Lietuva yra pirmoji iš Baltijos šalių, kurią lanko vienas Londono Sičio delegacijos narių, išmaniosios informacijos tiekėjos įmonėms ir profesionalams „Thomson Reuters“ vadovas santykiams su valstybių vyriausybėmis Nickas Collieras. Jis sako, kad apie Lietuvos ekonomiką yra susidaręs neblogą įspūdį ir vardija, kas patraukė jo akį.
„Lietuvos ekonomika, kaip ir Airijos, pakankamai gerai atsitiesė po ekonominio sunkmečio, tačiau susidūrėte su sunkumais dėl Rusijos sankcijų, ko, manau, mes visi tikėjomės. Visgi šalies ekonominė istorija išlieka teigiama ir, manau, daug kas sutiktų, kad Lietuva yra sukūrusi gerą savo ekonomikos įvaizdį Junginėje Karalystėje, - DELFI sakė N. Collieras. - Tiesa, daugiau tiesioginių skrydžių į didžiuosius Londono oro uostus atneštų dar daugiau naudos.“
Pasak jo, investuotojams iš esmės yra svarbūs keli dalykai: išsilavinusi darbo jėga, stabili ekonominė ir politinė aplinka.
„Manau, šiuos reikalavimus Lietuva atitinka, be to, kai kurie investuotojai čia jau turi savo padalinių, pavyzdžiui, „Barclays“. Tiesą sakant mūsų įmonė taip pat turi panašų padalinį kaip „Barclays“ Lietuvoje, tik Lenkijoje, Gdynėje. Manau, iš principo jis galėtų būti ir Lietuvoje“, - teigiamai Lietuvą vertino finansų ekspertas.
Paklaustas, ar bendrovė turi planų plėstis Lietuvoje, jis dėstė, kad šiuo metu ne, bet ateityje – gali.
Jis įsitikinęs, kad Lietuvos potencialą pastebėjo ir kiti investuotojai, kurie čia steigia paslaugų centrus ir juos plečia. Kartu N. Collieras primena, kad šiuo metu Europa kaip regionas nėra itin patrauklus regionas investuotojams apskritai.
„Sparčiai augančiomis rinkos tokiose bendrovėse kaip mano yra vadinama Azija ir Pietų Amerika, kai Europa yra priskiriama prie žemo augimo regionų, dėl to ir vyksta derybos su Europos Sąjungos vadovais dėl regiono augimo strategijos ir kapitalo rinkų sąjungos“, - priminė N. Collieras.
Domina ir mokslininkai ir teisininkai
Kalbėdamas apie visuose regionuose padalinius turinčia išmaniosios informacijos tiekėją „Thomson Reuters“ N. Collieras vardijo, kad bendrovė įdarbina įvairių sričių specialistus. Pavyzdžiui, Indijoje – mokslininkus, kurie gali mokslinei publikacijai parengti kokybiškus aprašymus, naudojamus įmonės mokslinių tyrimų duomenų ir patentų duomenų bazėje. Angliškai kalbančiose valstybėse ir ne tik įmonė įdarbina teisės specialistus, kurie padeda rengti teisines duomenų bazes anglų kalba bei dirba JAV, Australijos, Jungtinės Karalystės rinkose. Pietų Amerikoje ir Ispanijoje taip pat įdarbinami teisininkai, kurie gali dirbti su duomenų bazėmis ispanų kalba.
„Taip pat turime didelį finansinių paslaugų ir išmaniųjų technologijų centrą Kinijoje, manau, kad ir iš tokios valstybės kaip Lietuva galėtų būti teikiamos IT paslaugos, veikti tiesiogiai klientų neaptarnaujantys departamentai (angl. back office)“, - kalbėjo jis.
„Thomson Reuters“ Lietuvoje per įmonių prekės ženklo apsaugos bendrovę „Mark Monitor“ yra įsigijusi duomenų analizės ir kovos su piratavimu internete bendrovę „Dtecnet“.
Tačiau N. Collieras vardijo, kad Lietuvos patrauklumą investuotojams dar labiau padidintų aktyvesnis vietos ir užsienio investuotojų, o ne bankų įsitraukimas į verslo procesus. Pašnekovas sutiko, kad Lietuva sulaukia vis daugiau dėmesio dėl jos jaunųjų verslininkų idėjų, tačiau tam, kad jos būtų sėkmingos, reikalingi rizikas prisiimantys investuotojai.
„Kai palyginame Europą su JAV, galima sakyti, kad Europa iš esmės yra finansuojama bankų lėšomis, kai JAV yra visiškai atvirkščiai, didžioji dalis finansavimo ateina iš rinkos, pavyzdžiui, obligacijomis, iš rinkų pritraukiamu nuosavu kapitalu ir t.t. Mano nuomone, nedidelį Europos kaip regiono augimą iki šiol lemia bankų atsargumas po finansinės krizės, dėl to verta plėtoti finansavimo alternatyvas, kurios papildytų bankų veiklos srityje“, - patarė N. Collieras.
Žvalgosi delegacija iš Švedijos
„Esu dirbusi su bendrovėmis, bankais ir teisinių paslaugų bendrovėmis, kurios vykdė įsigijimų Lietuvoje, tad iš savo patirties galiu pasakyti, kad esu pastebėjusi čia gyvenančių žmonių profesionalumą ir organizuotumą, polinkį dirbti rimtai ir padaryti pažadėtus darbus laiku, kas ne visuomet sekasi kitose Europos dalyse“, - DELFI teigė S. W. Sinclair.
Nors bendrovė vykdo veiklą Baltijos šalyse per partnerius, S. W. Sinclair dėstė, kad šiuo metu Lietuvoje papildomai žvalgosi daugiau bendrovės atstovų iš Švedijos, kurie domisi čia teikiamomis paslaugomis.
„Ilgą laiką „Group Willis“ papildomos paslaugos buvo teikiamos, pavyzdžiui, iš Indijos, kas buvo palyginti natūralu, kai tokie sprendimai buvo priimami Jungtinėje Karalystėje. Kai pasižiūriu į regioną, už kurio veiklą aš atsakau, o tai – Europa, man nėra natūralu papildomų paslaugų dairytis Indijoje, nes čia egzistuoja bendras suvokimas, kaip geriau dirbti ir tai iš tiesų palengvina verslo procesus“, - paaiškino S. W. Sinclair.
Anot jos, Lietuvoje bendrovę domina galimos IT ir procesų valdymo paslaugos, taip pat ir kitos paslaugos, pavyzdžiui, analizė, finansinė apskaita bei kitos, tačiau kol kas nėra aišku, ar bendrovė susidomėjo Lietuvoje teikiamomis paslaugomis.
„Mūsų bendrovėje kalbama ir apie kitas potencialias šalis, galinčias teikti reikalingų paslaugų, tai, pavyzdžiui, Bulgarija, Čekija, Slovakija. Šios šalys yra minimos panašiose diskusijose kaip ir Lietuva, tačiau šios šalies gyventojų pareigingumas ir sugebėjimas suvaldyti ekonominį sunkmetį jus šiek tiek išskiria iš kitų“, - mano S. W. Sinclair.
Ji priminė, kad dirbti su Baltijos šalimis vakarų europiečiui nėra sunku: atstumai – nedideli, verslo aplinka iš esmės skiriasi nedaug, o išlaidos – bene perpus ar bent trečdaliu mažesnės nei Jungtinėje Karalystėje ar Švedijoje.
„Taigi, galima gauti daugiau vertės už mokamus pinigus, palyginti su kitomis valstybėmis, - apibendrino S. W. Sinclair. - Manau, Lietuvoje yra daug dalykų, kurie patrauklūs investuotojams, pirmiausia tai – jauni ir išsilavinę žmonės, kurie yra gyvenę užsienyje ir kalba keliomis kalbomis.“
„Lietuvoje viešiu pirmą kartą ir turiu pripažinti, kad man padarė labai didelį įspūdį Lietuvos sugebėjimai pritraukti inovatyvių užsienio bendrovių, - DELFI kalbėjo jis. - Manau, vienas Lietuvos privalumų yra universitetų įdirbis, taip pat geras užsienio kalbų žinojimas.“
Pašnekovas dėsto, kad siekiant pritraukti dar daugiau investicijų, būtina užtikrinti jų naudojimo skaidrumą, t. y., kad investuotojai matytų, kokią grąža jų pinigai atneša, o prireikus investicijos gali būti susigrąžintos, pavyzdžiui, parduotos kitiems susidomėjusiems pirkėjams.
„Žinoma, tokius įrankius užtrunka laiko išplėtoti, tačiau jie yra labai svarbūs“, - sakė M. Schüleris.
Daugiau apie Lietuvoje reikalingus įdiegti finansinius instrumentus bus kalbama per antradienį Vilniuje vyksiančią konferenciją „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas: iššūkiai ir galimybės verslui“.
