Kampaniją „Vizija nulis“ Valstybinė darbo inspekcija (VDI) 2021-aisiais pradėjo siekdama atkreipti dėmesį į augantį žūčių darbe skaičių.
Taip norima paskatinti darbdavius ir darbuotojus labiau susitelkti įgyvendinant saugaus darbo kultūros idėją bei dar labiau atkreipti visuomenės dėmesį į darbuotojų saugos ir sveikatos prevencijos svarbą bei žalą, kurią sukelia abejingumas pavojingoms darbo sąlygoms.
Iš pradžių suplanuota, jog kampanija truks mėnesį ir sutaps su balandžio 28-ąją minima Pasauline darbuotojų saugos ir sveikatos diena.
Tačiau pasibaigus pagrindiniams jos renginiams, kurių metu skelbti įvairūs informaciniai pranešimai, dalyvauta laidose ir organizuoti nuotoliniai seminarai, nuspręsta iki metų pabaigos viešinti žūčių ir sunkių sužalojimų statistiką VDI svetainėje ir socialinėje paskyroje.
Metų pabaigoje konstatuota, jog kampanija buvo sėkminga, tad nuspręsta ir toliau ją tęsti.
Bejausmė statistika
VDI atstovų teigimu, sudėtinga tiksliai įvertinti kampanijos „Vizija nulis“ poveikį.
Tačiau vienbalsiai pripažįstama, kad per pastaruosius metus fiksuotas mažėjantis nelaimingų atsitikimų darbe skaičius nuteikia pozityviai.
Praėjusiais metais, neįskaičiuojant žuvusiųjų per eismo įvykius, darbo metu įvyko 17 mirtinų nelaimingų atsitikimų, o sunkių sužalojimų patyrė 106 darbuotojai.
Per 2022 metus gautas 21 pranešimas apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 130 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai.
2021-aisiais pagrindinis skaičius buvo kur kas kraupesnis. Gyvybių darbe neteko 38 žmonės. Sužaloti – 124 asmenys.
Situacija pablogėjo
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus Vytauto Ročio, pernai skyriaus prižiūrimoje teritorijoje (Klaipėdos ir Tauragės apskritys, pusė Telšių apskrities) darbo metų įvykusiose nelaimėse žuvo dviem darbuotojai daugiau nei užpernai.
„Devyni žmonės gyvybės neteko per tragiškai pasibaigusius nelaimingus įvykius. Darbe sunkiai sužeisti 23 žmonės, lengvai – apie 1400.
Darbo vietose užregistruotos ir 22 mirtys, kurios nesusijusios su nelaimingais atsitikimais dirbant. Tokių, dažniausiai dėl ligos, mirčių kiekvienais metais daugėja„, – „Vakarų ekspresui“ teigė V. Ročys.
Užpernai tragiškų nelaimių VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus teritorijoje buvo mažiau – septynios. Sunkiai sužeisti 24, lengvai – 987 asmenys.
Kur kas kruvinesni buvo 2022-ieji, kai užregistruota net 14 mirties atvejų darbo vietose.
Kur tyko nelaimės
Pavojingiausi darbai, kuriuos vykdant nelaimingų atsitikimų įvyko daugiausia, – statybos ir remonto.
Juos atliekant pernai įvyko šeši mirtini ir 19 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe.
Į šį sąrašą dar patenka sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo (trys mirtini ir 21 sunkus nelaimingas atsitikimas), žemės ūkio (1 mirtinas ir 3 sunkūs), miško kirtimo (1 mirtinas ir 2 sunkūs), elektros įrenginių ir tinklų aptarnavimo ir remonto (1 mirtinas ir 4 sunkūs) ir techninių priemonių, mechanizmų ir darbo įrenginių aptarnavimo darbai (9 sunkūs).
Palyginti su 2022-asiais, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo statybos (nuo 6 iki 5 atvejų), miškininkystės (nuo 3 iki 2), transporto ir saugojimo (nuo 3 iki 2), vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo veiklos įmonėse (nuo 1 iki 0).
Apdirbamosios gamybos įmonėse mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius išliko nepakitęs (4 mirtini atvejai), o žemės ūkio įmonėse padidėjo – nuo 1 iki 4 atvejų.
Priežastys nesikeičia
VDI konstatuoja, kad nelaimių darbo vietose priežastys kasmet kartojasi ir išlieka labai panašios.
Devyni darbuotojai pernai žuvo ir net 34 patyrė sunkias traumas nukritę iš aukščio – nuo stogo, pastolių, į šulinį, lifto šachtą ir kitur.
Vieną žemės ūkio darbuotoją subadė bulius, aštuoni sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyko darbuotojams paslydus ir nugriuvus.
Dar kitos nelaimingų atsitikimų aplinkybės nebaigtos tirti.
Tirdami nelaimingų atsitikimų priežastis VDI inspektoriai nustato, kad daugiausia mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl nepakankamos darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės, netinkamo profesinės rizikos vertinimo, netinkamo darbų organizavimo arba naudojamų netinkamų darbo priemonių.
Taip pat ir patiems darbuotojams nesilaikant saugos ir sveikatos taisyklių ar instrukcijų, taip rizikuojant savo sveikata bei gyvybe.
„Ištyrę sunkius nelaimingus atsitikimus, nustatome, kad net apie 70 procentų sunkių sužalojimų darbe įvyksta dėl paties darbuotojo neatsargaus elgesio“, – sakė VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.
Per praėjusiais metais užregistruotus įvykius darbe tarp sunkiai nukentėjusiųjų nustatyti du, tarp žuvusiųjų – keturi neblaivūs darbuotojai.
Per 2022 metus įvyko trys mirtini ir trys sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, per kuriuos nukentėjo neblaivūs darbuotojai.
Tiek pernai, tiek užpernai jauni, iki 18 metų amžiaus, darbuotojai nepatyrė sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe.
Išvengti galima
Kaip minėta, darbai aukštyje yra viena iš pavojingiausių veiklos sričių, kurioje nelaimingų atsitikimų pasekmės yra skaudžiausios – dažniausiai besibaigiančios darbuotojų žūtimi arba sunkiais sužalojimais.
VDI yra parengusi interaktyvias rekomendacijas, kurios yra skirtos kritimo iš aukščio prevencijai statybos sektoriuje užtikrinti. Jos aktualios ir atliekant kitus darbus aukštyje. Pavyzdžiui, kraunant prekes sandėlyje ar valant pastatų langus.
Taip pat galima susipažinti ir su kitomis aktualiomis metodinėmis rekomendacijomis bei atmintinėmis, susijusiomis su darbais aukštyje.
„Daugumos nelaimių darbe būtų galima išvengti, jei ir darbdaviai, ir darbuotojai į darbo saugą žiūrėtų atsakingai.
Darbdaviai turi įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, o darbuotojai – jų laikytis“, – pabrėžė S. Balčiūnas.
Metų pradžia
VDI interneto puslapyje skelbiama, kad nuo šių metų pradžios jau įvyko 19 nelaimingų atsitikimų darbe (Lietuvoje ir užsienyje). Net trys iš jų (vienas eismo įvykis) baigėsi tragiškai – darbuotojų mirtimi.
Tragiškiausia šiais metais tapo žiemos pabaiga. Mirtinos nelaimės įvyko atliekant krovimo darbus.
Vasario 19 d. autokrautuvu buvo iškraunami kroviniai iš puspriekabės. Vežant krautuvu dėžę, ji susvyravo ir pradėjo slinkti. Šalia buvęs kiemsargis (valytojas) puolė prilaikyti slystančią dėžę, tačiau krisdama dėžė jį prispaudė.
Darbuotojas ligoninėje mirė. Pirminiais duomenimis, kiemsargio (valytojo) darbo vietoje apskritai neturėjo būti.
Vasario 22 d. konteineryje, kuriame buvo sukrautos dėžės su stiklais, du darbuotojai su dviem rankiniais vežimėliais vežė dvi vieną ant kitos sukrautas dėžes. Apatinės dėžes kampas lūžo ir viršutinė dėžė pradėjo virsti ant darbuotojų.
Vienas jų spėjo iššokti iš konteinerio, o kitas buvo prispaustas iš dėžės iškritusiais stiklo lakštais ant pakelto autokrautuvo vertikalių. Darbuotojas žuvo iš karto.
