sausio neįsigalios. Tą prezidentas ir ne kartą minėjo ir džiugu, kad šiuo atžvilgiu Seimas išgirdo. Mažiau džiugu, kad neišgirdo kitos dalies, kad toks mokestis labiau turėtų sietis su gamtosauga ir turėti socialinę dedamąją.
Simonas Krėpšta

– O kaip siūlymas, kad šis mokestis būtų siejamas su kuru? Pridedama prie akcizo ir, kiek išvažinėji, kiek terši, tiek ir moki.

– Akcizas yra akcizas, atskiras mokestis. O tas geresnis automobilio mokesčio dizainas... Tikrai yra gerų pavyzdžių Europoje, kur dizainas daug tobulesnis, ir galbūt atidėjus tą mokestį dar bus laiko jį patobulinti.

– Tikėtumėtės, kad šis automobilių mokesčio variantas yra negalutinis?

– Iki kol bus patvirtintas biudžetas, akivaizdu, kad pokyčių dizaino prasme nebus, bet, atidėjus jo įsigaliojimą ir nekeičiant tos finansinės aprėpties, kodėl gi ne. Seimas galėtų rinktis ir patobulinti. Nes akivaizdu, kad to laiko daug nebuvo. Atsiradus tam tikram naujam laiko „langui“, kodėl nepatobulinus.

– Yra ir bankų pelno mokestis. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija vis dar tvirtina, kad nori bankų turto mokesčio, bet kelią skinasi bankų pelno mokestis.

Simonas Krėpšta
Simonas Krėpšta
© DELFI / Domantas Pipas


– Antrasis variantas tikrai turi žymiai mažiau trūkumų nei pirmasis. Pirmasis kelia riziką, kad gali paveikti neigiamai ir pačius bankus, nes neatsižvelgia į ekonomikos ciklą, į pačias bankų produktų kainas ir panašiai. Dabar mokestis skaičiuojamas nuo pelno. Akivaizdu, kad visus mokesčius moka žmonės. Įmonė yra daiktas, negyvas daiktas, ir jis mokesčių nemoka. Mokesčius moka arba vartotojai, arba įmonės darbuotojai, arba savininkai. Būtent tas mokestis, kuris taikomas pelnui, yra arčiausiai savininkų. Nes yra uždirbtas pelnas, sumokamas mokestis, išmokami dividendai, arba tas pelnas atgal reinvestuojamas į įmonę. Tai yra geresnis sprendimas negu pirminis variantas, kitas dalykas – jis įvelkamas į egzistuojantį rūbą, pelno mokesčių rūbą, kuris yra gana aiškus, ir aišku, kaip jį mokėti, nuo ko jį mokėti.

– Yra tvirtinimų, kad bankų pelno mokestis yra antikonstitucinis, pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, nes išskiriamas vienas segmentas – bankai – iš kitų verslo subjektų. Kitose šalyse didesnis pelno mokestis visiems verslams galioja.

– Kai bus galutinis įstatymas, tai tikrai mūsų teisininkai žiūrės šį aspektą, įvertins. Reflektuojant, kad ir kitose šalyse – Islandijoje ir Norvegijoje – yra panašių mokestinių dizainų. Kalbant apie tą patį pelno mokesčio įstatymą, bankai ir finansų sektorius turi tam tikrą išskirtinumą dėl atidėjinių perkėlimo, taip vadinama, kai yra blogos paskolos, tada sudaromi atidėjiniai, ir jie gali būti perkeliami į ateitį, gana ilgą laikotarpį mažinant pelno mokestį. Yra tam tikrų išskirtinumų, čia būtų dar vienas išskirtinumas. Nenorėčiau užbėgti už akių dėl to konstitucinio vertinimo, bet kitose šalyse toks dizainas egzistuoja.

– Tikriausiai jau buvo konsultacijų ir yra matyti, ar prezidentas pasirašytų, ar ne.

– Šiuo metu dar vykdomos jos, nėra pabaigtos. Juo labiau kad ir tas galutinis dizainas aiškėja, bet, kai bus „sudėti“ parašai ir balsai, tada bus aišku.

– Nekilnojamojo turto mokestis. Kartelė šiek tiek nuleista, bet vis pasigirsta kalbų, kad turėtų būti visuotinis NT mokestis. Kokia yra prezidentūros pozicija, ar turėtų būti žengiami drąsesni žingsniai?

Manau, kad ilgesnėje perspektyvoje turės būti tos diskusijos dėl apskritai turto, nebūtinai NT, bet turto mokesčio plėtros.
Simonas Krėpšta


– Svarbiausia – išsikelti tikslą, kurio siekiama naujais mokesčiais ar naujomis pajamomis. Faktas, kad kitose šalyse turtas, tiek nekilnojamasis, tiek kitas, yra apmokestinamas. Lietuvoje bendras turto apmokestinimas tikrai mažas ir lėšos iš turto apmokestinimo surenkamos mažos; kitose šalyse didesnis turto apmokestinimas dažnai gana lengvai administruojamas. Ir svarbu, kad tokie mokesčiai nedidintų socialinės atskirties. Pavyzdžiui, automobilių ar NT mokesčio plėtra: reikėtų užtikrinti šiuos aspektus, kad jie turėtų socialinį jautrumą ir dedamąją. Manau, kad, žiūrint į ilgesnę perspektyvą, turės būti diskusijų dėl apskritai turto, nebūtinai NT, bet turto mokesčio plėtros. Svarbu, kad diskusija nebūtų chaotiška, kad būtų išanalizuoti geriausi kitų šalių pavyzdžiai ir atsirastų toks socialiai jautrus ir kartu finansiškai teisingas valstybės biudžeto atžvilgiu variantas.

– Bet mes kalbame labiau apie prabangos mokestį ar apie tai, kad visi turėtų mokėti, įskaitant ir tą pačią viduriniąją klasę?

– Be abejo. Dažniausiai šalyse yra progresyvumas: kuo mažesnė turto vertė, tuo tarifas mažesnis, kuo ji labiau auga, tai ir tas progresyvumas gana didelis. Kiekviena šalis turi tam tikrą specifiką. Pavyzdžiui, vienose šalyse yra daugiau nuosavų būstų, kitose – daugiau nuomojamų, mažesnis asmenų kiekis yra būstų savininkai. Pas mus, atvirkščiai, – kiekvienas savininkas. Visa tai reikia įvertinti, bet faktas tas, kad pas mus tikrai daug apmokestinamas darbas, santykinai lyginant su kapitalo apmokestinimu ar turto apmokestinimu.

– Ar kartu turėtų būti pasiūlymų mažinti darbo apmokestinimą ir didinti turto?

– Lietuvos banko skaičiavimais, darbo santykiai 4 kartus labiau apmokestinami nei turtas. Tai akivaizdu, kad tos proporcijos netolygios, kitose šalyse jos žymiai tolygesnės, ir tai yra kryptis.

– Matome, kad vaiko pinigai bus didinami, pensijos didinamos. Tačiau tie mokesčiai, kuriuos norėta patvirtinti, ne visi realizuoti. Koks bus tas biudžeto subalansuotumas?

– Kol kas girdime nusiteikimą, kad fiskalinė drausmė bus išlaikyta. Tai reiškia, kad papildomos išlaidos bus atsveriamos papildomomis pajamomis ar kokiu nors perskirstymu biudžeto viduje. Valstybės biudžetas – 11 mlrd. eurų, skaičiuojant su savivaldybės ir „Sodros“ yra beveik 20 mlrd. eurų kraitis. Yra įvairių lanksčių aspektų, bet prezidentas ne kartą minėjęs, kad fiskalinė drausmė yra raudona linija. Esame gerokai nusvilę pirštus prieš dešimtmetį, kai nepaisoma buvo ši drausmė. Dabar turime fiskalinės drausmės Konstitucinį įstatymą ir tokio įstatymo negalima laikytis truputį ar iš dalies. Jo laikaisi arba ne. Finansų ministerija pateikė skaičius, kur yra ta riba, Valstybės kontrolė, vidaus audito institucija, tuos skaičius auditavo – aišku, kur ta riba yra.

– Raudona linija – fiskalinė drausmė. Ar yra dar kokių nors kriterijų, į kuriuos atsižvelgiant prezidentas pasakytų „veto“?

Fiskalinė drausmė – akivaizdi raudona linija. Bet kokie labai drastiški ir žalingi visuomenei veiksmai, tiek iš pajamų, tiek iš išlaidų pusės, irgi yra nepriimtini, bet be abejo kiekvienas atvejis skirtingas ir turi būti įsigilinta.
Simonas Krėpšta


– Fiskalinė drausmė – akivaizdi raudona linija. Bet kokie labai drastiški ir žalingi visuomenei veiksmai, tiek iš pajamų, tiek iš išlaidų pusės, irgi yra nepriimtini, bet, be abejo, kiekvienas atvejis skirtingas ir turi būti įsigilinta. Palaukime antradienio, kada bus paskutiniai sprendimai. Liko vos kelios dienos, o neapibrėžtumo dar šiek tiek yra. (...) Rytoj (penktadienį – DELFI) – automobilių mokestis, Seimo nariai dar gali registruoti naujų pasiūlymų iki šios savaitės pabaigos. Tikimės, kad sveikas protas nugalės tiek fiskaline drausme, tiek nelabai suprantamų iniciatyvų, kurios jau šią savaitę iškilo iš kai kurių Seimo narių, netgi didinti tą mokestinę netvarką, prasme. Tikėkimės, kad, kalbant apie galutinį biudžetą, tų pasiūlymų neprireiks.

– Dėl biudžeto buvo diskusijų, kad kitų metų gale pamatysime, jog vis dėlto biudžetas yra deficitinis. Tarsi bus palikta dovanėlė kitiems po rinkimų.

– Fiskalinės drausmės mechanizmas gana aiškiai reglamentuotas, turime Konstitucinį įstatymą, vidaus kontrolę – Valstybės kontrolę, kuri vertina biudžetą. Turime išorinį auditorių – Europos Komisiją, ji vertina biudžetą, visų metų perspektyvą. Turime tuos vertinimus, kol kas jie yra pakankamai geri; tikimės, kad tas galutinis produktas, galutinis biudžetas nenukryps nuo fiskalinės drausmės, nuo to varianto, kuris buvo teiktas iš Vyriausybės pusės.

– Dabar buvo rasta papildomų lėšų mokytojų, gydytojų, ugniagesių atlyginimams. Kaip manote, ar padaryta viskas, kas galėta? Rasta tiek, kiek įmanoma, ar galėjo būti skirta ir daugiau?

– Visada yra įvairių galimybių. Tas biudžetas – didelis pinigų kiekis, yra prioritetų klausimas, kai kuriais atvejais – ir norų klausimas. Be abejo, jei yra siūlomos tam tikros mokestinės lengvatos, tai kainuoja. Pirmiausia reiktų pasižiūrėti kritiškai į tokius siūlymus, kurie didina mokestines išlaidas, mažai pagrįstas. Matant tokius pasiūlymus, akivaizdu, kad yra tam tikrų resursų.

Simonas Krėpšta
Simonas Krėpšta
© DELFI / Domantas Pipas

– Verslininkai dažnai sako, kad prigalvojate mokesčių, bet nesurenkate tų pačių, kurie jau yra. Kaip vertinate šį argumentą, kad reikėtų surinkti tuos mokesčius, kurie jau yra, mažinti šešėlį ir iš ten gauti lėšų?

– Tikrai mes už tai, kad šešėlį reikia mažinti. Reikia įgyvendinti jau esamas priemones. Vyriausybė derina tam tikras priemones, susijusias su turgaviečių skaitmenizacija, automobilių prekyba, statybininkų kortelėmis. Tai yra priemonės tinkama linkme, tik gaila, kad jos dar neįgyvendintos, reikėtų kuo greičiau ieškoti kitų priemonių. Turime PVM atotrūkį. Šešėlį reikia mažinti ir tas 10 proc. punktų atotrūkis BVP, nei daug nei mažai, 4,5 mlrd. eurų Lietuvos kontekste, tai daugiau nei pusė yra šešėlis – apie 2,5 mlrd. eurų. Tikrai yra ką paimti iš šešėlio, tik reikia suvokti, kad negalima pastatyti vienos priemonės prieš kitą. Negalima sakyti, kad, kol nebus nulinis šešėlis, negalima taisyti mokestinės sistemos.

– Ūkininkams, kuriems turėjo mažėti akcizo lengvata, sumažėjo labai kukliai. Ar šis siūlymas atgims kitose diskusijoje?

– Šiuo metu prezidentas Briuselyje, kur, be klimato kaitos klausimų, svarstomas daugiametės finansinės perspektyvos klausimas, ir čia yra tos tiesioginės išmokos ūkininkams, kurios, kaip žinome, yra mažesnės Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, ir Estijoje. Solidžiai su kitomis Baltijos valstybėmis siekiama, kad tas ES vidurkis būtų pasiektas kuo greičiau, nes dabartiniame projekte artėjame prie vidurkio, bet lėtai, turėtų būti žymiai sparčiau. Šia prasme užtikrinus vienodas sąlygas konkuruoti rinkoje, manau, dėl akcizų ir kitų lengvatų, kurių ūkininkams tikrai netrūksta (ir iš pačių ūkininkų tikimės supratimo), bus galima priimti teisingų sprendimų.

– Pabaigoje – dėl ES biudžeto. Matėme Suomijos pasiūlymą, kuris žymiai sumažina lėšas Lietuvai. Kokios pozicijos laikomasi?

– Prezidento principinė linija tokia, kad mes norime didesnio ES biudžeto, norime daugiau Europos negu mažiau Europos ir tikrai tos pozicijos laikysimės. Turime naują Komisijos vadovybę, naujų komisarų ir tikrai aktyviai kalbėsimės tiek su jais, tiek su partneriais, Baltijos šalimis, panašaus likimo broliais ir sesėmis, tikimės, kad bus atsižvelgta.

– O kaip čia sudėti prioritetai? Kas svarbiausia – ar išmokos ūkininkams, ar lėšos Ignalinos atominei elektrinei uždaryti, ar Sanglaudos lėšos?

– Kuris dviračio ratas svarbesnis – priekinis ar galinis. Sudėtinga turbūt pasakyti, abu reikalingi. Viskas svarbu, ir tikrai prezidentas yra ekonomikos srities didelis ekspertas, tad neabejotinai puikiai supranta, ir kovos, kad tos sąlygos būtų geresnės.

– Ačiū už pokalbį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(40 žmonių įvertino)
2.7750

Paaiškino, kodėl buvo sustabdyta prekyba „Grigeo“ akcijomis

Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas paaiškino, kodėl...

Prokurorė: „Grigeo Klaipėda“ nevalytas nuotekas leido nuolat (90)

Klaipėdos apylinkės prokurorė Gina Skersinskytė sako, kad bendrovė „ Grigeo Klaipėda “,...

„Grigeo“ savininkas Pangonis: nuo įspūdingų pareigų iki dukart mestų įtarimų (291)

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad įmonė „ Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias galimai...

Gavusi produktus į namus, moteris kai ką pastebėjo: tai pasityčiojimas (699)

„Nesu iš tų, kurie po kiekvienos paslaugų teikėjų ar institucijų šunybės ilgai ieško...

Darbdaviai giria atvykstančius imigrantus: žmonės nori dirbti ir užsidirbti (479)

Sakoma, kad gera vieta tuščia ilgai nebūna. Su darbo jėgos trūkumu susiduriančios įmonės jau...

Top naujienos

Baltijos šalys Putinui užkliudė jautrią stygą: dabar sustoti jis neketina (47)

75-osios Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinės – vienintelis būsimas renginys, kurį Rusijos...

Gydytoja papasakojo apie skydliaukės ir hormonų sutrikimus: pirmųjų simptomų nepastebėsite, bet paskui imsite byrėti (31)

Hormonai palaiko žmogaus gyvybę, be jų negalėtume funkcionuoti. Vieni hormonai reguliuoja...

„Grigeo“ savininkas Pangonis: nuo įspūdingų pareigų iki dukart mestų įtarimų (291)

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad įmonė „ Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias galimai...

Į Lietuvą sugrįžęs Vanagas prisipažino: į Dakarą dar kartą važiuos su viena sąlyga (50)

Rodos, Saudo Arabijos dykumose dar nespėjo dulkės nusėsti, o lietuviai jau grįžta atgal į namus....

Elektrėnų sav. sprogus dujų balionui visiškai sugriuvo pastatas: įvykio metu name buvo mažametis vaikas sužaloti du vyrai (50)

Policijos departamentas informavo, kad Elektrėnų sav. , Daugirdiškių k., Monio g., name, įvyko...

Kinijoje mirtinas virusas nusinešė 2 žmonių gyvybes: mokslininkai sako, kad užsikrėtusiųjų gali būti ir daugiau JAV imasi saugumo priemonių

Užsikrėtusiųjų paslaptingu virusu, kuris yra giminingas potencialiai mirtinam SARS virusui ir...

Gavusi produktus į namus, moteris kai ką pastebėjo: tai pasityčiojimas (699)

„Nesu iš tų, kurie po kiekvienos paslaugų teikėjų ar institucijų šunybės ilgai ieško...

Naminiai šokoladiniai saldainiai – gamyba ilgai neužtruks ir jau galėsite neštis į svečius (5)

Konditerijos meistras Ali Gadžijevas kviečia patiems pasigaminti naminius saldainius . Gamyba...

Prokurorė: „Grigeo Klaipėda“ nevalytas nuotekas leido nuolat (90)

Klaipėdos apylinkės prokurorė Gina Skersinskytė sako, kad bendrovė „ Grigeo Klaipėda “,...

Ką daryti, kad namuose tvyrotų laimė? Padės 1 paprastas dalykas (16)

Egzistuoja nemažai ekspertų patarimų, ką daryti, kad santykiai tęstųsi amžinai –...