Situacija keisis nuo sausio 1 d.

Antradienį Seimo plenariniame posėdyje po svarstymo pritarta pasiūlymui didesnį nei 2 mln. eurų bankų ir kitų finansų įstaigų pelną nuo 2020 metų sausio 1 dienos apmokestinti 20 proc. tarifu.

Šiuo metu bankams taikomas standartinis 15 proc. pelno mokesčio tarifas. Už didesnį tarifą balsavo 71 Seimo nariai, prieš – 9, dar 18 susilaikė. Prieš balsavimą kalbėjęs Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas sakė, kad palaiko pasiūlymą.

„Dažnai kalbama, kad pelno mokestis neracionalus, o vertėtų apmokestinti vartojimą ir išgryninimą. Tačiau Švedijos bankai nemoka dividendų mokesčio, kai sumoka į motinines kompanijas. Dividendų ir gyventojų pajamų mokesčiai mokami Švedijoje. Todėl, jei norime apmokestinti Skandinaviškus bankus, turime apmokestinti pelną“, – sakė M. Majauskas.

„DELFI diena“ eteryje M.Zalatorius tikino, kad naujausias variantas nėra geras, bet būtų mažiau blogas. Anot jo, pagrindinis dalykas, kuris labai krinta į akis, kad šis įstatymas buvo ruoštas ir ištrauktas iš po kilimo paskutinę sekundę.

Mantas Zalatorius

„Jeigu rinktumėmės tarp blogo ir blogesnio, šis variantas turbūt būtų mažiau blogas, bet jis niekada nebuvo ir nebus geras. Antra, manau, kad biudžetas nėra derybos. Nereikia klausti, ar mes pritariame tam, ar nepritariame. Mes galime tik pasakyti, kokios yra pasekmes ir kodėl jis nėra geras. Pagrindinis dalykas, kuris labai krinta į akis, kad šis įstatymas buvo ruoštas ir ištrauktas iš po kilimo paskutinę sekundę. Jis atsirado prieš mažiau nei savaitę ir bėda pagrindinė ta, kad šis įstatymas numato sektorinį apmokestinimą.

Sektorinis apmokestinimas sako, kad tokiu atveju vienas sektorius turi mokėti daugiau nei visi kiti. Tiek mes, tiek kiti ekspertai įžvelgia didžiausią bėdą, kuri jau net nėra bankinė, o labiau konstitucinė. Mūsų Konstitucijoje yra įtvirtinta visų asmenų lygiateisiškumo taisyklė. Šiuo atveju šis įstatymas, mūsų galva, pamintų tą Konstitucijos vertybę ir vien dėl to jis nėra geras. Bankai niekada nesakė, kad nenori prisidėti prie valstybės gerovės, nors tokiais mus kažkas bandė padaryti, mes prisidedame kiekvieną dieną, bet mes tiesiog negalime sutikti su kažkuo, kas yra neįstatymiška, kenksminga ekonomikai arba tiesiog prieštarauja Konstitucijai“, – aiškino M.Zalatorius.

Pasiūlymas Zalatorių nustebino

M.Zalatoriaus teigimu, išgirstas pasiūlymas buvo lyg lietus iš giedro dangaus.

„Man sunku komentuoti atskirų žmonių atskirus pareiškimus, manau, kad ne tame esmė. Tiesa tokia, kad buvo sukurta grupė nagrinėti bankų turto apmokestinimo įstatymą. Toje grupėje buvau ne tik aš, buvo daugiau atstovų. Ten jokios alternatyvos nebuvo nagrinėtos, o pasiūlymas, kurį mes ką tik išgirdome, atėjo dieną po grupės susitikimo. Mums tai buvo lyg lietus iš giedro dangaus“, – kalbėjo pašnekovas.

Seimo Socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas DELFI aiškino, kad kitose kaimyninėse šalyse pelno mokestis yra didesnis.

Algirdas Sysas

„Kai tik buvo prakalbėta apie biudžetą, pajamas ir išlaidas pasigirdo prieštaravimų tarp to, ką siulė prezidentas ir Vyriausybė. Aš užregistravau įstatymo pataisą, kad visiems sektoriams pelno mokestį didinti nuo 15 iki 20. Tam yra daug priežasčių.

Visos aplinkinės šalys, Baltijos šalys, Lenkijoje pelno mokestis yra 20 arba šiek tiek didesnis. Būtų logiška, kad visoms sritims, tuomet nebūtų prieštaravimo arba ieškojimo konstitucinių doktrinų ir normų, kad lygiateisiškumas yra. Šokinėjimas nuo vieno noro apmokestinti aktyvus ir pereiti prie visiškai normalaus pelno mokesčio, išskiriant tik bankinius, tai parodo desperaciją šios daugumos, kuri prižadėjo daug pažadų, juos nori įvykdyti. Jie mato, kad negali ištesėti pažadų ir desperatiškai ieško, ką būtų galima apmokėti.

Suprantu, kad visi tie, kuriems reikės mokėti didesnius mokesčius, sakys, kad tai yra blogai. Esu politikoje 20 metų ir visa tai girdžiu kiekvieną kartą. Deja, gyvenimas eina toliau ir visi, kas nori, gauna pelną“, – apibendrino politikas.

Siūlo atsigręžti į nesurinktus mokesčius

Tuo tarpu M.Zalatorius tikino, kad dar nėra laikas apmokestinti tuos, kurie tvarkingai moka mokesčius, turint omenyje, kad turime milijardą eurų, kurių kažkas nemoka.

„Reikia pripažinti faktą, kad tam tikrų mokesčių valdžia nenori surinkti arba nesurenka, vien iš PVM nesumokėto mes turime vieną milijardą eurų, kurių kažkas tiesiog nemoka. Tol, kol šie mokesčiai nėra surenkami, apmokestinti kažką, kas moka tvarkingai. Čia yra klausimas, kuris vertas plačios diskusijos. Aš nemanau, kad kol valdžia nesusirinko visų mokesčių, kuriuos privalo surinkti, būtų didinti kitus mokesčius gerai“, – sakė jis.

Pastaruoju metu bankų veiklos rodikliai ženkliai gerėjo (Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai 2018 metais uždirbo 357,9 mln. eurų pelno (lyginant su 2017 metais, pelnas padidėjo 118,2 mln. (49,3 proc.) ir tai yra geriausias rezultatas nuo 2009 metų ekonomikos nuosmukio laikų), pelno mokesčio deklaracijų duomenys rodo, kad krizės metu sukauptų nuostolių sumos iš esmės jau yra padengtos.

Zalatorius: siūlymas – antikonstitucinis

Tačiau bankams vis dar taikoma palanki apmokestinimo tvarka – finansinės paslaugos iš esmės neapmokestinamos PVM, be to, sudarytos palankios sąlygos apskaičiuojant pelno mokestį iš pajamų atskaityti specialiuosius atidėjinius ir tokiu būdu susimažinti mokėtiną pelno mokestį.

„Pats siūlymas, daugelio ekspertų vertinimu, yra antikonstitucinis. Mes negalime pritarti siūlymui, kuris prieštarauja pagrindiniam Lietuvos Respublikos įstatymui. Čia yra klausimo esmė, visi kiti klausimai yra gretutiniai.

Mantas Zalatorius, Algirdas Sysas

Jeigu visiems verslo subjektams būtų didesnis pelno apmokestinimas, tai bet kokiu atveju turėtų tam tikrų efektų mūsų ekonomikoje. Pirmas ekonominis efektas yra labai paprastas. Kaip žinote, mes apie tai jau kalbėjome prieš kelis mėnesius, kad bet koks naujas mokestis ilgainiui gula į savikainą, bet kokia savikaina atsigula į kainą, o kainą sumoka tas, kuris perka paslaugą.

Šiuo atveju yra labai aiški aksioma, kurios iki šiol niekas nesugebėjo paneigti, nors buvo keistų bandymų. Kalbant apie tą patį turto mokestį, turto mokestį sukritikavo visi. Šis mokestis buvo sukritikuotas ir ekspertinio vertinimo, kurį užsakė pats Seimas. Šis mokestis yra žalingas valstybės ekonomikai“, – DELFI komentavo M.Zalatorius.

Ar nepaveiks kainų?

Pasiteiravus, ar našta galiausiai nenuguls ant vartotojų, A.Sysas tikino, kad vis dar esame ES uodegoje, taigi kol kas vis dar per daug kalbame, bet per mažai darome.

„Kad viską susimoka vartototojas – tai nėra nauja mintis. Bet klausimas yra toks, ar mokesčiai tarnauja visuomenės gėriui. Jeigu mes tai užmirštame, o mes užmiršome, nes daugelį metų esame ES uodegoje. Mes esame lyg užburtame rate – nuolat kalbame ir kalbame. Kai mes kalbame apie pelno, turto mokestį, tai labai gerai buvo patvirtinta, kad dalis dividendų sumokama, o dividendai vėl apmokestinami 15 proc., o kitkas eina į turtą, bet turtas vis tiek yra akcininkų“, – komentavo A.Sysas.

Laidos pabaigoje M.Zalatorius apibendrino, ko iš tiesų, anot jo, siekia bankai.

„Aš manau, kad didžioji mūsų visų problema nėra per didelės išlaidos, o per mažos mūsų pajamos. Pajamos per mažos visų – tiek tarnautojų, tiek verslo, tiek dirbančių. Mums reiktų galvoti ir kalbėti apie tai, kaip kurti pridėtinę vertę, kurią galėtume užsienyje parduoti daug brangiau ir tokiu būdu turėti geras pajamas, nes tik turint geras pajamas ir pasitikint valdžia, mes galėsime sukurti gerovę. Reikia dviejų dalykų – kad įmonės būtų kuo pelningesnės ir žmonės kuo daugiau uždirbtų. Paradoksas tas, kad tai yra būtent tai, ko ir reikia bankams. Bankui gerai tik tada, kai klientui gerai“, – kalbėjo M.Zalatorius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (300)