Pasak tarnybos, Panevėžio rajone įsikūrusi perdirbimo įmonė, su Lietuvos verslo paramos agentūra pasirašė paramos sutartį ir vykdė 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Eco-inovacija LT+“, pagal kurią buvo įsipareigojusi įsigyti naują įrangą veiklai modernizuoti.
Šiuo tikslu įmonei išmokėta 759 tūkst. eurų paramos, tačiau, įtariama, įmonės vadovas įsigijo įrengimų už gerokai mažesnę kainą ir teikė projektą administruojančiai agentūrai neteisingus duomenis, siekdamas ją suklaidinti.
Ikiteisminį tyrimą vykdę FNTT Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos pareigūnai atliko aštuonias kratas įtariamųjų gyvenamosiose vietose, įmonėse ir automobiliuose Panevėžio bei Kauno apskrityse, per jas paimta dokumentų, kompiuterinės įrangos.
Per kratas sulaikytas vienas asmuo, įtarimai dėl kreditinio sukčiavimo pateikti dviem asmenims, dar du apklausti specialiaisiais liudytojais.
Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė, jis toliau tęsiamas.
Griežčiausia bausmė už kreditinį sukčiavimą, kai apgaule buvo gautas kreditas, paskola, tikslinė parama, subsidija ar dotacija ir dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucija patyrė didelę turtinę žalą – laisvės atėmimas iki ketverių metų.