Kaip teigiama Norvegijos žuvininkystės komiteto pranešime, palyginti su 2015-aisiais, šis rodiklis padidėjo 23 procentais.
Kaip pažymi Komitetas, tokį eksporto šuolį paskatino išaugusios pasaulinės Norvegijos žuvininkystės ūkių produkcijos kainos ir stabiliai aukšta jos paklausa Europos Sąjungoje, Jungtinėse Valstijose bei Azijos šalyse.
Daugiausia eksportuojamos Norvegijoje dirbtinai veisiamos lašišos ir upėtakiai. Iš jų eksporto į užsienio rinkas Norvegijos bendrovės uždirbo 61,4 mlrd. kronų (7 mlrd. dolerių) - 29 proc. daugiau, palyginti su 2015 metais.
Tuo tarpu pagal eksporto kiekį (tonomis) lašišinių žuvų eksportas, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 3,5 proc., iki milijono tonų, o skumbrių - 12 proc., iki 309 tūkst. tonų. Tačiau tiek skumbrės, tiek lašišinės žuvys pabrango, todėl minėtų žuvų eksportas pinigine išraiška išaugo 6 proc.
Bendras šviežių, džiovintų ir šaldytų baltųjų žuvų (menkių, juodalopių menkių, polakų ir kitų) eksportas išaugo 7 proc. (pagal eksportuojamą kiekį) ir 6 proc. (pinigine išraiška), iki 13,8 mlrd. kronų (1,6 mlrd. dolerių). 2016 metais Norvegija taip pat eksportavo 200 tūkst. tonų silkių, uždirbusi iš šio eksporto 3,1 mlrd. kronų (360 mln. dolerių).
Jūrinių gėrybių eksportas (daugiausia krevečių ir krabų) išaugo 10 proc. (pagal eksportuojamą kiekį), iki 44 tonų, ir 21 proc. (pinigine išraiška) - iki 1,8 mlrd. kronų (208 mln. dolerių). Manoma, kad šis rodiklis toliau augs, nes norvegiškų karališkųjų krabų ir plokščiųjų krabų paklausa auga.
Europos šalims 2016 metais teko 67 proc. Norvegijos žuvų bei jūros gėrybių eksporto (pinigine išraiška). Didžiausia rinka tapo Lenkija, įsigijusi jų už 9,7 mlrd. kronų (1,1 mlrd. dolerių). Antroji vieta atiteko Prancūzijai - 7,9 mlrd. kronų (910 mln. dolerių).
