Apie kylančius įkainius pranešė dar ne visi
Dalį gyventojų jau pasiekė pranešimai apie bankuose keičiamus paslaugų įkainius.
„Keičiasi turinys – keičiasi kaina“, – teigė „SEB“ banko Baltijos šalių privačių klientų segmento vadovas Linas Januševičius.
„SEB“ banke kainos keisis balandžio pradžioje. Šiuo metu brangiausias planas kainuoja 2,5 euro, o štai naujas planas jau kainuos 7 eurus – kone tris kartus brangiau.
„Bus paslaugų planų, kuriuose turinio ir paslaugų yra daugiau, negu buvo. Kadangi padidėja jų vertė, padidėja paslaugų kiekis – kai kurių jų padidės ir kaina, tas tiesa“, – teigė L. Januševičius.
Bankas siūlys apsidrausti nuo traumų, taip pat įsigyti kelionių ir pirkinių draudimus.
„Kortelės visos pas mus nuo šiol bus ekologiškos“, – dar vieną privalumą išskyrė L. Januševičius.
O štai „Luminor“ klientams dalis paslaugų brangs jau nuo vasario – kortelės pristatymas paštu, atsiranda naujas mokestis už atsiskaitymus kriptovaliuta, keičiamas oro uosto poilsio zonos mokestis ir dar keletas kitų.
„Svarbiausi kasdienių „Luminor“ bankų paslaugų mokesčiai nesikeičia ir išlieka, kokie buvo, keičiasi vos kelių rečiau naudojamų paslaugų kainos.
Daugelis būsimų pokyčių atspindi padidėjusias tam tikrų produktų ir paslaugų priežiūros išlaidos dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis bei rinkoje taikomą praktiką“, – buvo teigiama „Luminor“ banko komentare.
Nuo sausio 1-os įkainius jau padidino ir „Šiaulių bankas“. Brango paslaugų planai, kreditavimo sutarties mokesčiai. „Swedbank“ apie jokius įkainių pokyčius kol kas nepranešė.
Kaip į tokius pokyčius žiūri gyventojai?
Kaip į tokias naujoves reaguoja žmonės, LNK teiravosi gatvėje kalbintų gyventojų.
„Ne veltui anglai sako, kad bankai yra kaip tas žmogus, kuris tau paskolina skėti kol nelyja ir iškart jį iš tavęs atima tada, kada prasideda lietus“, – teigė vienas jų.
Anot vyro, žmonėms pragyventi ir taip yra sunku.
„Negerai, nes žmonėms nėra lengva gyventi ir dar jeigu įkainiai didėja – tuo labiau turbūt“, – teigė jis.
„Aišku, kad nesąžininga, bet ką mes galime padaryti?“, – kėlė klausimą kitas.
Tiesa, yra ir besistengiančių neprarasti optimizmo.
„Dabar kai yra galima gauti paslaugas internetu, tai, jeigu tau nereikia įnešinėti pinigų grynais – užsienio bankai gali būti išeitis. Ką daryti? Reikia kažkaip bėgti nuo šitos finansinės nelaimės“, – dalijosi vyras.
Pernai bankai padvigubino pelnus
Bankai įkainius didina nepaisydami rekordinių pelnų.
„Metinių rezultatų dar neturime, bet, jeigu vertintume, kiek bankai uždirbo per praėjusių metų tris pirmus ketvirčius – matome, kad pelningumas auga. Jis praėjusiais metais išaugo 2,2 karto, lyginant su 2022 metais“, – teigė Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Per 9 mėnesius bankai pernai uždirbo beveik 760 milijonų, o vien iš palūkanų – kone triskart daugiau negu 2022-aisiais – grynosios palūkanų pajamos siekė beveik 1,5 milijardo eurų.
„Jokie rezultatai nerodo poreikio kelti įkainius, o visa tai, kad didinamos paslaugų apimtys – tai yra tik prisidengimas ir bandymas kažkaip sumotyvuoti tą įkainių pakėlimą“, – teigė Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.
Svarstoma, ar bankai, keldami įkainius, nebando atsigriebti už sumokėtą solidarumo mokestį. Pernai jie jau sumokėjo 150 milijonų eurų, o yra prognozuojama, kad už ketvirtą praėjusių metų ketvirtį sumokės dar maždaug 100 milijonų.
„Veikia, iš esmės, tie patys bankai, jeigu kalbėtume apie skandinavų grupių bankus ir mes nematome esminių skirtumų tiek indėlių palūkanų normos, tiek paskolų palūkanų normos, tiek ir įkainiai nėra Lietuvoje reikšmingai didesni, o kai kuriais atvejais net ir yra mažesni, palyginus su Latvija ir Estija“, – teigė S. Krėpšta.
Anot Lietuvos banko, bankų pelnus augina ne tik aukštos palūkanos, bet ir patys gyventojai – iš bankuose laikomų 20 milijardų, terminuotų indėlių – tik trečdalis.
„Kai prieš 10 metų, kada dar buvo palūkanos normalios, ne nulinės, matėme, kad maždaug 50-60 procentų visų indėlių gyventojai laikė terminuotų indėlių pavidalu“, – teigė S. Krėpšta.
Didžiausią rinkos dalį pagal turtą pernai užėmė „Swedbank“, o toliau rikiuojasi „SEB“, „Revolut“ ir „Šiaulių bankas“. Iš Lietuvoje veikiančių 18 komercinių bankų, nuostolingai dirbo 4 – tai neseniai veiklą pradėję specializuoti bankai. Iš viso jie patyrė beveik 7,5 milijonų eurų nuostolį.
Visą reportažą rasite LNK portale:
