Istorijos pradžia
Juokiuosi, kad, turint tikslą pažinti verslo kaimeliu tituluojamą teritoriją Pramonės g. 16, reikia arba žemėlapio, arba gido. Šioje vietoje įsikūrusios įmonės „Aradas ir ko“ valdas apželgti vienu žvilgsniu irgi nelengva, tačiau susipažinti su įmone ir jos veikla iš arčiau padeda du jos savininkai - Ugnius Adomaitis ir Antanas Matevičius. Juodu savo verslo istoriją skaičiuoja nuo ekonomikai nelemtų 2008 metų. Kol vieni skundėsi sumažėjusiu pardavimu, lyg iš giedro, bet apsiniaukusio dangaus atslinkusia ekonomikos krize, Ugnius ir Antanas nepabijojo pradėti to, kas šiandien darbo suteikia dvidešimčiai žmonių.
„Istorija labai paprasta - mes dirbome kitose įmonėse, susijusiose su langų gamybos verslu. Aš - danų įmonėje, kuri importuodavo langus iš Lietuvos. Antanas, grįžęs į Lietuvą, įsitraukė į tėčio verslą, susisiekė su danais, su kuriais aš dirbau. Vieni ieškojo pirkėjo, kiti - gamintojo. Tąkart atsiradau čia, Alytuje“, - savąją istoriją, kokios ir pats nebūtų sapnavęs, dėlioja U.Adomaitis. Lygiaverčiai partneriai versle juodu abu su Antanu, tačiau direktoriumi reikia būti vienam.
„Aradas ir ko“ vairą laikantys verslininkai atvirauja: tąsyk stoti valdyti įmonės buvo lyg ir nedrąsu, vilčių nedėta, bet aiškūs planai turėti.
„Šį verslą pradėjome beveik vaikai - vienam tebuvo 22-eji, kitam 25-eri. Aplinkybės taip susiklostė, kad prisiėmėme atsakomybę ir pradėjome daryti tai, ką mokėjome geriausiai. Esmė labai paprasta - įrenginys gamykloje naudingas ir vertingas tol, kol veikia, kitu atveju jis tik metalo laužas“, - savas tiesas dėsto vadovai.
Paklausti, ar tikėjo verslo sėkme jo pradžioje, atsako: „Negalvojau nei apie pelną, nei apie tolimą ateitį. Aš ir dabar sakau, kad kai tik baigiasi metai, mes pradedam bijoti, jog bankrutuosime. Tai tarsi įkvepia kiekvienais metais nesustoti, neužmigti ant laurų ir stengtis kaip galima labiau. Rinka paprasta kaip dvi kapeikos: arba stengiesi, arba tavo vietą užims kiti. Visada turi būti priekyje, o ne gale“, - tokia U.Adomaičio filosofija.
Prie įmonės laurų galime priskirti ir garbingą apdovanojimą „Gazelė 2013“. „Aradas ir ko“ pripažinta viena sparčiausiai augusių Alytaus regiono įmonių, jos pardavimo pokytis per 2009-2012 metus buvo 367,9 proc.
Tikslas - eksportas
Augimo sąlyga - eksportas. Nuo pat pirmų akimirkų „Aradas ir ko“ nusitaikė į plačią rinką - tikslas eksportuoti ir šiandien lieka pagrindinis. Per visą įmonės istoriją eksportuota 94 proc. produkcijos ir tik 6 proc. jos liko Lietuvoje.
„Mums visai nebuvo svarbu, kad Lietuvoje prasidėjo krizė, jos nesijautė nei Norvegijoje, nei Danijoje. Pradėjome aktyviai prekiauti svetur, todėl Lietuvos rinka ne itin ir domėjomės. Mes gaminame produkciją iš tam tikrų profilių, skirtų parduoti būtent tose eksporto rinkose, kurias jau esame atradę. Deja, šiandien mūsų produkcija Lietuvos rinkai per brangi“, - rinkų kainos ir kokybės skirtumus ryškina direktoriaus pareigas einantis Ugnius.
UAB „Aradas ir ko“ yra Norvegijos ir Danijos sertifikavimo įstaigų atestuota gamintoja.
A.Matevičius partneriui antrina ir vardija gero vardo vardiklius: „Neabejoju, tas, kas ieško gerų langų Lietuvoje, anksčiau ar vėliau vis tiek išgirsta mūsų vardą. Kaina irgi pasitvirtina - galiausiai lemia ne tik ji, bet ir servisas, kaip reaguojama į kilusias problemas, kur ta įmonė bus po penkerių metų, ar ji nebankrutuos.“
Kaip pagrindinį bendrovės išskirtinumą margoje langų ir durų gamintojų jūroje galima įvardyti gebėjimą lanksčiai vykdyti individualius užsakymus. „Esame maža ir lanksti organizacija, negalime savęs nei galimybėmis, nei finansais lyginti su dideliais Lenkijos fabrikais, kurie kiekvieną dieną gamina po du tūkstančius elementų. Mes gaminame individualius produktus - ko klientas paprašys, tą ir pagaminsime. Mūsų gaminių asortimentas dėl to labai gausus - prisitaikome prie kiekvieno kliento, ir tas mums leidžia turėti savo vietą įvairiose rinkose“, - pliusus vardija „Arado ir ko“ direktorius.
Darbuotojai. Laužome mitus
Alytuje veikia ne viena pasaulyje žinoma gamybos įmonė, daugelis jų savąją veiklą taip pat sieja su eksporto didinimu ir orientavimusi būtent į jį. Tačiau nė vieno plėtros ar veiklos plano verslininkai neįvykdys be žmogiškųjų išteklių - darbuotojų. Požiūris į juos tiesiogiai susijęs su įmonės rezultatais. Deja, anaiptol ne visi verslininkai žiūri ne tik savų, bet ir darbuotojų interesų - geba investuoti į jų tobulėjimą.
Bendraujant su šios įmonės savininkais nori nenori peršasi išvada: į direktoriaus kabinetą užeiti nebijo niekas, o minimali darbuotojų kaita patvirtina, kad dirbantys čia sparnų ieškoti geresnio gyvenimo kitur nekelia. Vadovų klausiu, kas skatina darbuotojus dirbti čia?
„Visų pirma esame eksportuojanti įmonė, todėl mūsų pajamos ir drauge galimybės yra didesnės, darbo užmokestis padorus. Mes elgiamės su žmonėmis kaip su sau lygiais. Esmė labai paprasta: jeigu jie vis dar šypsosi, vadinasi, juos darbas tenkina“, - šypsosi ir U.Adomaitis.
Įmonės šventės, gimtadienių minėjimas ir kasmetės atostogos - jau įprastos motyvacijos priemonės. „Aradas ir ko“ nors ir ne pradininkai, tačiau sekėjai pasaulinės praktikos - kalėdinių švenčių metu stabdoma gamyba ir žmonėms leidžiama pailsėti. „Kaip ir kitose pasaulio gamyklose, taip ir pas mus stabdoma gamyba: tiek vasarą porą savaičių, tiek žiemą per šventes. Tai įprasta praktika svetur, o darbuotojui - galimybė pabūti su šeima, pailsėti, paminėti šventes“, - ši bendrovė galėtų būti pavyzdžiu kitoms įmonėms.
Apie verslo sąlygas Alytuje diskutuojama garsiai: verkiama dėl darbuotojų trūkumo, džiaugiamasi puikia miesto geografine padėtimi, - investuotojams paranku. U.Adomaitis įsitikinęs - profesionaliai dirbančių darbuotojų Alytuje netrūksta, bėda - išsilavinusių žmonių trūkumas, protų nutekėjimas. O kalbos apie puikią geografinę vietą tik verčia nusišypsoti.
„Visa Lietuva gera geografine prasme, tai nėra išskirtinumas. Man Alytus įdomus kaip miestas, kuriame yra arba bent jau buvo daugybė pramonės įmonių ir daug profesionalių darbuotojų, bet bėda su išsilavinusiais žmonėmis - jaunais, kalbančiais angliškai. Tokių rasti sunku. Daugelis nori likti Vilniuje dėl kartais nesuprantamų priežasčių. Atlyginimai Vilniuje ir čia, ką mes galime pasiūlyti, kartais tie patys, bet pragyvenimas Alytuje pigesnis, tik sunku prisivilioti jaunų ir gabių žmonių“, - įžvalgomis dalijasi savininkai, kurie taip pat kiekvieną rytą į darbą važinėja iš Vilniaus.
Iš Kauno į darbą važiuoja pardavimo vadybininkas Mantas Adomaitis. Jis įsitikinęs - atstumas šiais laikais anokia problema, svarbiausia - darbo sąlygos ir galimybė save realizuoti.
Gyvas pavyzdys, kad į gimtąjį Alytų išties sugrįžta jauni žmonės, - „Arado ir ko“ technologas Ignas Bilius. Baigęs studijas universitete, pasirinko galimybę atskleisti save gimtajame mieste. „Geras darbas šiais laikais nesimėto, todėl reikia vertinti darbo vietą, ir tikrai nėra svarbu, kuriame mieste dirbi. Žinoma, aš dirbu gimtajame mieste, todėl man pasisekė. Pagal specialybę tai mano pirmasis darbas, norisi išbandyti save, tai, ką išmokai, naudoti kasdieninėje veikloje“, - jaunatviško optimizmo nestokoja jauniausias bendrovės darbuotojas.
Išlydėdami į įmonę užklydusius svečius, žurnalistus, „Arado ir ko“ vadovai pasidžiaugė: „Apie save miestelėnams reikia priminti, juk mes kuriame miesto gerovę, alytiškių rankomis sukuriamas produktas iškeliauja toli už miesto ribų. Ne reklamuotis, o pristatyti save norisi - kad žinotų žmonės, jog dirbti ir čia gera.“
