Pakalbėjo ir pamiršo
Apie tai, kad Lietuva turėtų sudaryti galimybę gyventojams atsidaryti savo investicinę sąskaitą, kurioje būtų tam tikrų lengvatų, kalbama jau seniai.
Gyventojai, kaip buvo aiškinama, nedideles sumas galėtų investuoti į vertybinius popierius bei kitas investavimo priemones ir taip kaupti senatvei nemokant mokesčių tol, kol pinigai nėra išsiimami.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM), kaip teigta, būtų mokamas tik nuo gautos investicinės grąžos, kuri panaudojama ne reinvestavimui, o kitiems tikslams, ir tik tada, kai ji iš investicinės sąskaitos pervedama į kitą gyventojo sąskaitą.
Taip pat anksčiau teigta, kad investicinę sąskaitą turintis gyventojas neprivalėtų visų investicijų atlikti per šią sąskaitą, tačiau pajamos iš investicijų ne per investicinę sąskaitą būtų apmokestinamos bendra tvarka.
Šis klausimas prieš kurį laiką buvo svarstomas ir Finansų ministerijos sudarytoje mokesčių darbo grupėje, taip pat – Biudžeto ir finansų komitete (BFK), kuris tokiai idėjai pritarė.
Dar pernai BFK pirmininkas Mykolas Majauskas vylėsi, kad realių pokyčių, susijusių su investicine sąskaita, galima bus matyti Seimo pavasario sesijoje, tačiau klausimo nesiimta iki šiol. Finansų ministerija kol kas nepateikė ją įteisinančių projektų.
Pasak ministerijos, kol kas prioritetai – kitur.
„Informuojame, kad pastaruoju metu dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos ir jos sąlygotų neigiamų ekonominių padarinių Vyriausybė prioritetą teikė sprendimų, kuriais numatytos plačios apimties infliacijos pasekmių švelninimo priemonės, priėmimui.
Tuo tarpu atitinkamą investicinės sąskaitos mechanizmą nustatantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas nėra sietinas su antiinfliaciniu paketu, o traktuotinas kaip viena iš priemonių skatinti kapitalo rinkų plėtrą.
Atsižvelgiant į sparčiai besikeičiančias aplinkybes Rusijai vykdant karinę agresiją prieš Ukrainą, Vyriausybė vertins, kada tikslinga teikti modelio pakeitimus Seimui ir kokie mokestiniai pakeitimai galėtų būti paketo dalis“, – buvo teigiama gautame Finansų ministerijos atsakyme.
Taip pat pridurta, kad Vyriausybei apsisprendus dėl mokesčių pakeitimų, dėl pasiūlymų bus konsultuojamasi su visuomene, verslo ir įvairių organizacijų atstovais.
„Seimą galiausiai pasieks tie pasiūlymai, kurie sulauks visuomenės ir politinių partijų palaikymo“, – sakė specialistai.
LB: taip „tinkamo laiko“ gali ir neatsirasti
Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas tikino, kad institucija investicinės sąskaitos idėją vertina teigiamai, tačiau dėl jų atsiradimo mato rizikų.
„Manome, kad jos reikia ir pasiūlymas ją įteisinti jau yra Kapitalo rinkos plėtros priemonių plane, kurį parengė Lietuvos bankas, konsultuodamasis su kitomis institucijomis. Šį planą pradedame įgyvendinti jau šiemet“, – užsiminė jis.
Atstovas pabrėžė, kad investicinė sąskaita šiuo atveju nėra apsauga nuo augančios infliacijos, tačiau ji skirta investuotojams palengvinti mokesčių deklaravimą ir mokėjimą.
„Dėl to žymiai svarbiau vertinti, kaip ji bus sukonstruota, ar bus lengva ja naudotis ir administruoti, t.y. ar bus patraukli priemonė nei vertinti, kaip galėjo būti.
Gyventojai investuodami ir dabar gali apsaugoti savo sukauptus pinigus nuo infliacijos.
Tiesa, suabsoliutinti, kad investavimas garantuotai apsaugo nuo infliacijos taip pat nereikėtų – jei pasirenkamos netinkamos finansinės priemonės, pavyzdžiui, neturint patirties ar žinių investuojama į itin rizikingas priemones, toks investavimas neapsaugos nuo infliacijos“, – teigė V. Cibas.
Paklaustas, kokias rizikas, susijusias su šia idėja, šiandien stebi LB, atstovas tikino, kad didžiausia rizika yra, kad sprendimus priimančios šalys nesutars dėl koncepcijos arba vis bus „netinkamas laikas“ įteisinti investicinę sąskaitą.
„Tokiu atveju jos neturėsime dar ilgai.
Antra, jeigu bus sukurta sudėtinga ir sunkiai administruojama investicinė sąskaita, žmonės paprasčiausiai ja nesinaudos.
Trečia, net ir sukūrus tobulą investicinę sąskaitą yra rizika, kad žmonės gali ja nesidomėti ir nesinaudoti arba naudosis tik tie, kurie aktyviai investuoja jau dabar. Tad gali prireikti nemažai laiko ir pastangų, kol investicinė sąskaita išpopuliarėtų“, – vardijo jis.
Dubnikovas: tai – mokesčių grupės pasekmė
Ekonomistas Marius Dubnikovas taip pat kritikavo Finansų ministerijos delsimą imtis klausimo.
„Investicinė sąskaita nėra kosmosas. Tai nėra mokestinis pakeitimas, kuriuo mokesčiai kažkam ženkliai padidinami ar sumažinami. Tai yra finansinis instrumentas, kuris yra daugelyje Europos šalių. Tai tiesiog yra techninis pakeitimas.
Bet kodėl ji dar neatsirado? Bėda tame, kad finansų sistema yra sustojusi ir šiandien yra tik gesinami gaisrai ir sprendžiami tik tie klausimai, kurie aktualūs… buvo dėl pandemijos, dabar dėl karo.
Žinoma, juos reikia spręsti, bet reikia atsižvelgti, kad Finansų ministerijoje dirba keli šimtai žmonių, todėl investicinė sąskaita galėtų rasti savo kelią.
Tie pasiteisinimai, kodėl ji nepriimama, kodėl apie ją nediskutuojama, jie visiškai absurdiškai nepriimtini“ , – kalbėjo ekonomistas.
M. Dubnikovas aiškino, kad bendrai tokie pakeitimai visiškai nėra susiję su šiuo metu esančia ekonomine situacija ar energetikos krize. Pasak jo, jei kalba eitų apie PVM arba GPM pakeitimus, būtų kitaip.
„Tai – techninio pobūdžio klausimas, kurį aptarus siaurame rate reikėtų paimti ir išspręsti. Nuo to niekas nenukentėtų ir tai būtų dar vienas instrumentas, kurį naudotume įvairiais aspektais“, – teigė jis.
Ekonomistas tikino bendrai palaikantis investicinės sąskaitos idėją.
„Bet jokie šiandieniniai iššūkiai netrukdo tai investicinei sąskaitai atsirasti.
Galiu pasakyti atvirai, kad tai yra vadinamos mokesčių grupės pasekmė. Mokesčių grupe buvo bandyta išspręsti visas pasaulio problemas vienoje vietoje ir tai nesigavo, buvo visiškas Finansų ministerijos fiasko.
Tame tarpe paklydo ir investicinė sąskaita“, – teigė M. Dubnikovas.
