aA
Vyriausybės planas Lietuvoje sukurti kuponų sistemą pirkti maisto produktus nežavi net tų, kuriems, kaip teigiama, ši sistema padėtų. Valdžia tikisi, kad ūkininkai ims kooperuotis ir atidarinėti mažas parduotuvėles, tačiau ūkininkai skaičiuoja, kad tai per sudėtinga ir net pabrangintų jų auginamą produkciją.
Parduotuvė
© DELFI / Karolina Pansevič

Ruošiant priemonių planą, kaip valdyti Lietuvoje kylančias maisto produktų kainas, yra svarstomas naujas finansinis mechanizmas – „vaučerių“ sistema. Pavyzdžiui, gyventojai galėtų įsigyti 10 eurų vertės kuponus už 7 eurus ir jais pirkti maisto produktus mažose parduotuvėse. 3 eurų skirtumą prekybininkams kompensuoti pati valstybė.

Ministro Pirmininko patarėjas ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais Lukas Savickas „DELFI Dienoje“ kalbėjo, kad ši sistema turi aiškius tikslus – keisti vartotojų elgseną ir skatinti juos apsipirkinėti mažesnėse parduotuvėse, o tuo pačių didinti konkurenciją tarp prekybininkų, kas ateityje turėtų prisidėti prie kainų mažinimo. Taip pat tai turėtų įtakos ir pačiam vartotojui, nes leistų jam susimažinti galutinę pirkinių kainą.

„Šis kainų mažinimo paketas turi kelis tikslus: sukurti prielaidą didesnei konkurencijai, subalansuoti prekybininkų ir tiekėjų santykius ir sumažinti išlaidas maistui. Tai viena iš daugelio priemonių. Esame iškėlę tokias alternatyvas kaip gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, kita alternatyvi priemonė „vaučerių“ sistema.

Kiek ji gali kainuoti priklausys nuo priimto varianto. Šiuo metu svarstoma, kad galima būtų taikyti visiems gyventojams, galima taikyti tam tikroms grupės, socialiai jautresnioms. Išsirenkant socialiai jautresnę grupę, galėtume didesnę paramą teikti, jei visiems – mažesnę“, – komentavo L. Savickas.

Lukas Savickas
Lukas Savickas
© DELFI / Domantas Pipas

Pasak jo, tokia sistema galėtų padidinti konkurenciją, paskatinti smulkų ir vidutinį verslą kovoti dėl klientų.

Prekybos įmonių asociacijos direktorius Laurynas Vilimas kritikavo tokia sistemą, nes, anot jo, kol kas tai skamba kaip konkurencinis instrumentais valstybei kištis į vidaus rinką. Jis prideda, kad Lietuvoje yra stiprių gamintojų, tačiau jie ir dabar parduotuvių neatidarinėja, nes jiems tai neapsimoka, didieji prekybos tinklai yra daug efektyvesni.

Jei ūkininkai steigs parduotuves, produkcija brangs

„Vaučerių“ sistemos siūlymas nežavi pačių ūkininkaujančių. Skaičiuojama, kad kooperuotis, steigti parduotuvę ir ten pardavinėti savo produkciją kainuotų itin daug, o tai reikštų, kad reikėtų didinti savo produkcijos kainą, jog toks verslas atsipirktų.

Mūsų daržininkai yra išsimėtę po visą Lietuvą, susikooperuoti tiesiog nėra galimybės fiziškai.
Daiva Šateikienė

„Stacionari parduotuvė nepasiteisina vien todėl, kad neturi jokio asortimento. Pavyzdžiui, mes auginame morkas ir svogūnus, aplinkui dar yra ūkininkas, kuris gamina miltus. Kiti ūkininkai jau yra kitoje Šiaulių pusėje, link Kelmės. Tai kiek mums reikia parduoti produkcijos, kad mes galėtume išlaikyti tą parduotuvę ir dar darbuotoją? Kokia turi būti apyvarta, kad tu visa tai išsilaikytum? Kokios kainos turėtų būti ir kiek žmonių ateiti, kad viskas apsimokėtų?

Mūsų daržininkai yra išsimėtę po visą Lietuvą, susikooperuoti tiesiog nėra galimybės fiziškai, nes vieni yra viename Lietuvos gale, kiti – kitame. Galbūt logistiškai kaip nors būtų įmanoma, bet tada jūsų produkcijos kokybė turi būti identiška.

Kaina tikrai būtų didesnė perkant stacionarioje parduotuvėje negu turguje, nes susideda daug kaštų“, – DELFI komentuoja Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininkė Daiva Šateikienė.

Ji pastebi, kad norintys prekiauti savo produkcija ūkininkai jau ir dabar tai daro.

„Smulkūs augintojai turi savo taškus, veža ir į Vilnių, ir į Kauną, ir turguose stovi sau palankiu metu. Žmonės randa tą savo produkcijos realizavimo būdą. Mūsų kolegos, pavyzdžiui, važiuoja į „Akropolio“ turgaus dienas. Ten dvi dienas per savaitę jie atvažiuoja, stovi ir tikrai daug parduoda, nes yra žmonių srautas“, – teigia D. Šateikienė.

LDAA valdybos pirmininkė primena, kad kadaise buvo ir siūlymas, jog kiekviename miestelyje savivaldybės sudarytų sąlygas steigtis ūkininkų turgeliams. Tačiau ši idėja nepasiteisino, nes nepavyko suorganizuoti pakankamo asortimento.

Ne tik, kad „vaučerių“ sistema nesumažins kainų, bet numatyti didesni mokesčiai ūkininkams maisto produktų kainą gali net padidinti.

„Šiemet gyventojų pajamų mokestis (GPM) žemės ūkio produkciją auginantiems bus 10 proc., o ne 5 proc., kitais metais jau 15 proc. – kaip ir visiems verslams, kurie nepriklauso nuo gamtos. Didesni mokesčiai padidins ir produkcijos kainą.

Asociacijos kalba, kad reikia pagrindiniams vartojimo produktams sumažinti pridėtinės vertės mokestį iki 9 proc., kaip kitose šalyse būna, bet niekas nejuda toje vietoje. O čia dabar, kad leis už 7 eurus tą taloną įsigyti tai nežinau, ar tai išgelbės“, – svarsto ji.

Įvyko priemonių pristatymas, o ne diskusija

Lietuvos kooperatyvų sąjungos (Lietkoopsąjungos) buvęs valdybos pirmininkas Robertas Miliauskas DELFI pasakojo, kad kol kas apie „vaučerių“ sistemą su susijusiomis asociacijomis nebuvo daug diskutuota. Pasak jo, Ūkio ministerijoje veikiau vyko siūlomų priemonių pristatymas, o ne išsami diskusija.

Vargu, ar dabartiniais siūlymais kažką pasieks, kažką bepakeis, tą daryti anksčiau reikėjo.
Robertas Miliauskas

„Viena ausimi tik girdėjau apie šį siūlymą, bet dar nebuvo labai normaliai pristatyti planai ir nebuvo diskutuota verslo struktūrose. Yra įvairiausių svarstymų ir Ūkio ministerijoje buvo, ir Žemės ūkio ministerijoje. Kas ten gausis iš tų atskirų svarstymų ir nuomonių pasakymų, aš nežinau. Ūkio ministerijoje buvo labiau pristatyta ką Vyriausybė planuoja, nelabai buvo norima išgirsti, priimtina tai smulkiam verslui ar ne, pateikta kaip Vyriausybės pozicija. Kilo tam tikros diskusijos, kad vis dėlto, gal reikėtų asociacijų nuomonę išklausyti ir išgirsti“, – teigė R. Miliauskas.

Tačiau bendrai tiek „vaučerių“ sistemą, tiek kitus siūlymus jis vertina skeptiškai, kadangi, kaip pats sako, traukinys jau nuvažiavo.

„Labai bus sunku kažką atgaivinti. Prieš 15–20 metų kiekviename rajone buvo 5–6 mėsinės, keletas limonado gamybos įmonių, žuvies perdirbimo įmonėlių, kepyklų daug. Šiandien nieko nėra dėl to, kad Vyriausybė nesiėmė savo laiku jokių priemonių koncentracijai sumažinti ir leido, kad pieno sektoriuje atsirastų trys gigantai, kurie daro įtaką visai rinkai ir net prekybininkai ne kažką gali padaryti. Duonos gamyboje koncentracija irgi padidėjo, mėsos pramonėje taip pat buvo daroma viskas, kad mažieji dingtų.

Šiandien visi rėkiame, kad kainos kyla, o smulkiam verslui neliko vietos. Gamybos srityje tikrai neliko, prekybos praktiškai irgi neliko. Visi miestų centrai atiduoti prekybos tinklams, smulkiesiems sunku nišą surasti, kai jie visi išguiti iš žaidimo. Vargu, ar dabartiniais siūlymais kažką pasieks, kažką bepakeis, tą daryti anksčiau reikėjo. Užsienio valstybės centruose neleidžia statyto didelių prekybos centrų, pas mus jie visur. Nei Vyriausybė kažką darė dėl to, nei savivaldybės“, – sako R. Miliauskas.

Laisvų lėšų biudžete nemato

Tokiai subsidijai prireiktų ir papildomų lėšų iš biudžeto, tačiau premjero patarėjai kol kas neįvardija, kiek tai galėtų kainuoti.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas DELFI teigė, kad kol nematė aiškių siūlymų iš Vyriausybės, tol plačiau nekomentuos šios sistemos galimybių. Tačiau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas jau dabar tvirtina, kad laisvų lėšų biudžete tokiems projektams nematyti.

„Kol kas dar tylu ramu, jokių siūlymų negirdėjome svarstant biudžetą. Teoriškai iš daug kur galima paimti pinigų, bet ar vertėtų ir kiek tai bus naudinga, sudėtinga spręsti. Visos sistemos turi teigiamas ir neigiamas puses. Be abejo lauksime konkretesnių pasiūlymų, nes abstraktūs siūlymai ir lieka abstraktūs. (...) Vyriausybė pateikiant biudžeto projektą galėjo ateiti su aiškiomis pozicijomis. O kada ateina tik idėjos su biudžetu, dauguma jų virsta naujais mokesčiais, kurie kitais metais atsiranda iš nežinia kur ir nežinia dėl ko“, – DELFI komentavo K. Glaveckas.

Pasiūlymą turėtų ruošti, tačiau nekomentuoja

Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas teigė, kad konkretų pasiūlymą dėl „vaučerių“ sistemos ruošia Finansų ir Žemės ūkio ministerijos.

Penktadienį DELFI kreipėsi į Finansų ministeriją dėl šios sistemos, tačiau gautas atsakymas, kad pasiūlymą ruošia Žemės ūkio ministerija. Į penktadienį siųstus klausimus Žemės ūkio ministerijai atsakymas gautas pirmadienį.

„Šiuo metu nėra parengtas joks projektas dėl „vaučerių“ ar čekių sistemos, dėl to nėra ką komentuoti šia tema. Tą bus galima daryti tada, kai tik bus koks projektas parengtas ir pateiktas svarstymams“, – rašoma Žemės ūkio ministerijos atsakyme DELFI.

Tad, panašu, kad pačios ministerijos kol kas negali paaiškinti, kaip atrodys ši sistema.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Eksperto prognozė: kaip kriptovaliutų rinka atrodys 2019 metais (14)

Londono universiteto koledžo mokslininkas Paolo Tasca sako, kad kriptovaliutų rinka tampa vis...

Lietuviai nusiteikę skeptiškai – dalis gyventojų mano, kad ekonominė padėtis šalyje blogėjo (75)

Gyventojų nuotaikos išlieka stabilios - trečdalis mano, kad ekonominė Lietuvos ir jų šeimos...

Po daugelio metų aplankė Gariūnus: tokias kainas mieste sunkiai rasi (572)

Ilgus metus Gariūnuose nesilankiusi Aistė apniukusį šeštadienį nusprendė netysoti namie, o...

„Lietuvos geležinkeliai“ nuomosis 22 kalėdines eglutes stotims papuošti (11)

„Lietuvos geležinkeliai“ nuomosis 22 eglutes, skirtas papuošti geležinkelio stotims.

Dirbančių su verslo liudijimu ar individualios veiklos pažyma laukia pokyčiai (11)

Gerinamos sąlygos gauti piniginę socialinę paramą gyventojams, kurie dirba su verslo liudijimu ar...

Top naujienos

Eksperto prognozė: kaip kriptovaliutų rinka atrodys 2019 metais (14)

Londono universiteto koledžo mokslininkas Paolo Tasca sako, kad kriptovaliutų rinka tampa vis...

Užkalnis norėjo atsikąsti šviestuvo ir pakramsnoti baldus (11)

Jeigu šviestuvai, baldai ir baro puošmenos būtų valgomi, „Pachamama Dinner Club“ būtų...

Bioarcheologė: prieš kelis šimtus metų lietuviai gyvendavo tik iki 40 m. ir mirdavo nuo baisių ligų (65)

„Žmogaus griaučiai yra nuostabūs tuo, kad jie ne tik suteikia galimybę judėti ar apsaugo...

Ar jumyse tūno parazitai: specialistai įvardijo, kam gresia didesnė tikimybė užsikrėsti ir koks gydymo būdas pražūtingas (18)

Naršydami internete aptinkame ne tik vertingos informacijos, bet ir tikrovės neatitinkančių...

Iš byrančio lėktuvo krito 3 km ir išgyveno: atrodžiau kaip zombis žaizdose po oda išsirito dešimtys kirmėlių (104)

Septyniolikmetė Juliane Koepcke matė, kaip jos mamą galinga jėga išsiurbė lauk iš skrydžio...

Dėl lėktuvo gedimo prezidentė neišskrido į 100-mečio iškilmes Latvijoje (584)

Lietuvos delegacija, vadovaujama Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, dėl netikėto...

Po daugelio metų aplankė Gariūnus: tokias kainas mieste sunkiai rasi (572)

Ilgus metus Gariūnuose nesilankiusi Aistė apniukusį šeštadienį nusprendė netysoti namie, o...

Goda Alijeva pirmajame interviu po skyrybų: stengiausi išgelbėti šeimą, bet nepavyko (85)

Skyrybų metu visuomet dūžta širdys, o kai esi viešas žmogus ir tavo asmeninį gyvenimą po...

Geidžiamas darbdavys Vilniuje samdiniams leidžia itin daug: įvaizdžiai privers gardžiai pasijuokti (93)

Vilniuje įsikūrusi IT sprendimus visame pasaulyje teikianti įmonės „ Tesonet “ yra esantys...

Didžiausio zumba šokių festivalio Lietuvoje „Timeless Zumba Fest 2018“ transliacija (81)

Didžiausio zumba šokių festivalio Lietuvoje „Timeless Zumba Fest 2018“ transliacija. Tiesiogiai...