Cukraus mokesčio nauda
Cukraus mokestį jau turi Lenkija, o Estija jį įvesti planuoja nuo 2026 metų. Apie tai, kad tokiu keliu galėtų sekti ir Lietuva, kalbos viešojoje erdvėje buvo girdimos ir gerokai anksčiau, tačiau dabar apie tai pradėta kalbėti jau kiek kitame kontekste – ieškant papildomų lėšų gynybos biudžetui didinti. Deja, daug entuziazmo toks siūlymas nesulaukia, tačiau šią idėją gina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Visų pirma, reikia turėti omenyje, kad, kalbant apie naujus mokesčius ar didesnius mokesčius, niekada nėra entuziazmo ir nėra labai didelio palaikymo. Tai galioja turbūt daugelyje šalių, bet Lietuvoje mes labai jaučiame, kad gyventojai – jų preferencija dažniausiai yra mokėti kuo mažesnius mokesčius arba visai mokesčių nemokėti“, – pastebėjo jis.
Kaip bebūtų, anot ekonomisto, norint palaikyti sveiką diskusiją, svarbu suvokti, kad be mokesčių mes gyventi tiesiog negalime.
„Reikia finansuoti visas funkcijas – tiek daugiau reikia socialinei apsaugai, tiek švietimui, sveikatos apsaugai, senėjant visuomenei. Yra milžiniškos valstybės investicijos į energetikos infrastruktūrą – nauja realybė pasikeitusi. Dabar yra ir krašto apsauga. Aš nemanau, kad reikėtų vieną kažkurį mokestį būtinai susieti su poreikiu finansuoti krašto apsaugą, bet yra sveika diskutuoti apie tai, kokie mokesčiai galėtų papildyti biudžetą“, – teigė N. Mačiulis.
Be to, pasak pašnekovo, kai diskutuojame apie mokesčius, reikia svarstyti alternatyvas ir galvoti apie tai, kuris mokestis yra mažiau blogas.
„Ekonomistai žiūri į mokesčius ne tik per vieną prizmę, kiek jų pagalba galima surinkti lėšų į biudžetą, bet ir žiūri į tuos vadinamus eksternalitetus – kokie yra jų tiek geri, tiek blogi šalutiniai poveikiai. Pavyzdžiui, akcizai dažniausiai turi tuos teigiamus eksternalitetus. Jie ne tik padeda surinkti lėšų į biudžetą, bet ir pakreipia, pakeičia gyventojų elgseną, skatina juos vartoti mažiau produktų, kurie arba kenkia jiems, arba aplinkai, arba aplinkiniams.
Dėl šios priežasties, daugelis valstybių ir ekonomistų turbūt pritaria, kad tiek akcizai alkoholiui, tiek kurui, tabakui, tiek cukrui, yra geresni, negu kiti mokesčiai, nes jie gali pakreipti gyventojų elgseną teigiama kryptimi“, – aiškino „Swedbank“ vyr. ekonomistas.
Kiek toks mokestis išaugintų kainas?
Cukrus – jo galima aptikti kone visuose maisto produktuose, tad daugelis siūlymu jį apmokestinti piktinasi vien dėl to, mat tai padidintų įvairių maisto produktų kainas. Vis dėlto, pasak N. Mačiulio, to išvengti yra įmanoma.
„Kitos valstybės daro taip: pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, kai apmokestina gėrimus, kuriuose yra pridėtinio cukraus – vienoks mokesčio tarifas yra taikomas, jeigu yra daugiau negu 4 gramai cukraus, dar didesnis tarifas, jeigu daugiau nei 8 gramai cukraus litre ir, atitinkamai, neapmokestina, jeigu yra mažiau cukraus. Tokiu būdu jie didina ir vartotojų įperkamumą mažiau cukraus turinčių produktų, ir skatina gamintojus nedėti per daug cukraus“, – aiškino jis.
Ekonomistas pasidalijo ir konkrečiais skaičiavimais.
„Aš esu skaičiavęs, kad, jeigu būtų taikomas toks didelis akcizas, tai duonos kepalėlis dėl jo pabrangtų 3 centais. Turbūt, tai nėra tai, kas labai pakeistų gyvenimą, bet, vėlgi, galima pasirinkti, kad mokestis būtų taikomas tik tiems maisto produktams, kuriuose yra iš tiesų daug cukraus – daugiau nei 10 gramų kilograme“, – teigė N. Mačiulis.
Apskritai, pasak jo, tokį mokestį reikia vertinti kitų mokesčių kontekste.
„Kitų šalių patirtis rodo, kad tai tikrai nėra lemiamas veiksnys vien tai, kad keliais ar keliolika centų pabrangsta daug cukraus turintis gazuotas gėrimas. Nėra taip, kad jis visiškai praranda pirkėjus ir pakeičia vartojimo tendencijas iš esmės. Dėl to, mes čia kalbame tik apie vieną galimą priemonę, kuri galėtų keisti vartotojų ir gamintojų elgsenas.
Tiesa, Jungtinė Karalystė jau dabar 10 metų taiko tokį mokestį ir skaičiuoja, kad būtent dėl tokio akcizo cukraus vartojimas sumažėjo 55 mln. kilogramų per metus. Taigi, poveikis buvo. Galbūt jis nėra labai didelis, bet, aš pasikartosiu, tokį mokestį mes turime vertinti kitų mokesčių kontekste: kas yra geriau – ar didinti PVM tarifą bazinį dar labiau, kai tiesiogiai viskas brangsta, ar ieškoti labiau nišinių mokesčių, kurių pagalba pakreiptumėme vartotojų elgseną teisinga kryptimi?“, – siūlė pasvarstyti ekonomistas.
Cukraus suvartojame vis dar per daug
Pasak Higienos instituto Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vadovės Romos Bartkevičiūtės, gyventojų mitybos tyrimai rodo, kad cukraus vartojimas Lietuvos gyventojų tarpe eilę metų mažėja nežymiai.
„Šiandien jis yra per didelis. Jeigu labai paprastai pasakius, yra tokia rekomendacija, kad per dieną, su visais maisto produktais, įskaitant visuose produktuose esantį cukrų, turėtų būti suvartojama ne daugiau 50 gramų. Mūsų suaugę gyventojai suvartoja 50-60 gramų vidutiniškai, tai reikštų, kad nemaža dalis suvartoja ir visą 100, o tai būtų jau apie 20 arbatinių šaukštelių, kai Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacija yra per dieną suvartoti maždaug 25 gramus. Mes, iš tikrųjų, viršijame tą suvartojamą kiekį“, – aiškino specialistė.
Tiesa, pašnekovės teigimu, Lietuva šia statistika iš kitų pasaulio šalių pernelyg neišsiskiria.
„Kitose šalyse egzistuoja ta pati problema, dėl to europiniu mastu siūlomos įvairios iniciatyvos mažinti suvartojamo cukraus kiekį. Kodėl vartoja? Priežasčių, be abejo, yra daug. Saldumas yra skanu ir, jeigu paklausus, pagal kokį pagrindinį kriterijų gyventojai renkasi maisto produktus, tai pagal skonį, o sveikatos gerinimo tikslu – tik 27 procentai, pagal kainą – tik 15. Anksčiau tie santykiai buvo kiti“, – pastebėjo R. Bartkevičiūtė.
Ji įvertino ir siūlymą Lietuvoje įvesti cukraus mokestį. Pašnekovės manymu, visos priemonės, kurios gerina sveikatą, yra sveikintinos.
„Šiuo konkrečiu atveju, turbūt reikėtų čia kitiems specialistams kalbėti, gal ir kažkokią studiją atlikti, kiek tai galėtų paveikti sveikatą. Kiek aš klausiausi, yra ir kitų priemonių, kurios irgi tikrai turėtų veikti ir paveikti vartotojų elgseną, kad jie vartotų kuo mažiau cukraus. Tai jau yra daroma, tik gal ne visi gyventojai tai žino, gal ne visi tą daro ir juos reikia skatinti tai daryti“, – teigė R. Bartkevičiūtė.
Pašnekovė taip pat paaiškino, kaip patys gyventojai gali atsirinkti sveikesnius ir savo sveikatai palankesnius maisto produktus.
„Nežinau, kiek gyventojai žino, bet yra ir rakto skylutės simboliu paženklinti produktai. Jeigu tu matai tą rakto skylutę – tu gali pasirinkti ir pasitikrinti, kad ten cukrų yra mažiau nei kituose produktuose tos pačios grupės. Dar vienas svarbus aspektas – juk mes turime mokėti arba mokinti vartotojus skaityti etiketes, kur jis irgi gali rasti ir pamatyti sudėtį, kurioje vietoje yra cukrus, ir parašyta, kiek gramų yra cukraus. Jeigu jis mato, kad yra, sakykime, 5 gramai 100-te gramų – skaitosi tikrai yra mažai cukraus arba be pridėtinio cukraus. Jeigu 100-te gramų yra 15-20 – galima persiskaičiuoti ir tikrai tokio produkto reikėtų nepasirinkti“, – teigė ji.
Anot Higienos instituto Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vadovės, švietimas ir ugdymas apie cukraus žalą žmogaus organizmui Lietuvoje vyksta tikrai plačiai.
„Daug įstaigų dirba, gyventojai šviečiami – ir vaikai, ir suaugę, bet, kaip ir visada, ne visi viską išmoksta ir ne visi, net ir turėdami žinių, tą daro“, – teigė R. Bartkevičiūtė.
Ji įvardijo ir konkrečias problemas, su kuriomis gali susidurti žmogus, cukraus vartojantis per daug.
„Yra įrodyta, kad per didelis cukrų kiekis tikrai kenkia sveikatai. Padidėja rizika nutukimui, antsvoriui atsirasti ir iš to kylančioms pasekmėms. Yra įrodyta, kad didėja rizika susirgti tam tikromis lėtinėmis ligomis: pirmiausia, aišku, antro tipo cukrinis diabetas, širdies kraujagyslių ligos, dantų kariesas ir visa eilė kitų ligų. Tai yra įrodyta moksliškai, tad tikrai gyventojai turi susimąstyti, ar tik skonis svarbu, ar ir sveikata“, – tvirtino R. Bartkevičiūtė.
Klausimų cukraus mokestis kelia ir politikams
Cukraus mokestis ir krašto gynyba – atrodytų, keistas derinys, bet štai ekonomistas N. Mačiulis sako, kad tai – vienas iš būdų, kaip surinkti papildomų lėšų į biudžetą. Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mindaugo Lingės, kiekvienas mokestis turi turėti labai aiškų tikslą ir paskirtį. Jis išsakė, ar tokio aiškaus pagrindimo nėra pasigendama šiame konkrečiame siūlyme.
„Dažniausiai, diskusijose ir pokalbyje su visuomene mes susiduriame, kad sunkiau sekasi pagrįsti tikslus arba pokyčių būtinybę, jeigu nėra aiškiai suprastas tikslas. Cukraus mokestis – daugelyje šalių, kur jis yra įvedamas arba pasirenkama tokiu keliu eiti, pirmiausia, jis yra siejamas su tikslu gerinti visuomenės sveikatą ir mažinti žalingo produkto vartojimą. Tai labiau yra sietini tikslai su sveikata ir su elgesio įpročiais. Taigi, pati idėja, kad biudžetą būtų galima pildyti būtent šio mokesčio alternatyva, kuri yra tikrai nemažai valstybių naudojama – tikrai turi erdvės diskusijai“, – teigė jis.
M. Lingės manymu, kalbėti apie cukraus mokesčio įvedimą galima, tačiau, ar kalbos turėtų būti vystomos dabartinės diskusijos apie gynybos biudžeto didinimą rėmuose – klausimų jam kyla, mat gynybos biudžetui reikia gana stabilaus ir pastovaus finansavimo.
„Norėtųsi neuždelstų sprendimų čia ir dabar. Gynybos poreikiai yra labai aiškūs ir tos sumos yra identifikuotos, ir jos turi būti tvarios. Su cukraus mokesčiu – turime tokį pastebėjimą, kad tos šalys, kurios jį įsiveda, turbūt maksimalia sumas surenka tik pradžioje. Paskui, matyt, tikslas pasiekia, tam tikra dalimi, to, ko buvo siekta – pavyzdžiui, mažinti vartojimą tokių produktų, o tada, natūraliai, kuriasi arba sveikesnės alternatyvos, arba mažiau sunaudojama bendrai ir tie biudžetai pildomi jau gerokai mažiau“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
M. Lingė siūlytų susitelkti ir dėmesį nukreipti kiek kitur.
„Jeigu mes bandytume biudžeto gynybai poreikius dengti iš vadinamų smulkesnių alternatyvų – mes galime labai įklimpti į daug skirtingų diskusijų su skirtingomis interesų grupėmis. Tada galime lengviau pamesti tikslą, dėl kurio mes čia dabar kažką darome. Taigi, jeigu vienas mokestis įdeda 25 mln., kitas mokestis 10 mln., tai įsivaizduokime, kiek tokių erdvių reikia atidarinėti, kol mes surinktume tuos būtinus 400 papildomai.
Be abejonės, yra lengviau kalbėti apie tuos mokesčius, kurie renka didesnę dalį. Tada lengviau išlaikyti tą diskusinę kryptį“, – teigė Seimo finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas.
Mano, kad esamų problemų cukraus mokestis neišspręs
Cukraus mokesčio idėją laidoje įvertino ir Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus. Klausimų toks siūlymas sukėlė ir jam.
„Aš nelabai žinau konteksto, kaip čia prieita dabar prie tos idėjos, kad reikia įsivesti cukraus mokestį. Jeigu čia yra ta idėja, kad mums reikia papildomų pajamų turėti biudžete – supraskime, kad pajamos, kurias mes uždirbame, yra skirtos prekių įsigijimui, o tos prekės gali būti įsigyjamos bendroms reikmėms.
Jeigu kalba eina pas mus susirasti lėšų papildomam gynybos finansavimui, tai tankai, artilerija ir visokios kitokios prekės, kurios yra reikalingos – tai yra ne kas kitas, kaip mūsų pirkimas tų prekių, kurios tarnaus mūsų bendroms reikmėms. Čia nebūtina cukraus mokesčio įvedinėti. Čia reikia paimti esamus mokesčius, pavyzdžiui, PVM, ir kilstelti vienu procentiniu punktu, ir ta problema išsisprendžia“, – teigė A. Bartkus.
Apskritai, anot pašnekovo, cukraus mokestis buvo pristatytas kaip savotiškas būdas žmonėms apsisaugoti nuo, pavyzdžiui, nutukimo, tačiau cukraus vartojimas, A. Bartkaus manymu, nėra vienintelis veiksnys, lemiantis tokias sveikatos problemas.
„Dėl to, pabranginus gaminius, kuriuose yra cukrus – greičiausiai, šitos problemos labai menkai spręsis. Ką mes tikrai galime pasakyti, kas įvyks pabranginus cukrų – tai daugybė gaminių, kuriuose yra cukrus, pabrangs.
Brangs ne tik „Coca-cola“, brangs duona, brangs uogienė. Uogienėje, pavyzdžiui, 100-te gramų yra apie 50 gramų cukraus. Cukrus yra konservantas. Druska, cukrus yra tos priemonės, kurios padeda pas mus išlaikyti gaminius ilgesnį laiko tarpą. Tai yra gana geras variantas. Cukrus yra geresnis variantas negu saldiklių ar kitų, papildomai surastų, mokslu išrastų konservavimo priemonių naudojimas“, – savo įžvalgomis dalijosi jis.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
