Protestuojančių ūkininkų traktoriai sostinėje – esą pirmoji defliacijos kregždė.
„Mažėjančios žemės ūkio produktų supirkimo kainos yra bendrų, šiuo metų vykstančių defliacinių procesų išraiška“, – teigė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Anot jo, nepasitenkinimo bus ir daugiau.
„Žemės ūkio sektorius, galbūt ir transporto sektorius – tie sektoriai pirmieji pajunta tuos procesus. Vėliau ateis eilė ir kitiems sektoriams – dalinai ir prekybos, ir net paslaugų, kurie, beje, įprato spręsti savo iššūkius tiesiog pakeldami kainas“, – pastebėjo Ž. Mauricas.
Po dvejus metus siautėjusios infliacijos, defliacija arba bendras kainų lygio mažėjimas – leis gyventojams šiek tiek lengviau atsikvėpti. Jų perkamoji galia didės.
„Turint omenyje tą kainų šoką, kurį išgyvenome – visai sveika, kad tas prekių ir paslaugų kainų indeksas jau šiek tiek pasikoreguotų“, – teigė „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Savo įžvalgomis pasidalijo ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
„Du metus mes turėjome pakankamai didelį sunkmetį, su aukštai iškilusiomis kainomis. Dabar, šiek tiek sumažėjus infliacijai – tai, deja, to nekompensuoja“, – teigė ji.
Numato sunkumus verslui
Verslui vėl gali tekti spręsti rebusus – išaugusių kaštų naštos taip paprastai vartotojams perkelti jau nebepavyks. Jiems teks ieškoti, kieno sąskaita darbuotojams kelti atlyginimus.
„Sunkiau padidinti pardavimų pajamas, nes kainos jau nebedidėja, tai jiems bus be galo sudėtinga vykdyti įsipareigojimus – tiek dėl išaugusių palūkanų normų, tiek dėl sparčiai didėjančių darbo užmokesčių“, – teigė ekonomistas Ž. Mauricas.
Tiesa, kai kurių verslų atstovai pastebi, kad darbuotojų atlyginimai jų sektoriuje per pastarąjį laiką pakilo jau ženkliai.
„Mūsų sektoriuje nuo 2019 metų atlyginimai yra pakilę 59 procentais“, – teigė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Išankstinė, suderinta metinė infliacija sausį, palyginti su pernai, siekė 1 procentą. Mėnesinė – simbolinė ir siekianti 0,1 procento. I. Genytė-Pikčienė paaiškino, kodėl dabar galime stebėti būtent tokius rezultatus.
„Dėl akcizų padidinimo ir pridėtinės vertės mokesčio maitinimo paslaugoms kilstelėjimo“, – teigė ji.
Tačiau lapkritį ir gruodį fiksuota maždaug 0,5 procento mėnesinė defliacija. Jos apraiškų pernai buvo ir anksčiau, tačiau tuo džiaugtis reikėtų taip pat santūriai.
„Normali infliacija, kuri siekia iki 2 procentinių punktų, yra tas progreso variklis, kai mes žinome, kad viskas juda, pinigai nuvertėja ir tai yra stimulas investuoti“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Užsitęsusi defliacija irgi gali pridaryti problemų.
„Defliacija pradėtų kelti grėsmę tada, jeigu ji tęstųsi ilgesnį laiką ir susiformuotų defliaciniai lūkesčiai, kurie neskatina plėtos, neskatina investicijų“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Pastebėjimais šioje vietoje pasidalijo ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
„Vadinasi, mes negalime parduoti savo prekių, mes mažiname kainą, einame žemiau ribos – ką tai duoda? Tai duoda daugiau atleistų darbuotojų, nes tu bandai susisiaurinti kaštus, bandai atitikti rinkos kainų politiką ir tai, aišku, nieko gero mums visiems neduoda“, – teigė V. Janulevičius.
„Kaštų bazė vis dar kyla, o pajamų didinti nebėra galimybių. Tas skirtumas tarp kaštų ir pajamų – jis derisi ir, be abejo, mažėja pelnai, dalis įmonių netgi pradeda dirbti nuostolingai“, – teigė Ž. Mauricas.
Verslo atstovai sako, kad tikroji situacija išryškės jau netrukus.
„Visas vaizdelis išryškės vasario 25-tą, kai visi susimokės padidintą PVM. Vartojimas yra labai kritęs“, – teigė E. Šiškauskienė.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, sausį labiausiai pigo kietasis kuras, šilumos ir elektros energija, degalai ir tepalai, o brango – nuotekų rinkimo, vandentiekos paslaugos, farmacijos gaminiai, restoranų, kavinių ir maisto, medicinos paslaugos bei automobiliai.
Visą reportažą rasite LNK portale:
